GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

"Несмотря на то, что в термине «охотник-собиратель» следует поменять местами слова (как уже и сделало немалое количество современных антропологов), так как было признано, что собирательство дает намного больше шансов на выживание, чем охота, сущность последней резко контрастирует с одомашниванием животных."

Kitoje knygoje Zerzanas dar aiškiau išsireiškia: "nėra įrodymų, kad iki vėlyvojo paleolito žmogus vartojo mėsą." (Running on Emptiness, p.14.).

Čia ne vegetarų ginčas, bet verta dėmesio mintis. Žmogus ilgą laiką buvo rankiotojas (du ar tris milijonus metų (pagal Running on Emptiness, p.198)), paskui nelabai ilgą medžiotojas (nuo vėlyvojo paleolito) ir galiausiai tik 10 000 metų - žemdirbys.

Klausimas čia keliamas: "kodėl gi žmogus atliko tokį kvailą žingsnį į žemdirbystę?" Juk gyveno geriau, tai kodėl perėjo į žemdirbystę? Prieš tai dar reikėtų užduoti klausimą: "kodėl nuo rankiotojo perėjo prie medžiotojo?" Lygiai toks pats klausimas, nes "собирательство дает намного больше шансов на выживание, чем охота".

Vartojo briedžius ar vabalus, ar sraiges- skirtumas neesminis. Kodėl nuo rankiojimo perėjo prie medžioklės irgi neaišku, kaip neaišku kodėl pradėjo plist į šiaurę, o šiaurėj su rankiojimu ilgai nepratempsi, žiemą vabalai miega.
Bet tema ne apie tai, o apie tai, ką žemdirbystė padarė iš žmogaus.

Tai aš ir nesiginčyju dėl sraigių valgymo. Sakau, čia ne vegetarų ir mėsėdžių ginčui skirta. Čia kalba apie tai, kad didžiulią laiko atkarpą žmogus rankiojo ir antropologai nustatė, kad tas buvo efektyviau ir paskui staiga apie vėlyvąjį paleolitą įvyksta staigus perėjimas prie medžioklės. Nesvarbu čia mėsedis žmogus ar ne, svarbu, kad pasikeitė staigiai gyvenimo būdas. Iš pradžių iš rankiotojo į medžiotoją, o paskui iš rankiotojo-medžiotojo į žemdirbį. Ir abu perėjimai buvo "neprotingi". Ir kas drįstų paneigti, kad pirmasis perėjimas nebuvo antrojo pradžia?

Matomai, kažkas privertė plist į šiaurę, o pasikeitus klimatui pasikeitė ir maisto gavybos būdas...

Kova dėl teritorijų - suprantamas dalykas. Bet visi pietiečiai irgi valgo mėsą. Kas likusius pietuose privertė medžioti?

Tai mėsą valgė nepriklausomai nuo gyvenimo būdo. Net tik sraiges su vabalais, bet ir dvėselieną, ir ką sugebėdavo pagaut stambesnio. O ir šimpanzės ne taip retai pamedžioja, rodo gi filmukus, taip kad čia didelio atradimo nebuvo. Šimpanzės rankom gaudo, o žmogus gi tam ir žmogus, kad sugalvotų efektyvesnių būdų.

Bet tai porą milijonų metų nesugalvojo, o paskui vat ėmė ir sugalvojo. Ir dėl ėjimo į šiaurę kaip sako Mama smilga irgi nelabai įtikinama, nes pietiečiai irgi ėmė medžioti. Ir visa tai prasidėjo staigiai, kaip žemdirbystė.

Bet ne esmė kodėl taip sugalvojo. Nelabai mes išsiaiškinsim priežasties, nei žemdirbystės, nei medžioklės. Bet svarbu, kad tai įvyko. Ir svarbu, kad mokslininkai sako, jog kiekvienas ankstesnis laiptelis evoliucijoje buvo efektyvesnis, geresnis. Ir kažkaip man logiškai dėliojasi išvada, jog norėdami grįžti prie gamtos, turėtume orientuotis link rankiojimo, nesvarbu kokio - augalinio ar mišraus (augalinio su mėsos priemaišom). Tik nesupraskit, kad čia taip dabar reikia daryt. Čia tolimas orientyras, kuris tik šiek tiek gali pakoreguoti mūsų porų ir moliūgų lysves ir vištų gardelius.

Tai taip, niekas čia negali ginčytis. Bet matai, čia uždaras ratas. Žemdirbystės kultūra suformavo mūsų mentalitetą ar kaip čia gudriau pasakyt. Nu visas mūsų veikimo ir galvojimo programas. O su šitom programom mes tegalim būt tik žemdirbiai, net iki medžiotojų nedatempsim, nekalbant jau apie rankiotojus. Vėlgi, bibliją reikia skaityt, ten surašyta nuo ko viskas prasidėjo, gal Edene tikrai buvo rankiotojai, ne medžiotojai- tas neparašyta. Tai visiškai neaišku, ką reikia keist: ar perėjus prie rankiojimo sugrįš ir kitos žmogiškosios savybės? Ar pirmiausia reikia grąžint jas, o tada jau sugrįš ir rankiojimas? Logiškai reikėtų pradėt nuo priežasties, o kur ta priežastis? Nežinom...

Biblija sako, kad mėsos valgymas prasideda po potvynio. Pagal mokslą tai būtų "po ledynmečio". Ką sako mokslas?