GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

pradėt reikėtų ne nuo savo kiemo, bet nuo nesavo ir nekiemo. Manau, kad vienas esminių dalykų- užmiršt tą žodį savo.

Tikrai, Jūs teisus. Pati taip neišmąsčiau.

Aš pradedu suprast ir jaust, ką reikia daryt, kad nekiltų kasdien mintys:"kažkas čia ne taip, kažką čia reikia keist".

Jūs jaučiate, aš taip pat jaučiu- gal kiek siauriau, bet po truputį aiškyn, daugybė bendraminčių, manau, jaučia kažką panašaus. Jau vien posūkis mąstysenoje reiškia daug, o palaipsniu ateis žinojimas

kaip tą padaryt

Iki to laiko, kuomet žmonija pradėjo verstis žemdirbyste, žmonės gyveno medžiodami ir rinkdami. Tuo metu žemėje mūsų buvo 4 milijonai ir maždaug prieš 11 tūkst. metų viskas pasikeitė. Skirtingose pasaulio vietose maždaug vienu metu mūsų protėviai pradėjo galvoti kaip užauginti grūdus: ryžius, kukurūzus, kviečius ir miežius. Tada ir gimė žemdirbystė. Žinoma, skirtingose aplinkos sąlygose tiko auginti skirtingas augalų rūšys. Iki bulvėms tampant populiariausia kultūra Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje pradininkai buvo moliūgai, kukurūzai ir pupelės. Kitoje žemės pusėje, Kinijoje, pirmieji įleido šaknis ryžiai ir soros, o sorgas skynėsi kelią Afrikoje. Bet nei vienas augalas nebuvo taip sėkmingai sukultūrintas kaip žolės. Nežiūrint į tai, kad planetoje buvo apie 10 tūkst. skirtingų rūšių žolių, tik septynios iš jų dabar maitina maždaug šešis milijardus žmonių visoje planetoje. Kviečiai, pavyzdžiui, pasaulyje užima apie 243 mln. ha plotą, kuris yra dvigubai didesnis nei Aliaska.

Žmonių buvo apie 4 milijonus ir visi "skirtingose pasaulio vietose maždaug vienu metu pradėjo auginti grūdus". Tai kas atsitiko? Visi staiga išprotėjo? Ar staiga visiems vienu metu pritrūko šaknelių, vaisių, riešutų, žuvų, žvėrių, visi ėmė auginti grūdus ir nuo to išprotėjo?

Tikrai ne antras variantas, o dėl pirmo reikia aiškintis . Jeigu prasideda badas- ne laikas sėt grūdus . Nors tai yra viena iš labiausiai paplitusių agrarinės revoliucijos priežasčių versijų.

Būtent tas momentas, kuomet žmonės pradėjo verstis žemdirbyste ir buvo mano galva esminis lūžio taškas žmonijos evoliucijoje. Javai – civilizacijų maistas. Ar tai progresas? Civilizacijos prasme manau taip, tai veiksnys urbonizuojant žmoniją ir leidžiant didėti populiacijai po 3 milijonus per savaitę (šiuo metu). Žemdirbystė leido planuoti žmonėms ateitį, kurti gyvenvietes, turėti didesnes šeimas ir sukurti sudėtingas visuomenes (!). Kur visa tai mus šiandiena atvedė - matom. Kodėl mes nustojome rinkti ir medžioti o pradėjome auginti? Pamąstykim.

Kodėl mes nustojome rinkti ir medžioti o pradėjome auginti?

Tai va, čia ir yra sudėtingiausias klausimas.
Aišku, kad žemdirbystė atėjo kartu su apsigyvenimu sėsliai. Sėslus gyvenimas galėjo atsirast ir truputį anksčiau. Gentinė santvarka galėjo dar kurį laiką gyvuot ir esant žemdirbystei. ir t.t. ir pan. Seką sudėliot šiaip taip galima, bet kodėl pradėjo augint grūdus- čia kažkokia mistika...

Aš kažkaip laikiausi nuomonės, kad javų auginimo lopšys buvo tarpupyje, o po to išplito po pasauly. Tuomet viską būtų lengviau išrišt. Tarpupyje atsirado religijos (bent jau rašytiniai šaltiniai tą rodo), civilizacijos, valstybės- viskas rišasi. Tereikėjo, kad kažkam vienam pavažiuotų stogas, jis nukariautų kaimyninę gentį ir įvestų taisykles (pati tauta niekada nesukuria savo valstybės). Ir tai sunkus klausimas: kokiu būdu kažkas sugalvojo, kad galima taip padaryt. Ir patys javai juk neatsirado staiga, kad būtų galima greitai keist gyvenimo būdą. O gal?
Bet jeigu visam pasauly maždaug tuo pat metu prasideda žemdirbystė- jau visiška painiava...

Bet spėjama, kad ten kultūrinių augalų tėvynė. Dar daugiau - spėjama, kad žmoniški žmonės susiformavo irgi ten ir jau iš ten visur išrėpliojo ir augalus išsinešiojo. Kaip tada?

Dėl žmonių atsiradimo sakyk sąžiningai, kam gi tas "spėjama". Antropologai spėja, kad žmogus atsirado Olduvajaus slėnyje, visai kitame žemyne. O kas Tarpupyje- spėja tik biblija. Ji rašo ne apie žmones, o apie jau civilizuotus žmones (ariančius ir ganančius gyvulius). Biblija bando pasakyt (jei mes ją teisingai suprantam0, kad žmogus jau atsirado civilizuotas, kad žmogaus istorija prasideda būtent nuo civilizacijos.
Mokslo ir biblijos nuomonės sutampa, kad civilizacija ir žemdirbystė atsirado Tarpupyje. Biblinis rojus, kur sukurti pirmieji žmonės- ten pat, tarp Tigro ir Eufrato.

Seniau taipat visi bendravo, tik plito viskas lėčiau tai ir javai galėjo ir per 100 metų paplist.
Yra gi tautų kurios beveik nieko neaugina,bet gyvena sėsliai tiesiog turėdami nemaža teritorija kurioj ieško maisto.
Gal kai žiemom būdavo sunkiau su maistu tai atsirado ir poreikis kaupti,o saiko jausmas greit prarandamas juk.Taip po truputi ir nusivažiavo žmonija.