Ar galima permaitinti?

[Vėjai]

Paklausiau A. Kuznecovo ar galima permaitinti augalus šviežios žolės mulčiumi, kaip kad tradicinėj daržininkystėj sakydavo: va pertręšė ir į lapus išėjo.
Gavau atsakymą, kad negalima. Viskas susibalansuoja, jei gerai veikia fermentacijos procesas.
Man kilo šita mintis po pomidorų auginimo šią vasarą.
Išsiauginau daigus, pasodinau juos gulščiai, storai apmulčiavau, patepiau startui avies mėšlo ( plonai), kelis kart laisčiau dilgėlių ir taukės arbatėle.
Ir procesas tapo nevaldomas. Pomidorai priaugino papildomų šaknų, papildomų stiebų, bujojo ir lipo iš lysvės kaip mielinė tešla.
Tada karpiau žirklėmis, sekatoriumi, kas kelinta diena kovojau su džiunglių vaizdu. Po to nusprendžiau, kad tegu auga kaip nori.
Kadangi augo nerišti, tai per tą raizgalyną negalėjau jau ir normaliai pamulčiuoti, kai nokino vaisius jau buvo likęs tik plonas sluoksnis.
Derlius daug smulkių pomidorų sunokusių vienu metu.
Tai man dabar ir kyla klausimas: kodėl visaip gerinau maitinimą ( ir pomidorai atsidėkodami bujojo) kad po to tiek turėjau vargo formuodama juos ir vis tiek nepadariau to iki galo.
Kažkoks sizifo darbas pasirodė.
Tai kaip Laimis klausė kaip mažas bulves užauginti ( nes labai didelės užauga) aš klausiu gal patarsit kaip auginti pomidorus, kad nereikėtų tiek juos karpyti, skabyti ar pan.
Tai gal vis tik permaitinu?

[Laimis Žmuida]

Uf, nu čia sudėtingas klausimas ir aš pabandysiu aptarti tik jo dalį.

Permaitinimas - tai toks dalykas kada augalai išeina į lapus nuo per didelio azoto kiekio. Gamtinėje žemdirbystėje (tvarkingoje) tokio permaitinimo nebūna. Todėl jums Kuznecovas ir pasakė, kad nepermaitinsit. Taip yra todėl, kad visas maistas subalansuotas ir azoto pertekliaus nėra. Visko yra tiek, kiek reikia. Bet čia tvarkingoje gamtinėje žemdirbystėje. Pirmais metais, bei pas daugelį pradedančiųjų, o beje ir pas mane tvarkinga žemdirbystė nesigauna. O netvarkingai prižiūrėdami mulčią, mes jį išbalansuojame. O tai reiškia, kad kokių nors medžiagų, o dažniausiai tai būna azotas - gauname perdaug.

Taigi jūsų problema greičiausiai ne permaitinimas, o kaip tik priešingai - nedamaitinimas. Nedamaitinate mulčiu, nedamaitinate subalansuotu maistu, tai augalai pradeda imti humines rūgštis - ir persimaitina azotu. Čia tas pats kaip su kompostu. Kompostas - tai jau dalinai perdirbtas produktas. Jame jau išimta CO2 ir gaunasi, kad azoto per daug.

Apskritai va imu galvot, kad negerai tas mulčiavimas rudenį. Aš galvojau, kad va prisigamina bakterijų ir tai yra gėris. Bet tikrai per rudenį išlekia CO2 kaip ir komposte, o prisigamina huminių rūgščių. Augalai paskui maitinasi ne tik subalansuotu maistu, bet paima ir tų konservų - huminių rūgščių. Iš čia ir azotas, ir permaitinimas azotu.

Gamtoje lapai krenta kai jau šalta. Tai va kai gamtoje krenta lapai tada ir mes turime dėti mulčią. O aš visus sumilinau su tuo mikrobų pasidauginimu. Atsiprašau.

Na, bet čia tik dalis problemos. Dar turiu daug minčių susipynusių ir kol kas nežinau kaip kitą pusę išdėstyt. Čia gal Saulius pasakys, arba aš vėliau gal ką sudėliosiu. Nes iš kur pas jus atsirado per didelis azoto perteklius, ar jis tikrai atsirado, gal čia dėl ko kito, ne dėl azoto. Čia sudėtingas atvejis. Reikia gal pasiaiškint dar prieš tai konrečiau kas vyko. Tarkime kas ten buvo rudenį daroma, kokia ten buvo žemė, kas prieš tai augo?

[saulius]

Nepermaitinat. Tiesiog intensyvesnė mityba ir auga jie intensyviau, visom prasmėm. O kaip suvaldyt- nežinau. Gal tiesiog auginkit kitas veisles, intensyvias, didelio derlingumo, kurios linkę augint daugiau vaisių nei stiebų. Jūsų pomidorų variantas panašus į Kuznecovo technologiją, intensyvus, jei ir toliau taip darysit. Todėl ir veisles reikia rinktis atitinkamas, profesionalias. Bet aš nežinau, man skanesni skurdžiau augantys pomidorai... Jų prigimtis ne ta, jie liesai įpratę valgyt... Bet bandykit, čia dar niekas neaišku.

[Bruknė]

Na va, Vėjai užkabino ir man rūpinčią temą. Man buvo labai panašiai. Pomidorus sodinu antrus metus, pirmąkart - tradiciškai, juos suvalgė kolorado vabalai (tikrai tikrai, rinkau ir naikinau, o toj vietoj šįmet kažkodėl dygo bulvės , kaimynas sakė, kad buvę savininkai toj vietoj prieš kokia 15-20 metų augino bulves). Šįmet auginau paaukštintoj lysvėj, žemėj pagal Kurdiumovą: laikraščiai ant sutryptos velėnos, arklio mėšlo sluoksnelis, pusiau perpuvęs kompostas iš komposto dėžės ir ant viršaus dar pabėriau žemės iš greta esančio miškelio. Tas nedidukas miškelis atsirado, kaip pasakojo, buvusio upelio ištakose, jame daug beržų, visokių karklų, o kita augalija labai menka, bet daug visokio sutrūnijusio gėrio, beržų lapų sluoksnis, šakų šakelių ir pan. Giliau pakasus jau prasideda molis, o gal priemolis. Tai va tą juodesnį sluoksnį nešėm ant lysvės viršaus. Mulčiavau pomidorus šiaudais, vėliau vis dar žole iš žoliapjovės, gan sąžiningai, mulčia sunykęs lyg ir nebuvo. Augo kaip pas Vėjus, tiesiog kaip ant mielių, skabiau pažastis, nežinojau, ar galima skabyti lapus, tai dariau tai labai atsargiai. Po kiek laiko pasidarė irgi džiunlgės,priaugo daugybė papildomų šakų, ir vis žydėjo žydėjo. Pomidorų buvo begalė, užaugo didžiuliai, kumščio dydžio ir didesni (Jaučio širdys, Delfina, kažkokie juodi ir dar geltoni), tik labai ilgai nenoko, nors karščiai ir saulė buvo beprotiški. Draugės išgenėjo, pradėjo nokti - visi vienu metu. Tiesa, dar laisčiau dilgėlių ir jodo arbatėle, gal du kartus, daugiau nedariau nieko. Saviškius rišau, nes dar nežinojau, kad galima leisti juos augti laisvai, bet tam ir vietos nebūtų užtekę

[Vėjai]

Tai Brukne aš ir galvoju, kad persistengiam. Padarom gerą startą, visko prikišam, mylim laistom , mulčiuojam, o po to plūkiamės stabdydami ir genėdami.
Per tokį pradinį entuziazmą padarom tokį tradicinės, humininės ir gamtinės žemdirbytės kratinį- ir mėšlas, ir kompostas, ir miško žemė ir mulčius ir arbatėlės.
O Saulius va sako , kad pomidoras pratęs liesai augti ir tada jis skanesnis.
Tai bandykim rasti tą viduriuką ir technologiją, kad pomidoras priaugintų optimaliai ir šaknų, ir stiebų, ir pomidorų.
Perskaičius A. Kuznecovo straipsnius kyla pavojus nubristi į kitą kraštutinumą.
Taip ir matau darže visokius temperatūros ir drėgmės matuoklius, lenteles su formulėm - jei fermentacia per lėta tai pilam to ir to.
O bulves skutu tiesiai lysvėj ( nes organika turi būti šviežia) papuvusius obuolius mirkau pieno rūgšties tirpale ( nes negali būti puvimo, tik fermentacija).
Tada prašau karvę parodyti sveikatos pažymėjimą ir klausinėju ar tikrai ėda tik įVAIRIARŪŠIĄ pievų žolę ir šieną, ar kartais nepapiknaudžiauja ir kokį buroką sukrimsti (nes tik sveikos karvės mėšlas geras)
O dar vandens atmintis...
O siaube, o aš tik norėjau suptis hamake ir žiūrėti kaip mano daržas gamtiškai auga.
Gal temą reikėjo pavadinti AR NEPERSISTENGIAM?

[Laimis Žmuida]

Gamtinė žemdirbystė turi daug formų. Kuznecovas vyksto superintensyvią žemdirbystės formą. Ten daug darbo. Pas mus - vidutiniškai darbo, bet galimos ir tinginystės formos, kur dirbti reikia labai mažai. Kiekvienas pasirenka sau tinkamą formą ir atitinkamai dirba.

[pirtininkas]

dėl vandens atminties - yra toks padaras žemėje, kuris GALI pakeisti vandens atmintį KARDINALIAI ir IŠKART ... maža to - visiškai be jokių pastangų - tai ŽMOGUS.
užtenka PALINKĖTI vandeniui BŪTI GERU - ir jis TOKS BUS.
antra - dėl "peršėrimo"- manau reikėtų apsispręsti - ką darom- šeriam augalus iš apačios (tradičiškai), ar iš viršaus (GŽ)- vat ir viskas.
manau kad augalui pakaktų TIK viršutinio maitinimo - taba jis augtų "natūraliai"

[saulius]

Teisingai, Pirtininke, jei maitinsim tik iš viršaus- niekada nepermaitinsim.

[Vėjai]

Sutinku, kad maitinam tik iš viršaus, kai sodinam pievoj ir tik mulčiuojam.
Bet po to daržo gi nekilojam, dedam mulčiu, jis fermentuojasi ir po poros metų viršuje toks pats kompostas, kurį Bruknė šiemet užpylė kaip pagrindą savo pomidorams.
Taigi antrais ar trečiais metais sodinsim pomidorus jau į kompostą.
Mes gi ir auginam dirvą, kompostuojam ne krūvoj, o tiesiog lysvėj.
Tai kaip tada su skurdžia aplinka ir nepersimaitinimu iš apačiuos - t. y. iš susiformavusio komposto?
Ar turit mintį, kad maitinimas iš apačios tai tik pilant mineralines trąšas?

[saulius]

Viskas paparsčiau: augalai maitinasi taip, kaipo jiems labiau patinka, t.y., jei yra galimybė maitintis biodinamiškai- jie taip ir daro, huminė mityba- tik atsarginis variantas. Jei lysvėj humusinga dirva, bet mulčias aktyviai fermentuojasi ir tas procesas nenutrūksta- maitinasi biodinaminiu būdu, šaknis augina paviršiuje; jei dirva humusinga, bet mulčio fermentacija silpna- naudoja huminę mitybą.