toltik wrote:Sveiki. Su daržovėm aišku.. daug visko prirašyta: gyliai, laikas, dirva, mulčio sluoksnis ir t.t. o kaip yra su vaismedžiais.
Noriu pasisėti iš sėklos obelį. Kokiame gylyje pakasti sėklą? Ar ją išvis pakasinėti? Natūraliai soduose paukštukai sulesa - pašika ir pavasarį išdygsta obelukė. Kaime pas tėvus pilni laukai tokiu būdu jų pridygusių. Po obelim nelabai mačiau sudygusių jaunų medelių, tai spėju kad iš pūnančio obuolio sėklos neprasikala, o kogero kartu supūna. Na parašykite savo nuomones . Tiesa būtų gerai, ten be visokių tarpinių medelynų, vazonų, palangių ir įvairiausių terariumų - ta prasme tiesiai į vietą kur norisi kad augtų obelis. Taip pat kaip su kitais medžiais? Man tai šviečias kad dauguma jų turėtų sudygti žemės paviršiuje, taip ir nepatekę į dirvą, kaip ir visi augalai? Laukiu atsakymų dėkui
saulius wrote:Visos sėklos sudygsta dirvos paviršiuje, jei tik yra pakankamai drėgmės. Taigi, padėjus sėklą, reikėtų ją kuo nors užkloti. Ir geriau į vieną vietą sėti keletą sėklų- ne visos gali išdygt. O paskui palikti vieną, stipriausią medelį. O kad po obelimis nėra "vaikų"- ir aš pastebėjau. Kodėl- dar nežinau
Varovas wrote:Su obelų sėja paprasčiau nebūną : rudenį, obuoliams sunokus ,prisirenku obuoliukų ( miškinės obels, Paprastojo antaninio) ir suverčiu juos juosta net nelukštendamas ir truputį užmetu žole, ar kuo po ranka papuls . Pavasarį pridygsta kaip piktžolių Mat man poskiepiams reikia, o po palaukes lakstyt ne visada turiu laiko. Po motininėm obelim neauga, nes manau yra slopinamųjų fermentų, kad nesusidarytų šabakšynas - derėjimui reikia šviesos, o vaisiai tam ir yra, kad toliau plėstis.
saulius wrote:Labai galima priežastis. Galima padaryt eksperimentą: pasėt obels sėklų kas keliasdešimt centimetrų vis tolyn nuo motininės obels ir pasižiūrėt, koks bus dygimas. Jeigu po obelim tikrai nedigs, o kuo toliau, tuo daigumas bus geresnis- tuomet hipotezė bus patvirtinta (nesvarbu, fermentai ar kas kitas stabdo dygimą). Dabar galvoju, kad daugelio miško medžių sėjinukų teko matyt po motininiais (visiškame pavėsyje, jeigu saulėta- tai kartais daug būna). Tik, matyt, jie niekada neužauga dėl šviesos trūkumo. Nes matydavau tik pirmamečius ir antramečius. Galbūt obelis net jauname amžiuje visiškai nepakelia pavėsio? Ir nusilpusius vienmetukus pribaigia kokie nors grybai? Juk sunku žolėje pamatyti pirmametį sėjinuką, ypač jeigu jis dar silpnas.Po motininėm obelim neauga, nes manau yra slopinamųjų fermentų, kad nesusidarytų šabakšynas - derėjimui reikia šviesos, o vaisiai tam ir yra, kad toliau plėstis
Varovas wrote:Dalykas tas, kad keliais šliaužiojau po motininėm obelim ieškodamas vienmetukų, ar šiaip nors kokio daigelio - bergždžias reikalas . Arčiausiai radau maždaug už 1,5m nuo vainiko ribos ir sudygęs buvo po drebulių ir eglių sąžalynu. Taigi, tikrai šviesos faktorius nelošia....
saulius wrote:Jeigu sėjama poskiepiams- viskas gerai. Toltik norėtų sėti iš karto į augimo vietą ir, kaip supratau, neskiepyti. Todėl reikėtų atrinkti geriausius vaisius ir geriausias sėklas.Su obelų sėja paprasčiau nebūną : rudenį, obuoliams sunokus ,prisirenku obuoliukų ( miškinės obels, Paprastojo antaninio) ir suverčiu juos juosta net nelukštendamas ir truputį užmetu žole, ar kuo po ranka papuls . Pavasarį pridygsta kaip piktžolių
O persodinimas obelims iš tikrųjų nesveika. Dabar gerai išsivysčiusi obelų kuokštinė šaknų sistema vertinama kaip privalumas, bet aš tame kažkodėl jokio privalumo nematau. Liemeninė šaknis- kas kita. Turėdamas ilgą ir tvirtą liemeninę šaknį medis daug pajėgesnis. O būtent ją ir nukertame persodindami. Taigi, kad ir poskiepiams, gal būtų geriau sėti į nuolatinio augimo vietą, kad išvengti persodinimo. Aišku, tas netinka auginant sodinukus pardavimui
Renata wrote:Ko gero tik visokios slyvos iš šaknų formuoja atžalas po/šalia motininio augalo....Klevai dygsta po liepomis....liepos po obelimis...
Sode, ypac apleistame, lieka gausybė obuolių, kriaušių ir kitokių vaisių, bet jie po motininiu augalu nedygsta. Gamta ne kvaila.....
Varovas wrote:Jeigu kalbėt apie nuolatinę augimo vietą, tai sėt vieton reiktu apie 10 sėklų ir atrinkt stipriausią daigą. Visgi praktiškai, be persodinimo vargiai išsiversi. Priežasčių gali būti visa krūva : vieta ne ta parinkta, perplanavimas ir t.t. Aš irgi visa širdim už gamtinę žemdirbystę, bet iki visiško primytivizmo manau deeiti nereiktų....
Vaidužė wrote:o kokio glio gali buti obelyciu saknys - kai joms apie trys metai - jei imant mayu jos ugi, ar gali but ilgesnes nei ji pati?
saulius wrote:Žiūrint kokio aukščio obelys. Jei normaliai išaugę ir ne nykštukinės- neturėtų šaknys būt ilgesnės. Na, bet gali būt visaip- daug priklauso nuo dirvožemio. Jei koks nors sausas žvyras ar smėlis, gruntinis vanduo giliai, o medis nelabai augus- gali būt ir ilgesnės. Jei tai sėjinukas ir nepersodintas- yra ilga liemeninė šaknis.
Vaidužė wrote:Tai man pasiseke, tikriausiai ir iskast pavyks - dar tik iki juosmens, oj rausiu duobe!