Page 34 of 36

Re: Ar galim apseit be gydytojų ?

Posted: Sat Feb 28, 2015 10:40 pm
by saulius
Gydymo metodas veiksmingas tada, kai žmogus pakeičia gyvenimo būdą. O jeigu ne- jokie gydytojai nepadės.

Re: Ar galim apseit be gydytojų ?

Posted: Sat Feb 28, 2015 10:48 pm
by vyturys
Tikrai taip, auksinė taisyklė. Išgydė ir iš karto keiti į sveiką gyvenimo būdą.

Re: Ar galim apseit be gydytojų ?

Posted: Sat Feb 28, 2015 11:02 pm
by saulius
Atvirkšiai: pirmiausia keiti gyvenimo būdą, o tada galima gydyt. O dažnai ir gydyt jau nereikia.

Re: Ar galim apseit be gydytojų ?

Posted: Sat Feb 28, 2015 11:34 pm
by Hora
palaikau Saulių- dažnai gydyt nebelieka ko.

Re: Ar galim apseit be gydytojų ?

Posted: Sat Feb 28, 2015 11:35 pm
by Hora
Vytury- nuo ko tave išgydė, jei ne paslaptis?

Re: Ar galim apseit be gydytojų ?

Posted: Sun Mar 01, 2015 12:19 am
by vyturys
Mano žmonai ilgą laiką pakildavo kraujo spaudimas ir gavo insultą, gulėjo ligoninėje porą kartų, siuntė į Druskininkų sanatoriją. Daktarai nieko nepagelbėjo, tik liepė gerti įvairius cheminius preparatus, ir sakė tai visam gyvenimui. Kreipėmės į tikrą gydytoją, kuris apžiūrėjęs tarė: ,,kaip nekils spaudimas, kai kaklo raumuo užspaudęs veną". Keletą dienų padirbėjęs su kaklu, galva ir kitomis kūno vietomis spaudimas atsistatė. Ir pabaigai pasakė, kad kraujagyslės yra truputį užkalkėjusios, šiek tiek yra antsvorio, todėl reikia keisti gyvenimo būdą ir toliau nebus problemų.

Re: Ar galim apseit be gydytojų ?

Posted: Sun Mar 01, 2015 11:57 am
by Hora
aišku. Insultas- irgi geras spyris, verčiantis keistis.
Jei išmoktumėt save stebėti- tokie siurprizai nebegrėstų.
O kaip atrodo dabar pakeistas žmonos gyvenimo būdas?

Re: Ar galim apseit be gydytojų ?

Posted: Sun Mar 01, 2015 2:06 pm
by Angelė
Gal kas norėtų pakomentuoti šios gydytojos metodus?

http://kotryna.cikanauskas.com

Re: Ar galim apseit be gydytojų ?

Posted: Sun Mar 01, 2015 2:10 pm
by saulius
Neteko girdėt apie sveikus ilgaamžius veganus, tai nelabai čia yra ką komentuot... Kolkas ji labai jauna ir daro nepamatuotas išvadas, nieko neišbandžius savo kailiu. Organizmas dar turi rezervų, bet jie neamžini.

Re: Ar galim apseit be gydytojų ?

Posted: Sun Mar 01, 2015 6:19 pm
by Hora
Gal kas norėtų pakomentuoti šios gydytojos metodus
Gyveno kartą sau ląstelė, normali, sveika, sėdėjo sau, ėmė iš tarpląstelinio skysčio tai, kas priklausė, laiku tuštinosi, laiku šlapinosi, žodžiu, teisingai gamino kokybišką energiją savo „šeimininko“ reikmėms. Po to kažkas atsitiko, kas pakeitė ląstelės membranos pralaidumą: ar tai ląstelės savininkui kažkas užvožė per galvą, ar tai savininkas persigėrė, ar persivalgė keptos mėsos, ar iš vis – išgėrė porciją netinkamų vaistų, o gal pasportavo per daug – variantų begalė, bet visų jų tėkmė galima tik dviem viena kitai priešingomis kryptimis:

1)Ląstelės membranos lipidai per daug oksidavosi ir ląstelė, pati to nenorėdama, tapo laisvųjų radikalų ir lipoperoksidų generatoriumi. Ląstelė dar gyva, bet ji pasižymi labai kenksmingu aktyvumu. Jos aplinkoje greitai suvartojamos antioksidantų atsargos, ir tai sukelia grandininį greta esančių ląstelių pažeidimą laisvaisiais radikalais. Jos tampa tokiais pat kenksmingais objektais, o patologinė zona vis plečiasi.

2) Ląstelės membranos lipidai polimerizavosi ir ląstelė, pati to nenorėdama, tapo objektu, puikiai gyvenančiu be deguonies, kartu ir „fabriku“, gaminančiu pieno rūgštį. Jos aplinkoje greitai kaupiasi rūgštūs produktai, ir tai ima slopinti deguonies įsisavinimą kaimyninėse ląstelėse – pereinama prie anaerobinio energijos gavimo būdo. Patologinė zona plinta.


Įdomiausia yra tai, kad abiem atvejais savininkas netenka energijos šaltinio, nes esant anaerobiniam energijos gamybos būdui, energijos išeiga yra maža, o esant laisviems radikalams, (E.Revici šį variantą vadino disaerobiniu) nors energetinė išeiga ir didelė, bet jos konstruktyviais tikslais neįmanoma tinkamai išnaudoti. Toliau problemos auga kaip besiridenantis sniego kamuolys, apimdamos vis naujas ir naujas ląsteles, audinius, organus, kol apima didesnę organizmo dalį ir savininkas ... miršta.


taigi, jei žmogus, pas kurį organizme išsivystė antras variantas, pamėginęs veganžaliavalgiauti (nes žaliavalgiaut galima ir valgant lašinius, varškę, kiaušinius, bei mėsą) , netrukus pasijus puikiai, nes tokio žmogaus mityboje nėra perdirbto maisto, grūdų kepinių ir cukraus pertekliaus, daugiau augalinių polinesočiųjų riebiųjų rūgščių- membranos pasidarys pralaidesnės, mityboje bus daug ląstelienos, ir beveik nebus krakmolo. Kalorijų iš žalio maisto sunku surinkt tiek pat, kaip maitinantis įprastai. Vieni pliusai. Kol situacija persivers į kitą pusę ir ateisim prie pirmo varianto- pirmo varianto atveju tolesnis veganžaliavalgiavimas pagreitins kelionę anapilin.
Taigi, manau kad yra dalis žmonių, kuriems veganžaliavalgystė tikrai gali būt naudinga kurį laiką. Bet ne visiems, nepriklausomai nuo jų būklės.