GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Sėdėjom va su Saulium ir šnekėjomės. Aš sakau: "Pupas graužia kažkokie vabaliukai - straubliukai lygtais. Gal reikia pas entomologus nueiti, parodyti jiems tą vabaliuką, jie pasakys kas jis toks, kuo minta, kaip gyvena. Sužinojus kaip jis veisias ir gyvuoja ir pašalinus priežastį gi galima būtų atsikratyti tų vabaliukų." Sutikit - labai protingai sugalvojau ane? Pašalini priežastį - išsprendi problemą. Bet Saulius sako: "Ne, negerai. Taip bemąstydamas gali galvą nusilaužti."

Neįmanoma išmokti kiekvieno vabalėlio, kiekvienos blusos ir nematodo gyvenimo aplinkybių. Jų yra milijonai ir šiandien išsprendus vieną bėdelę rytoj kils kita ir taip be galo be krašto. Problemą reikia spręsti iš esmės ir visas problemas vienu ypu. Tai reiškia, kad mums nieko nereikia žinoti kas ką griaužia ir kodėl. Mums reikia tiesiog sukurti ekosistemą, kurioje visos problemos išsisprendžia.

Mes jau rašėme ir kai kurie jau savo daržuose pastebėjo, jog pirmais metais būna protrūkių. Tiek ligų, tiek kenkėjų, tiek derlius užauga nedidelis. O ko norėti? Mes gi patys padarom protrūkį. Mes uždedam mulčio. Mes grubiai įsikišam. Na ir subėga į tą mulčią visi kas gali ir pradeda jį ėsti. Pirmais metais pas save pastebėjau daug grambuolių. Antrais trečiais metais ateina tų grambuolių valgytojai ir juos sureguliuoja. Sistema iš pradžių patiria tarsi šoką, bet per kelis metus susireguliuoja. Taip ir su mano pupomis. Šiemet prisidaugino kažkokių kenkėjų, kitais metais bus kam juos pakontroliuoti. Gal jų net per daug suės, bet per kažkurį laiką ekosistema susireguliuos ir joje liks graužėjų tik optimalus kiekis. Ir svarbiausia, kad kuriant ekosistemą aš išspręsiu ne tik pupų problemą, bet ir visas kitas - morkų, burokų, bulvių ir kt.

Nereik norėti, kad pirmais metais iš karto gautųsi kažkas stebuklingo. Ir derliai gaunasi dar ne patys gražiausi, nors už paprastą žemdirbystę gražesni, bet neparodo savo galimybių. Net ir gamtinės žemdirbystės ekspertas atėjęs ant tokios jau sužalotos žemės kokią mes visi turime pirmais metais nepasieks stulbinamų rezultatų. Sistemos pas mus išbalansuotos, dirvos nualintos. Nereikia norėt sugražinti derlingumą ir sveikumą per vienerius metus. Ekosistema per vienerius metus nesusikuria. Ekosistema kuriasi per generacijų kaitą, t.y. vieni pasidaugina ir numiršta prieš tai kitiems metams padaugindami geresnį savo palikuonių skaičių. Kokių nors bakterijų, tai per sezoną prisidaugina gal 20 generacijų. O visokie drugeliai, bitiniai, vabzdžiai dauginasi kartą į metus. Pirmais metais čia jau negausi reikiamo skaičiaus. Todėl pirmais metais galime sužaisti tik ant bakterijų, o darniam daržui reikia gi ne tik bakterijų, todėl jam sukurti užtruks šiek tiek ilgiau.

Ekosistema - augalų gyvenimo pagrindas, gyvenamoji aplinka. Be jos augalai negyvena. O jai sukurti reikia ne vienerių metų.

Tikrai tikrai tikrai. Man buvo kazkaip keista, kad kai kurie zmones vis kalba apie mulca ir kaip jo kuo daugiau prisitempti, nes man tik ir galvoj, kaip sukurti save auginanti soda, viena karta pasodinai, o jis pats dauginasi ir reguliuojasi, na o mulcas is virsaus byra.. bet as neukininkauju, mane veda smalsumas, ar isgyvens pomidoras per ziema.
Labai idomi tema!
Gal iseitu tokia schemele, susidedanti is butiniausiuju ekosistemos elementu ir salutiniu?
Pavyzdziui, vandens telkinys, ar butina ji tureti savo ribotame sklype, jei uz kilometro yra jura? Juk cia priklauso, kaip paziuresi, placiai ar siaurai i savo zemes plota ir ji supancia aplinka.

O va schemelės gali ir nebūt . Kam jums schemelė? Einat į mišką pasivaikščiot dažniau, ilgiau pasėdit ten ramiai sau, stebėdama aplinką, ilgiau pamąstot- va ir visa schemelė. O tada jau galėsim ją aptart. Ir čia visiškai rimtai

Taip, gamtinė žemdirbystė būna įvairių tipų. Vienas tipas - dėti mulčio. Antras tipas - nedėti mulčio, bet padaryti, kad ir be jo augtų pagal gamtinius dėsnius. Trečias tipas - intensyvus - dedama superdaug mulčio, prievarta daug laistoma ir t.t. Visuose tipuose vadovaujamasi gamtiniais dėsniais ir visus tipus vadiname gamtine žemdirbyste. O jau augina kaip kam mieliau prie širdies.

Gal iseitu tokia schemele, susidedanti is butiniausiuju ekosistemos elementu ir salutiniu?

Schemelė negerai. Jei dabar pasakysiu, kad reikia prūdo, miško ir daug didelių akmenų, tai visi puls kasti prūdus, tems akmenis į savo sklypą ir sodins medžius... Ne. Taip padarius nebūtinai susidarys ekosistema.

Ekosistemų būna visokių. Tundroje ar dykumoje auga vos keletas rūšių augalų. Ir tai jau ekosistema. Ir jokių ten prūdų nėra, nei medžių. Tropikuose - 70 000 rūšių augalų suformuoja ekosistemą. Jei palyginsim šias ekosistemas, tai beveik nieko bendro jose nerasim. Kas būdinga Lietuvai? Miškai ir pelkės. Dar upės ir ežerai. Bet tai irgi nereiškia, kad visa tai turime susitįsti į savo sklypą, kad gautume ekosistemą. Galime susikurti ekosistemą ir visai be šių elementų. Gali taip būti, kad du sklypai yra per 100 metrų vienas nuo kito, o juose prašyte prašosi sukuriamos visiškai skirtingų bruožų ekosistemos. Pas mane patį va tokia situacija, kad yra du hektarai. Vienas drėgnas, su nendrėmis, builiais, vingiorykštėmis, antras - tarsi brūkšniu užbrėžta - sausa, pušys, čiobreliai...

Norint prasidėti su ekosistema reikia žiūrėti konkrečią vietą. Visų pirma klimatą, reljefą, drėgmės kiekį, dirvožemį... Ir pagal esamą situaciją kurti ekosistemą geriausiai tinkančią tam sklypui. Jeigu tai yra plynas suartas laukas, tai improvizacijom labai daug erdvės, o jei ten yra kalniukas, upeliukas ir jau tam tikros auga augalų bendrijos, tai daug nepaimprovizuosi. Jei gamta ten parodo, jog toje vietoje auga geriausiai žemuogės ir braškės, tai taip ir yra. Pas mus va pastarnokų biotopas, tai puikiai auga pastarnokai, ele kokiom pupelėm ten nelabai gerai.

Labai įdomi tema. Prieš keturis metus, kai įsigyjome sodą, čia buvo daug korolado ir kopūstinių vikšrų (atsiprašau, pamiršau kaip jie vadinas). Dabar mano sode irgi ne ką geriau: sliekai, paukštukai, kurmiai, sraigės, varlės, o geriausia, (man tai labai gražu), po sodą vaikšto gandrai... Nežinau, ko dar galiu tikėtis...

Čia reikia kad žmonės pasikeistu,nes dažnas nemato nieko blogo vaikščiodamas su purkštuvu pesticidu prisipyles ir purkšdamas,nors šalia anūkai žaidžia.
Turint didesni gabala žemės galima bandyt atsitvert kokiom tujom ir bandyt sudaryt salygas atsikurinėt viskam.
Aš va ant sudegusios pirties griuvėsiu pridėjau šakų keleta kelmų letgaliu ir t.t. (visa tai gavau veltui iš kaimynų) tai dabar ten tikras gyvybės kalnas,plius kai apauga viskas tai atrodo gražus kalniukas. Mano manymu darže toks kampelis turėtu ne vienas būt. Kad jai tik atklydo koks kenkėjas pas kaimyna viska suvalges tai iš tos kruvos greit išlenda daržo sargas ir suvalgo ta kenkėja.
Mano kopūstus tai sraigės nugrauždavo tad teko aprinkt ir perkelt keleta km. toliau.

Na manau ne taip paprasta su ta ekosistema
Neatsitversi nuo aplink esanciu lauku kurie apdirbami

Labai paprasta su ekosistema. Parduokit ką ten turit ir atsikraustykite gyventi šalia mūsų. Pas mus aplink miškai, upė, slėnis, pievos... Yra ir laukų, bet jie toliau ir ekosistemai nemaišo. Žemės hektaras pas mus apie 3000-5000 litų kainuoja. Kiekvienas gali įpirkti.

Jei rūpi ekosistema, o ne kiti dalykai - muziejai, teatrai, asfaltas, autobusai, šeima, vaikai, uošvės, giminės, draugai, mokykla, universitetas, DARBAS, tai tada galima lengvai persikraustyti į geresnę vietą. Mes ir patys va sėdėjom devynaukščiuose ir bambėjom - kaip čia tą ekosistemą vazonėliuose sukurti, balkone, jei aplink net ne kviečiai ir rapsai, o asfaltas ir betonas. Dar baisiau... Nu ir ką? Parduodi butą ir už tuos pinigus užmiestyje įvaldai hektarą plius namą pasistatai, automobilį naują nusiperki ir pinigų dar lieka.

Daug tokių pažįstu, kurie taip paarė arba šiuo metu daro. Taip kad išeitys yra, jei kas nori, tai gali jomis pasinaudoti.

Na as nesu toks optimistas, nes matau, kad ir ta naturali ekosistema, tie laukai , upes , pievos ir miskai
nebeatlaiko taip vadinamos civilizacijos kruvio
Pav. miskas salia musu serga, dalis medziu dziuva, ypac egles neatlaiko dar kolkas menko atsilimo, ligos metasi ir i sodinamas obelis
Nemanau, kad Lietuvoje yra vietu kur galima sukurti uzdara ekosistema, gal sibere dar kur ir rastum ir tai laikinai.

Na, labai keista diskusija. Mes sakom: "štai matote aplink gamtoje yra ryšiai tarp augalų ir kitų gyvų būtybių, ekosistema ir jei tų ryšių daug, jie stiprūs, tai daržovės užauga kokybiškesnės nei maximoje parduodamos. Pasinaudokite tuo mechanizmu, jei norite valgyti sveikiau, nei dabar valgote." Ateina žmogus ir sako: "oi blogai, žmonių pasaulyje per daug, žemelė ir ekosistemos nebeatlaiko krūvio ir serga, nuo uošvienės dar priedo man pilvą suka."

Nebendramačiai sakiniai. Nematau apie ką diskutuoti. Ekosistemos ryšiai yra, jais galima pasinaudoti, jei norit, o problemas su uošviene reikėtų spręsti kituose forumuose.

Na diskutuoti galima apie ka ir sukurta tema apie ekosistema
Ka as norejau pasakyti tai tik tiek, kad matau, kad ekosistema yra dinamiska-kintanti
Kas paliecia ir nedideles sodybas, nes mano manymu ju ekosistema yra bendros ekosistemos dalis ir priversta keistis kartu
Todel man idomus ir kitu patyrimas ka jie daro ekstremaliais atvejais, nes as matau, kad pasakymas, kad gamtineje zemdirbysteje
automatiskai viskas turetu susireguliuoti ne visada suveikia
Nesuveikia tai, kad vienais metais daug kirmeliu, kitais atsiras daugiau pauksciu ir jas sules. Kirmeliu daugeja, o va paukscius nelabai