Kultūrinės gėlės

Moderators: Mama Smilga, saulius, dage

saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Kultūrinės gėlės

Post by saulius »

Ar čia tikėjimas " į Gamtinę Žemdirbystę" neleidžia apie ką kitą, nei maisto atsargų ruošimą, galvoti?
Atvirkščiai. Aš manau, kad valgomi augalai sode turi užimti mažesnę dalį visų augalų. Kuo mažesnę- tuo jiems patiems geriau.
Saulius Jasionis
Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Re: Seklu-sodinuku mainai ir seklu pamoka Vilniuje

Post by Laimis Žmuida »

Aš manau, kad valgomi augalai sode turi užimti mažesnę dalį visų augalų
Na, miške taip ir yra, ir jei sodas turi būti panašus į mišką, tai jame tada ir turi būti mažiau valgomų nei nevalgomų, tačiau... Tačiau kalba buvo apie gėlių sėklas. O jei apie sėklas, tai reiškia, kad jos greičiausiai bus kultūrinės, o ne laukinės, laukinių gi praktiškai nieks nesėja. Taigi jei tokiame kontekste skamba cituojama frazė ir žmogus supranta, kad prisodinus didelį skaičių kultūrinių ir nevalgomų gėlių bus sodui geriau, tai neteisingai jis mano. :)
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Seklu-sodinuku mainai ir seklu pamoka Vilniuje

Post by saulius »

...tai reiškia, kad jos greičiausiai bus kultūrinės... prisodinus didelį skaičių kultūrinių ir nevalgomų gėlių bus sodui geriau, tai neteisingai jis mano. :)
Dėl kultūrinių aš irgi visada buvau tokios pat nuomonės, bet... evoliucionuojam, man jau pradeda atrodyt kitaip. Išskyrus pilnaviduriais, vabzdžiams neprieinamais žiedais. Kol kas.
Saulius Jasionis
Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Re: Seklu-sodinuku mainai ir seklu pamoka Vilniuje

Post by Laimis Žmuida »

Khem, khem. :) Evoliucionuojam ar galbūt degraduojam? Kultūrinių gėlių auginimas prieštarauja dabar žinomiems bent dviems GŽ principams:
9. Biologinė įvairovė- sodo sveikatos pagrindas. Bioįvairovės kūrime dalyvauja kuo daugiau augalų ir gyvūnų rūšių, galinčių gyventi esamomis sąlygomis. Bet mūsų situacijoje ne augalai ir gyvūnai kaip individai yra sistemos pagrindas. Sistemos pagrindas yra jų tarpusavio ryšiai. Kuo daugiau šių ryšių, kuo jie įvairesni – tuo atsparesnė, gyvybingesnė sistema. Jeigu mes paprasčiausiai pasodinsim didelį augalų rūšių kiekį – negausim norimo rezultato, viskas turi būti tarpusavyje susieta, kiekviena sistemos dalis turi atlikti kuo daugiau funkcijų ir kiekviena funkcija turi veikti kuo daugiau sistemos dalių.

10. Vaisių ir daržovių kokybę kuria ne patys augalai, o visa ekosistema. Augalai nėra savarankiški organizmai, kiekvienas augalas, kaip ir bet kuri kita gyvybės forma – tai tik simbiotinės bendruomenės dalis. Įvairūs simbiontai gyvena ne tik dirvoje, prie šaknų ir šaknyse, bet ir visuose paties augalo audiniuose. Beveik visos biologiškai aktyvios medžiagos- mikrobinės ir grybinės kilmės. Kuo geresnės gyvenimo sąlygos simbiontams – tuo geresnė vaisių kokybė, tuo daugiau juose sukaupiama reikalingų medžiagų. Simbiontai (mikroorganizmai ir grybai) – ne tik kokybės kūrėjai, bet tiesiogine prasme- augalų gyvenimo pagrindas. Be jų augalai negali pilnavertiškai maitintis, derėti, būti sveiki. Todėl sodininkas turi sukurti visas būtinas sąlygas gyvų organizmų bendruomenės klestėjimui.
Sėjamos ir sodinamos svogųnėliais, gumbais gėlės yra daugiausiai vienmetės kultūros dirvoje ir nespėja sudaryti ilgalaikių ryšių, reiškia nespėja susiformuoti sistema, bioįvairovės nėra. Ekosistema nesusiformuoja, taigi ir kokybė negaunama.

Suprantu, kad galima bandyti pritempti - atrinkti tik tas kultūrines, kurios daugiametės, kurios ir pačios išgyvena mūsų klimate ir sudaro ilgalaikes simbiozes su mūsų laukiniais augalais ir aplinka. Bet primenu, kad kontekstas yra sėjamos gėlės. Reiškia - daugiausiai vienmetės kultūrinės, kurios priedo prie bioįvairovės nepridės ir kokybės nekels.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Seklu-sodinuku mainai ir seklu pamoka Vilniuje

Post by saulius »

galima bandyti pritempti - atrinkti tik tas kultūrines, kurios daugiametės, kurios ir pačios išgyvena mūsų klimate ir sudaro ilgalaikes simbiozes su mūsų laukiniais augalais ir aplinka.
Aš tą ir turėjau galvoj. O jei vienmetės ir pačios nepasisėjančios- tuomet netinka.
Saulius Jasionis
nawjia
Posts: 1020
Joined: Sat Oct 23, 2010 8:20 pm
Location: Vilnius
Contact:

Re: Seklu-sodinuku mainai ir seklu pamoka Vilniuje

Post by nawjia »

Sėjamos ir sodinamos svogųnėliais, gumbais gėlės yra daugiausiai vienmetės kultūros dirvoje ir nespėja sudaryti ilgalaikių ryšių, reiškia nespėja susiformuoti sistema, bioįvairovės nėra.
nelabai suprantu, kodėl būtinai reikalingi ilgalaikiai ryšiai. t.y. daržas vistiek yra kultūrinis darinys skirtas manęs išmaitinimui, ir galbūt ne vien skrandžio, bet ir grožio-emocine prasme.

jeigu aš kasmet sėsiu tas gėles, ok, jos nepriveis tų grybų, bet ir sėju aš jas ne tam - jos privilios man vabzdžius ir taip užves sistemą, kurios aš pageidauju.......rudenį jų nebeliks, bet pavasarį aš ir vėl sėsiu....ir vėl skraidžios po jas bitutės :))

bet žinoma suprantu, kad geriau jau kad jos pačios pasisėtų...tik štai, gal jos man toje vietoje kitąmet jau trugdys? (čia teoriškai pagalvojau, dar nelabai įsivaizduoju kaip aš savo daržą šiemet suplanuosiu ir (gal) kasmet perplanuosiu) ;)
`šėršė lia fam`
Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Re: Seklu-sodinuku mainai ir seklu pamoka Vilniuje

Post by Laimis Žmuida »

nelabai suprantu, kodėl būtinai reikalingi ilgalaikiai ryšiai. t.y. daržas vistiek yra kultūrinis darinys skirtas manęs išmaitinimui, ir galbūt ne vien skrandžio, bet ir grožio-emocine prasme.

jeigu aš kasmet sėsiu tas gėles, ok, jos nepriveis tų grybų, bet ir sėju aš jas ne tam - jos privilios man vabzdžius ir taip užves sistemą, kurios aš pageidauju.......rudenį jų nebeliks, bet pavasarį aš ir vėl sėsiu....ir vėl skraidžios po jas bitutės :))
O štai su ilgalaikiais ryšiais ir gaunama kokybė. Paminėsiu keletą dalykų, nors jų yra ir daugiau. Pirma, devintas GŽ principas sako, kad turi būti įvairovė ir įvairovė čia suprantama ne kaip augalų rūšių įvairovė, o kaip santykių tarp augalų rūšių įvairovė. Per ilgą laiką augalai užmezga tuos santykius ir gali padėti vieni kitiems. Jei sodinsime vienmečius augalus, tai jie nespės užmegzti ryšių ir nepadės vieni kitiems. Na, žinoma padės šiek tiek. Kaip sakai - privilios bitutes, kitus vabzdžius ir šie padės daržui. Taip. Tačiau čia labai mažai pagalbos. Pagalbos gali būti žymiai daugiau. Ir neužmirškime, kad mūsų kokybė stipriai priklauso nuo to kas vyksta dirvožemyje. Štai tą pusę su vienmečiais ir prarandame. Augalai negali požeminiu tinklu vieni kitiems padėti.

Kitas dalykas - augalų mityba. Kaip žinome augalams viską paduoda bakterijos ir grybai. Ir reikalinga jų įvairovė, nes jie skaido skirtingas medžiagas ir atsakingi už skirtingą mitybos sritį. Vieni vandeniui pernešti, kiti perneša mikroelementus, treti fermentų duoda, kiti kitos rūšies fermentų, vieni skaido lengvai suskaidomus dalykus, kiti turi stipresnius fermentus ir skaido kietą celiuliozę. Į bakterijas mes galime žiūrėti kaip į vienmetę kultūrą. Per vasarą jų gyvena net keliasdešimt generacijų. Jos staigios. Tačiau nemanau, kad vien jų darže užtenka. Jei taip būtų, tada galėtume vazonėliuose auginti viską. Bakterijomis užveisiame žemę ir tiek. O gamta juk pievoje užveisia ir grybų. Ir ne tik tų vienmečių grybų, bet ir daugiamečių grybų. Pievoje, jeigu pastebėsite yra grybų, kurie vis toje pačioje vietoje išdygsta. Jie ten kažką veikia. Kaip žinome - nešioja mineralines medžiagas. Grybai gali pernešti mineralines medžiagas iš vienos vietos į kitą. Jei čia trūsta cinko atneša jo iš už keleto metrų. Miške daugiau daugiamečių grybų ir jie nešioja mikroelementus šimto metrų spinduliu. Pievoje tokių grybų mažiau, tačiau jų yra, jeigu žemės nejudiname.

Kaip padaryti, kad jie būtų darže ir garantuotų mums gerą kuo natūralesnę mitybą? Jie daugiamečiai. Reikės daug metų nejudinti dirvos ir neišrauti kai kurių augalų ant kurių jie gyvena. Tai daroma paprastai. Daržas juk yra mažiukas. Keli arai. O daržo pakraščiuose ar tarpulysviuose galima palikti daugemetes žoles. Štai ant tų daugiamečių žolių ir nepaliestų plotų gyvens tie daugiamečiai grybai. Jie bus šalia mūsų vienmečių daržovių ir per vieną sezoną suspės užmegzti šiokius tokius kontaktus su vienmečiais augalais ir juos aprūpins gera mityba. Todėl reikia stengtis, kad aplink daržą būtų kuo daugiau daugiamečių žolių ir krūmų, medžių. Galima lysves išmėtyti po hektarą, kad vienmečiai plotai būtų kuo mažesni ir aplink būtų kiek galima daugiau daugiamečių kultūrų (ir daugiamečių grybų taip pat). Ir darže didžiulius tarpulysvius daryti, kad ten gyventų tie daugiamečiai. O štai jeigu sėjame vienmetes gėles darže, tai jos užima tų daugemečių vietą, daugiamečių, kurie mums galėtų padėti pasiekti kokybės.

Jeigu norima ne tik skrandžiui, bet ir jausmams daržą auginti, tai aš jum galiu pasakyti, kad auginamos daržovės yra labai dekoratyvios, priedo palikite piktžolių, priedo aplinkui daugiamečių žolių ir susikonstruosite sau puikių jausmų. Puikiausi juk jausmai kyla kuo natūralesnėje aplinkoje. Burbiškio dvare žydi tulpių jūros. Įspūdingas reginys, bet tokių gerų jausmų kaip natūrali pieva ar miško aikštelė tokie plotai nesuteikia. Gamta juk taip nesodina kaip Burbiškyje. Gamta stengiasi mums kitokius jausmus suteikti. Tai ir stenkmės kuo daugiau gamtos pas save palikti ir kuo mažiau kultūrinių blizgučių - gėlių.

Ir paskutinis dalykas, gėlės privilioja tik tam tikrus vabzdžius. Bitės neša medų tik iš 300 rūšių augalų. Kiti vabzdžiai irgi specializuojasi. Užsodinę kultūrinėmis gėlėmis mes pritraukiame specifinę fauną. Be to, kitais metais jūs jau nebenorite sodinti tų gėlių toje vietoje, kai kurių visai atsisakote. Kas bus su vabzdžiais? Jie prabus pavasarį ir tų gėlių iš kurių minta neberanda. Jie miršta, jų valgytojai vėl miršta arba migruoja kitur. Stabilios sistemos nesigauna. O kokybę duoda stabili sistema.

Tai tiek trumpai. Jei kas neaišku, tai klauskit. :)
Rasilė
Posts: 82
Joined: Fri Oct 29, 2010 10:06 am
Location: Vilnius - Anykščių raj.
Contact:

Re: Seklu-sodinuku mainai ir seklu pamoka Vilniuje

Post by Rasilė »

O daugiametės gėlės, kurios auga nejudinamos 10-20 metų? Manau jos sudaro su aplinka ilgalaikius ryšius. Kaime narcizai, bijūnai auga toje pačioje vietoj beveik pievoj, niekas jų nepersodina.
Narcizus teks man šią vasarą persodinti, jau susmulkėjo, prisidaugino per daug.. Turėsiu kelis šimtus :) atliekamų svogūnėlių, prašom kreipkitės, kas norėtų baltų, kvepiančių narcizų.
Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Re: Seklu-sodinuku mainai ir seklu pamoka Vilniuje

Post by Laimis Žmuida »

Taip, su daugiametėmis jau geriau. Saulius gi sakė, kad būtent daugiametes ir turi galvoje. Tačiau nepamirškite ir estetikos - gamta tokių gėlių kokių jūs norite pievose ir miškuose nesodina. Reiškia gamta nori kitaip. Ir ne tik dėl estetikos, o ir dėl augalų mitybos. Reikia stengtis mažinti kultūrinių gėlių kiekius ir didinti natūralios gamtos kiekius. Žinoma, niekada niekas neprivaloma. :) Kas nori aria, kas nori kopūstus sodina, kas nori mulčiuoja. Tikrai kol kas nesame tobuli ir daug nenatūralių dalykų darome, bet jei įmanoma tai stenkimės bent judėti į tą pusę.
nawjia
Posts: 1020
Joined: Sat Oct 23, 2010 8:20 pm
Location: Vilnius
Contact:

Re: Seklu-sodinuku mainai ir seklu pamoka Vilniuje

Post by nawjia »

ok, dabar suprantu logiką.

o kaip man sužinoti, kai sėklas pirksiu (kalba eina apie medingąsias gėles), kurios pasisėja savaime?
`šėršė lia fam`
Post Reply

Return to “Dekoratyviniai augalai”