Veislininkystės fondas

[miraanda]

Prašau ir mane pridėti. Buvom šiek tiek atitrūkę nuo forumo, bet daržus antri metai auginam. Turim žemės, leliukas auga, norim auginti gyvulius, daržoves, sodus, žodžiu susikurti pragyvenimo šaltinį ir teisingą aplinką. Jau senei norim ūkininkaut, bet tradiciniai būdai nelimpa, nepasiteisina. Norisi arčiau gamtos, natūralumo. Prisidėsim viskuom, kuom galėsim. Po seminaro ūkininkams manau bus aiškiau kas aktualiausia mums, bet palaikom visokių rūšių išlaikymą

[Žibutė]

Dar nežinojau kas yra tausojanti (GŽ) žemdirbystė, o man jau daug metų galvoje sukosi mintys apie savą ūkelį, kuriame laikyčiau veisles, "iš senovės" augintas čia, vietoje. Nežinau kodėl, bet labai domino avys ir ožkos, nors jas auginant prisimenu senelius, bet tada buvau tikrai labai maža. Ir iki mokyklos nei man nei jaunesnei sesei niekas nepirko nei vienos poros žieminių batų, nes nešiojau iš senelių užaugintų avių vilnos nuveltus veltinukus.

Man dabar niekaip nesuvokiamas dalykas, kad kaimietis gali neturėti ko valgyti, kad nebelaiko vištų ar kito gyvuliuko. Nugi niekaip nesuprantu. Kaip sako vienas pagyvenęs aukštaitis - balamūtstva ir tiek.

Atradus GŽ, radau atsakymus į intuityviai anksčiau kilusius klausimus. Matomai viskas širdyje jau natūraliai "subrendo", ir pasąmonė padėjo rasti kelią į atsakymus. Internetas tikrai daug padedėjo.
Aišku, ir Sepas Holceris buvo atradimas, ir permakultūra su australais priešaky, daug kas. Labiausiai man reikėjo susitikimo su Sauliumi. Taip paskutiniai taškai ant "I" susidėliojo.

Bet mes gyvename čia, Lietuvoje, su savita gamta, ir klimatu. Ir mano pasąmoninga senoji svajonė išsaugoti nykstančius gal pradžioje valgomus augalus ir kažkokius gyvulius matau dabar kad yra labai labai reali.

Ir šiaip - gal ne visai šios temos atsakymas, bet man atrodo, kad tai yra irgi didelis faktorius.
Mano dukra jau didelė, sukūrusi savo šeimą, ir porą vaikiukų pasigimdė, bet mažasis sūnus dar tik moksleivis, dar jis gali susipažinti iš kurio galo ožka melžiama, ir kaip ta duona auga. O be tokio pažinimo Žemės vaikas nemylės. Noriu kad jis ir nebroilerinės augimo hormonais prifarširuotos vištienos galėtų valgyti, ir skanų pomidorą nuo krūmo nusiskinti. Tokios patirties jis neturi, nes nėra kur jos įgauti.

Aš vistiek tai darysiu - kursiu savo kuo artimesnį gamtai gyvenimą (su molinuku/šiaudinuku nameliu ir žemės sklypu), bet geriau kad tas procesas vyktų protingai ir bendraminčių rate.

Priimsit - būsiu laiminga

[paska]

Nuo vaikystės esu folkloristė Puoselėjam su savo atžalomis papročius, tradicijas, dainas ir t.t. Tikrai prie viso to trūksta ir augalų, gyvūnų paveldo tausojimo. Esam gamtos vaikai, gyvenam beveik vienkiemyje, sąlygos yra, reikia tik bendraminčių.
Kol kas antri metai turim GŽ pradinukų daržą, aplinkui nešienautas pievas ir nuostabų mišką. Augalai, sodo kūrimas kol kas atrodo realiausia veikla, tačiau ir gyvuliukai po truputėlį matomi mano vizijoje, pradžioje vištos.
Prisidėti galiu plotu susitikimams, ypač vasaros metu (netoli Vilniaus), optimizmu, darbu, žiniom (su laiku).
Smagu būtų prisijungti prie jūsų būrio.

[saulius]

Naujiena: veislininkystės fondas tampa elitiniu klubu su metiniu nario mokesčiu. Mokestis naudojamas veislininkystės vystymui bendru klubo narių nutarimu. Mokesčio dydis- 1000 lt. metams. Be visų kitų privalumų, klubo narys įgyja teisę nemokamai dalyvauti visuose mano renginiuose (paskaitose, kursuose, seminaruose).

[supermaximum]

Geras o cia tai sprendimas...

[Eimutė]

Tiek mokėti, deja, nepajėgsiu

[Dite]

Priskaičiuokite mane į klubą. Prisidėsiu kuom galėsiu, pirmiausia idėjos palaikymu finansiškai. Man svarbu, kad tai vyktų, būtų gyva ir idėjos taptu realybe pačiu artimiausiu metu.