GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Gyventi be mėsos, pieno ir duonos yra puiku ir lengva. Bet negalima taip imti ir atsisakyti. Tai nebūtų sveikas požiūris. Čia reikalingi labai subtilūs mainai. Be to reikalinga intencija - sąmonės būsena. Kitaip, po kurio laiko būklė tik pablogės ar komplikuosis. Taigi didelio entuziazmo čia nereikėtų demonstruoti.

Pritariu Sauliui, pirmiausiai sąmonės būsena, po to palengva maisto pokyčiai. Paskaitykit Vydūną, labai tiksliai rašo: pilnas perėjimas prie pilnavertės žaliavalgystės per 7 metus. Per tiek laiko pasikeičia visos kūno ląstelės ir prisitaikom prie naujų sąlygų. Keisti mitybą reikia palaipsniui, natūraliai ir savęs klausytis. Drąstiški keitimai dažnai sukelia krizes, paskui sklando mitai apie geležį, baltymus ir pan.
Ponai, jūs galite rinktis !

Taip kad pusiausvyra - arba tvartus reik statyt arba kamaras/ rūsius.

Nu kur tau. Daržovėms pasistatei rūsiuką arba užkasei po žeme. O gyvulio tai nei tokio dydžio rūsy palaikysi, nei po žeme užkasi. Tvartas jau yra didžiulis pastatas plius kluonas, o ir mėsai laikyti reikia tų pačių kamarų. Kalbama, kad bus ekstensyvios veislės ir neva tai joms beveik nereikės pastatų, bet kaip saulius sako - to dar niekas nematė ir mes baisiai mėgstam pavyzdžius.

O daržovinį maistą tai visą užsiauginu. Dar dabar valgau savas daržoves. Kai kurių pritrūkau, koreguoju daržo planą. Daržovių kiekis didėja ir tada didėja jų laikymo patalpų problemos.
Va jums ir vegetariško gyvenymo neprivalumas. Saulius nesuka galvos, kur jam išsaugoti savo dvi morkas ir tris burokėlius.
Taip kad pusiausvyra - arba tvartus reik statyt arba kamaras/ rūsius.

Tai už varčios ir vėl iš pradžios - kiek galim deklaruoti ar kritikuoti, kas ką ir kaip valgo. Baikim, aš ir sau taikau.
Niekada nebruku savo pasirinkimo. Kas tinka vienam, visai gali netikti kitam. Ir tikrai manau, kad tokios temos nereikia. Atseit tie, kurie nevegetarai, tai jau blogesni, be privalumų.
Laimiui atrodo, kad gyvuliai jį riboja, atima jam laisvę judėti, apsunkina gyvenimą. Man tai būtų labai didelis įsipareigojimas, per didelė atsakomybė už kitą gyvybę. O kitam jo gyvuliukai vienas džiaugsmas ir nejaučia jis jokios naštos, pasiaukojimo ar gyvenimo suvaržymo.

Aš buvau du metus tokia truputį vegetarė, nes valgiau kiaušinius ir prie progos žuvies. Rėmiausi tokia maždaug filosofija.... ką galiu nugalabyt be didesnio vargo tą ir valgau. Man toks maistas tiko, jaučiausi geriau. Patiko dar tai , kad už dantų neprilįsdavo mėsos gabalų (nereikėdavo darbuotis dantų krapštuku) ir tie kvapai atliekant tuliko reikalus ... jau jūs man atleiskit už atvirumą , bet ryškiai skiriasi.
Nepatiko, kad šeimai vis tiek turėjau gaminti mėsą , tas labai erzino. O baisiausias dalykas buvo kepti kalėdinę antį, nes čia priešingai, labai viliojo kvapas, o jos nugalabyt tai negaliu. Tai ir teko pamiršti, gal būt užslopinti tuos įsitikinimus. Ir nors dabar valgau mėsą, vis tiek viduje žaviuosi tais, kurie gali be jos.

O aš, kadangi esu visavalgė, ne vegetarė, net nediskutuoju šioje temoje. Paskaičiau, pasijuokiau iš jūsų "ginčų" ir nesiveliu į kalbas.
Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, aš kažkada atvegetariavau 7 metus, tai - tam tikra patirtis, kuri manęs nebaugina, bet netraukia kartoti. Ir nepasakysiu kad man tas laikotarpis sveikatos ar stiprybės pridėjo. Gal greičiau atvirkščiai - išbalansavo organizmo medžiagų pusiausvyrą.
Skirtingi žmonės, skirtingos kraujo grupės (net dietos ir mityba dabar pagal jas propoguojama), skirtingi žmonių tipai, ir mano tipo žmonėms net indai rekomenduoja valgyti mėsą. Man ji visai gerai tinka, ir sotumo suteikia. Gerai kad gaunu pirkti kaimiškos kiaulienos ar naminio buliuko mėsytės, skiriasi ji nuo parduotuvinės.

Bet ... vegetarai, palieku pokalbius jums

Nereikia Laimi jokių naujų temų. Ir taip jau tų "mėsiškų" karų visose temose pilna. Parašiau ne vietoj ir atsiprašau.
Bet jau temos pavadinime provokuoji priešpriešą. Ir vėl įsilinguoja laivelis.

Man irgi vienodai kas ką valgo. Mano pusė draugų valgo mėsą. Aš ir pats kažkada valgiau mėsą ir nieko tame blogo nematau. Todėl nenukrypkime į vegetarų-mėsėdžių ginčus. Iš tų ginčų jokios naudos. Ši tema skirta išanalizuoti vegetarišką gyvenimo būdą kaip reiškinį, tai ir analizuokime sau ramiai, dėstykim argumentus, pavyzdžius ir pasistenkim nepilti organikos vienas ant kito.

Vėjai siūlo aptarti mėsos kokybę - fermose augintos ir laukinės. Tam galim iškelti kitą temą. O čia susikoncentruokime ties nagrinėjama tema.

Geras įvaizdis - ruonis ant sofos! Bet tai kitko pasekmė - kai berniukai auginami pilname "komforte", nesusiduria su jokiais sunkumais, o tėvai dirba tik jį "aptarnaujančiu personalu". Anksčiau berniukus į medžioklę tėvas imdavo, į arklidę vedėsi, kalvėje prie dumplių statydavo... O dabar dulkeles nuo jų nupūtinėja.

Jau sutarėm veganai blogi, vegetarai ne tokie blogi. Karas smėlio dėžėj gali nurimti.
Dabar gal vieną kartą sutarkim, ką vadinam ta mėsa, kuri naudinga.
Kai žmogus nusprendžia nevalgyti mėsos, jis pirmiausia nebevalgo kotletų suminkytų su batonu, šnicelių, vyniotinių, apvoliotų džiuvėsėliuose, keptų aliejuje karbonadų, šlapdešrių, "sosiskų" ir kitokio kulinarinio šlamšto. Dar kelis kart atšildyto, nes kotletų prikepama kelioms dienoms. Dar visa žaliava tiems kotletams auginama kankinant gyvulius fermose, skerdyklose ir kemšant jiems visokius vaistus ir papildus. Iššerti tuos milijonus fermose auginama begalės grūdų. Ir kai nebevalgoma tokios mėsos, tai jau nors kažkiek pradedama galvoti bendrai apie tai ką valgom.
Tai, kai rašot apie mėsą ir jos valgymo/ nevalgymo ryšį su seksualumu ar protu, gal vis tik reiktų patikslinti, kad kalbat apie laisvai augusio gyvulio ar miško žvėries mėsą ir tai mažai apdorotą.
Ar daug kas galit pasigirti, kad valgot būtent tokią mėsą?? Nes tie kotletiniai vyrai nepasižymi nei protu, nei seksualumu, nei jėga, nei atsakomybės jausmu. Ant sofos tįsanti ruonis su bambaliu ir TV pulteliu rankoj.