nuėjau va prieš minutę pasižiūrėti kas po obelim gyvena

. Obeliai apie 30metų, jau visiškai suaugęs medis, tik laja truputį buvo formuota ankstesnių šeimininkų tai dabar atsistatinėja. Auga ji pievoj - vienišė. Po ja mulčas visgi iš lapų, obuolių, šakučių ir sausų žolių (dilgėlės, šunažolė, krūminiai builiai, kiaulpienės, varnalėšos), mulčo storis apie 5 cm, po juo visiškas juodžemis - daržoves būtų sudėtinga sėti, nes žolė visgi auga ir neprastai (dilgėlės iki 1,5 m aukščio užauga. Na jei žiūrėt į mano išvardintas obels kaimynes kaip į valgomas žoles tai daržo kaip ir nereik, eini sau (kaip aš ir darau) ir valgai tas žoles ir jų šaknis (to nedarau

), o kai prinoksta tai valgai obuolius. Bet jei norisi ten mūsų nustekentas namines daržoves auginti tai pavargti tektų, na bet įmanoma iš dalies..
Kita obelis irgi panašaus amžiaus auga labiau miško sąlygomis - aplink ją daug tokio pat ūgio slyvų puslaukinių, klevų, uosių iš šiaurinės pusės, pietuose už 2 m tvartas.. po ja visiškas juodžemis, auga tik garšvos ir dilgėlės didžiosios (jos vienintelės konkurentės būtų daržovėms.. nežinau kaip neskausmingai ir be vargo su jomis susitvarkyti - paprasčiausia vėlgi jas laikyti tomis pačiomis daržovėmis ir vartoti maistui.
Jauni sėjinukai obelų ir kriaušių pievose tai pastebėjau, kad greičiausiai auga tarp lubinų (čia pas mane konkrečiai) nežinau ar dėl tų bakterijų mistinių azotą fiksuojančių ar medituojančių, o gal paprasčiausiai dėl to paties mulčo - nes ten kur lubinai tai visada prie žemės vėsu ir drėgna, jie duoda stiprū šešėlį ir giliai šaknis leidžia (gal vandens pritraukia į paviršių, o gal tiesiog rasa gausiau kondensuojasi). Tai pievoje sėjant galima pasinaudoti tokiom daugiametėm žolėm su stipria šaknų sistema ir teikiančių pavėsį visai aplinkai kaip lubinai, liucerna, barkūnai ir t.t. - žinoma čia pradžioj, kai sodinukas praauga tai reiktų jam kuo daugiau įvairių laukinukų lapų mulčui ir manau būtų gerai...