Ar galima permaitinti?

Moderatoriai: Mama Smilga, dage, saulius

Re: Ar galima permaitinti?

Standartinė Laimis Žmuida » Pen Rgs 17, 2010 8:46 pm

Tai jeigu taip yra, tai tada ir kompostas negali pakenkti. Dedi jo, pritrauki sliekus, ir jei gerai mulčiuoji, palaikai biodinaminį procesą, tai iš komposto augalai nieko neima ir azoto pertekliaus nebūna. Ane?
Laimis Žmuida
 
Pranešimai: 1173
Užsiregistravo: Tre Gru 17, 2008 1:00 pm

Re: Ar galima permaitinti?

Standartinė saulius » Pen Rgs 17, 2010 10:23 pm

Nemaišykit komposto su humusu. Mulčiuotose lysvėse nėra jokio komposto, ten atliekamos medžiagos jungiasi į humunius junginius, t.y organinė medžiaga anglies pagrindu jungiasi su dirvos mineraline medžiaga ir sudaro sudėtingus polimerus. Kompostas- tai tik organinė medžiaga, ne humusas. Mulčiuotoj lysvėj susidaro humusas, nes aktyvus sluoksnis liečiasi su dirvos mineraline dalimi. Humuso sluoksnis auga labai lėtai, natūraliai milimetrais per šimtą metų. Intensyviam darže greičiau, bet ne taip, kad susidarytų storas "komposto" sluoksnis. Tiesiog dirva tampa tamsesnė dėl humuso. O kompostas mano galva negerai, ypač įterptas į žemę, todėl, kad jame fermentacija dar vyksta, nes yra nesuskaidytos organinės medžiagos, augalų šaknys maitinasi ten, kur vyksta biodinaminis procesas, bet tame komposto sluoksnyje trūksta anglies ir perteklius azoto.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Ar galima permaitinti?

Standartinė Vėjai » Pen Rgs 17, 2010 11:25 pm

Dabar jau gerokai aiškiau.
Bet kuo toliau į mišką, tuo ...
Dabar visur, kur jau nuėmiau daržoves, mano lysvėse guli žolės mulčiaus likučiai ir visokia virtuvės organika, daržovių lapai, kotai , stagarai ir t.t.
Kai nukris medžių lapai, dar užversiu ir jų.
Žiemą fermentacija nevyks, tai pavasarį ir turėsiu sluoksnį nesubrendusio komposto ?
Vėjai
 
Pranešimai: 536
Užsiregistravo: Tre Bir 23, 2010 7:10 pm

Re: Ar galima permaitinti?

Standartinė Vėjai » Šeš Rgs 18, 2010 12:00 am

Ir pavasarį tą pernykštės organikos sluoksnį nustumsiu, sėsiu daržoves, kai jos paaugs grąžinsiu atgal prie augalų.Juk taip?
O šviežią mulčių tai dėsiu ant viršaus? Ir kaip pavadinti tai kas bus prie augalų šaknų- kompostiniu miulčiumi?
Atsibunda mikrobai ir kas gi jiems pusryčiams - pernykščiai kopūstlapiai :o
Vėjai
 
Pranešimai: 536
Užsiregistravo: Tre Bir 23, 2010 7:10 pm

Re: Ar galima permaitinti?

Standartinė saulius » Šeš Rgs 18, 2010 9:21 am

Nebijokit, viskas ten bus gerai. Juk nesodinat augalų į tą kompostinį mulčių, sėjat į dirvą. O jei ir sodinat- augalų mityba prasideda tuo pačiu metu (pagal temperatūrą) kaip ir mikrobų fermentacija. Juk "komposto" viršuje bus šviežia organika? Va iš jos augalai ir gaus reikiamą kiekį anglies dvideginio. Aišku, jei to komposto sluoksnis bus nestoras. Bet iš kur tas kompostas? Juk jo tik keletas centimetrų. Tik pats apatinis sluoksnis bus dalinai fermentuotas iš rudens, o visa kita- kaip ir nauja, juk žiemą šalta, niekas nevyksta. Bent aš nesu pastebėjęs, kad lysvėje susidarytų kompostas, mulčio apačioje po žiemos būna plonas sluoksnelis dalinai fermentuotos organikos, o viršuj beveik neliesta. Ir bulvių lauke tas pats, kur daug mulčio paliekama. Nereikia pridėt žiemai pusmetrio, derlių nuimat, paliekat mulčio kaip visada ir viskas. Sliekai pavasarį ištąso, kažin ko ten nelieka.
Pernai žmona darėsi šiltlysvę iš velėnų, šiaudų, žolių, šakų ir pan., tai va ten jau tikra komposto krūva buvo. Apie metro aukščio, kai sukrito- perpus sumažėjo. Sodino šiemet pavasarį į ją agurkus, pomidorus, kopūstus, bulves, burokėlius, šparagines pupeles. Po keletą visko, bandymui. Tai gavosi taip: agurkai labai geri užaugo, o visa kita- daug prasčiau, nei paprastose lysvėse. Bulvių gumbų nebuvo visai, tik lapai, burokai mažučiai, tik lapai dideli, visa kita irgi nieko gero. Nesubalansuota mityba. Todėl nereikia daryt iš lysvių komposto krūvų. Palikit žiemai protingai, tik jei grubi organika- šiaudai ar pjuvenos- galima daugiau. Bet ne tiek, kad pavarasį reikėtų kažkur padėt. Mulčio maksimaliai gali būt tiek, kiek naudosit toje lysvėje pavasarį. Ir, geriausia, iš pat ankstyvo pavasario lysvę užsodint kažkuo, kad kažkas valgytų mikrobų pagamintus produktus.
Sode viskas daug paprasčiau, ten žemė tuščia nebūna, augalų mityba vyksta tuo pačiu temperatūriniu režimu, kaip ir mulčio skaidymas, joks kompostas nesigamina.
Žiemą fermentacija nevyks, tai pavasarį ir turėsiu sluoksnį nesubrendusio komposto ?

Kai fermentacija nevyksta, kompostas nesigamina.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Ar galima permaitinti?

Standartinė Bruknė » Pir Rgs 20, 2010 10:31 am

Hmmm, pritariu Vėjams, kuo toliau į mišką, kuo daugiau .... Bet vis tiek viskas labai įdomu :) Čia radau tokį str. apie humusą: http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=851&z=40 (oi, nemoku nuorodos įdėti, tai tiesiog nukopinau adresą :oops:, gal kas moka,pataisykit ;) ) Ir dar pastebėjimas: praėjusią savaitgalį gi pasidariau dvi naujas lysves, į kurias sunešiau tą jau papuvusį kompostą iš dėžės, lysves mulčiavau. Vieną - žole iš žoliapjovės, bet gerokai pamaišyta su smulkintais klevo lapais, nes nemažai jų jau prikritę, o kitą - ta pačia pjauta žole, tik ne rinkta, o jau padžiūvusią ant pačios žolės ir sugrėbta po dienos. Šį savaitgalį pavarčiau abu mulčius: kur su lapais - mišinys išlikęs purus, apačioj žolė gražiai pageltusi, kitoj gi, kur buvo tik padžiūvusi žolė - sluoksnis susislėgęs, sukietėjęs, viršuj susidariusi tarsi pluta. Po abiem sliekų daug....Gal galit paaiškinti, kas vyksta po tuo skirtingu mulčiu, kas ten gerai, kas ne? Tiesa, dar vienoj jau žiemai užmulčiuotoj lysvėj, kur augo salotos, apačioj buvau paskleidusi sluoksnelį visokių naminių atliekų (morkų, bulvių, bananų, kaiušinių ir pan.), mulčiavau stambesne, trimeriu pjauta žole. Pakėlusi tarp mulčio ir atliekų radau tokį baltą, lyg pelėsiuko :?: sluoksnelį. Ar čia viskas tvarkoj?
Bruknė
 

Re: Ar galima permaitinti?

Standartinė saulius » Pir Rgs 20, 2010 10:49 am

Žolė, pjauta žoliapjove- labai smulki, todėl greitai susislegia ir ją galima dėt tik plonai. Kitaip gali prasidėt puvimas dėl deguonies trūkumo. O sumaišyta su lapais gerai praleidžia orą- taip jau geriau. Sliekų buvimas nieko nereiškia šiuo atveju, jie gyvena ir mėšlo krūvose.
Lyg pelėsiuko sluoksnelis- gali būt šieno lazdelės kolonijos (tai čia būtų gerai), o gali būt ir pelėsis (čia jau blogai). Pelėsis įsiveisia ten, kur nėra pakankamai "gerųjų" mikrobų. Išeitis- paliet skiestu karvės mėšlu. Bet rudenį jau nieko nedarykit, sulaukit pavasario.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Ar galima permaitinti?

Standartinė Bruknė » Pir Rgs 20, 2010 1:52 pm

Patikslinsiu - tas baltas darinys "lyg pelėsiukas" - lyg iš kelių sluoksnių, toks smulkiai korėtas, purus, tarsi susiplėšo suluoksniukais, toli gražu neprimenantis pelėsio, kurį matome, tarkim, ant pradėjusio pelyti batono.
Bruknė
 

Re: Ar galima permaitinti?

Standartinė Vėjai » Pir Rgs 20, 2010 10:13 pm

Ir mano žolės mulčiuje tokio pelėsio būna. Parodysiu Sauliau, kai atvažiuosit šeštadienį. Galvojau irgi- gal šieno lazdelė, bet dabar tikrai abejoju, nes labai jau problematiška ta žoliapjovės maišo žolė.
Mulčiuot su ja tikrai patogu, nes smulki. Bet prižiūrėt tokį mulčių tai arba kedenti, arba po labai mažą sluoksnį dėti. Grynas vargas. Tai ir gaunasi, kad kaip išeina ir rezultatai nekokie.
Va ir Bruknė pabandė, sumaišius su lapais kokteilis geras pasidaro. Nors A. Kuznecovas man pasiūlė , jei jau daryti kokteilį, tai "sluoksnuotą žele"- žolė, lapai, pjuvenos, nepermaišant. Bandysiu ir maišyti ir sluoksniuoti.
Dar grįžtu prie permaitinimo temos.
Mulčiujant tik dobiliukais - labai baltimingu maistu - tai gal toks vienarūšis maistas nesukuria ir geros įvairios valgytojų kompanijos? Ir paruoštoj "sriubytėj" trūksta kažkokių medžiagų ir augalas perimaitina nesveiku maistu?
Vėjai
 
Pranešimai: 536
Užsiregistravo: Tre Bir 23, 2010 7:10 pm

Re: Ar galima permaitinti?

Standartinė saulius » Pir Rgs 20, 2010 10:26 pm

Pabandysiu biskį paaiškint dėl to permaitinimo. Kas tai yra? Tikriausiai permaitinimą įsivaizduojat kaip azoto perteklių, dėl kurio augalai kaupia nitratus. Čia yra taip: iš azoto augalo organizme gaminasi baltymai. Bet, kad pasigamintų viena baltymų molekulė, reikalinga trijų gliukozės molekulių energija. Gliukozei gi pagaminti reikia saulės, vandens (ne problema) ir anglies dvideginio. Va tas paskutinis ir yra didžiausia problema. Jei anglies dvideginio trūksta- gliukozės pagaminama nepakankamai, jos neužtenka baltymų gamybai ir baltymų statybinė medžiaga- azotas kaupiasi augaluose nitratų pavidalu. Jei dvideginio užtenka (jei augalai maitinami šviežia organika, jei darže nepučia vėjai, jei po mulčiu geros sąlygos mikrobams gyvent)- visas azotas sunaudojamas baltymų gamybai. Tokiu atveju nitratų būt negali. Nu aš čia primityviai paaiškinau, bet gal kiek aiškiau bus. Žodžiu, svarbiausia rūpintis, kad užtektų anglies dvideginio, o visa kita- kaip nors. Iš kur jis randasi- žinom.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

AnkstesnisKitas

Grįžti į Augalų gyvenimas

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių