GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

pabandykite pavartot vietoje cukraus fruktoze

Nežinau kaip atsitinka su pirkta gryna fruktoze, bet jau daug metų mano pusryčiai yra obuoliai. Nemėgstu rūgščių. Manyčiau, kad fruktozės organizmas gauna pakankamai, bet neturiu jokių nawjie aprašytų problemų. Kaip tik atvirkščiai - jei kartais nepavalgau savo obuolių, man visą dieną kažko trūksta.

http://sportas.rodali.lt/Vaisiu%20varto ... ai%20.html

P.S. nawjie pateiktos nuorodos kažkodėl nepavyko atidaryti

Su obuoliais jus gaunate ne vien fruktoze, bet ir pektinus etc - jie letina cukru isisavinima, t.y. as is tikro kalbejau apie fruktoze kaip cukru, gryna. Pasakiau del palyginimo, nei gliukoze, nei cukrus nepriveda prie viduriavimo, bet fruktoze priveda.

Beja, sultys tos vaisiu "mesos" apsaugos jau netenka, todel jos yra tikri molotovo kokteiliai....

Pakartosiu nuoroda: http://www.youtube.com/watch?v=dBnniua6-oM
Arba pagooglinkite Robert Lustig "The Bitter Truth". Skaidres (su statistika, grafikais) tame video yra neiziurimos, jeigu idomu, jas irgi galima rasti internete.

O del priklausomybes nuo cukraus...na, jau galejote paskaityti tuose straipsniuose, kur anksciau rasiau. Stengiates gyvent sveikai, nevalgote solokadu, tortu, bandeliu. Bet priklausomybe prasiverzia, reikalauja savo cukraus dalies ir jai nusispjaut is kur - is bandeliu ar is obuoliu.

Povilai, tai juk aš nė nemanau ginčytis dėl maisto apdorojimo ar enzimų Arba diskutuojam apie vieną dalyką (cukrų, fruktozę), arba teks čia valandų valandas visas gyvenimo sritis nagrinėtis

Jūs teisus sakydamas, kad tai ką sukūrė gamta, ji gerai apgalvojo. Ji labai sąmoningai sukūrė rūgščią ir kartoką miškinę obelį. Net ir bananus sukūrė tokius, kad daug neprisivalgysi...o jeigu, tai tik tam tikru sezonu.

Mes kalbame apie žmogaus išveistas rūšis, kurių gali kalnus suvalgyti bet kuriuo paros ir metų laiku, netgi eliminuoti gamtos apsaugas - ląstelieną - išsispaudus sultis. Iš to seka, kad viena vertus turime selektyvų cukrų, kurio gamtoje nėra, o kita vertus, dar jį ir vartoti galime kiek tik širdis įsigeis, ko irgi gamtoje nebūna.

Dėl mokyklinių tiesų, tai čia chemija, o ne biochemija kaip suprantu. Net ir į tai nežiūrint, kiekybė ir kokybė niekaip nenusako teigiamo arba neigiamo poveikio tam tikru momentu, tam tikromi aplinkybėmis, tam tikram individui. Štai Loperamidas šunį gebsti nuo viduriavimo, tačiau Australų aviganiui (70 proc. jų turi MDR1 mutaciją) bus mirtinas. Tas pats kiekis, kokybė, netgi gyvas organizmas, netgi rūšis ta pati - ir še tau.

nawjia » Sek Lap 06, 2011 1:10 pm

sultys ... yra tikri molotovo kokteiliai....

Čia aš su tavim visiškai sutinku. Aš sulčių nenaudoju. Tiesa jas rekomenduoja gerti labai iš lėto mažais gurkšneliais. Nedarau ir želmenų sulčių, bet daug naudoju valgomų žolių (ne kanapių ), dabar jau dažniausiai pertrinu blenderiu.
Kai dėl praeito mano atsakymo, tai, manau, visai nenusukau į šoną, o bandžiau paaiškinti savo supratimą apie cukrų ir cukrų

Pasidomėjau Robertu Lustigu. Žmogus kovoja su labai paplitusiu iš kukurūzų krakmolo dirbtinai gaminamu koncentruotu saldikliu vadinamu high-fructose corn syrup; HFCS.
Ir aš jam visiškai pritariu, nes tai nieko bendro neturi su obuoliais ar kitais savo užsiaugintais vaisiais. Nenuostabu, kad protingos šalys kaip Japonija eliminuoja šį saldiklį.

Štai keletas citatų iš Viki ir kitur:

Gliukozės kukurūzų sirupas ilgą laiką JAV buvo pagrindinis saldiklis, kol nepaplitodaugiafruktozis kukurūzų sirupas (angl. high-fructose corn syrup; HFCS). Šis sirupas gaminamas fermentiškai dalį gliukozės paverčiant į fruktozę. Šis sirupas yra saldesnis ir tirpesnis.

Naudojamas kaip tirštiklis, saldiklis, drėkiklis (kad maistas ilgiau liktų drėgnas ir šviežias).[5] Jis švelnina gaminių tekstūrą, didina tūrį, apsaugo nuo kristalizacijos ir stiprina gardį.

sirupas pagerina maisto produktų, kaip jogurtai, vaisių sultys, gaivieji gėrimai, ledai, padažai ir t.t. skonį, pratęsia duonos šviežumą

Na, aš labiau domėjausi biologiniu žmogaus ir fruktozės santykiu. Šiuo atveju man nerūpi karai, man rūpi ką fruktozė veikia mano kūne

O tai morku,kopūstu ir kitų nesaldžių daržovių sultys taipat blogai?

Kuo daugiau cukraus, tuo negeriau ir atvirkščiai. Be to sultys turi stiprų poveikį, aš tai jas įvardinčiau daugiau kaip medikamentą, vartojamą su tam tikru tikslu.

Valgyti medų, bet taip, kad nepasidarytų bloga moko net Biblija. O medus juk gliukozės ir fruktozės mišinys. Manau, tai daug ką pasako.

Cukrus yra sudarytas is 50/50 fruktozes ir gliukozes. Tai jeigu cukrus negerai....tai ir fruktoze negerai pabandykite pavartot vietoje cukraus fruktoze....jusu artimieji apkaltins jus tualeto uzurpacija (=viduriavimas) Nuo cukraus taip neatsitinka....tai kas didesnis nuodas organizmui??

Apie fruktozes zala yra labai idomi Kalifornijos profesoriaus paskaita, verta pasiklausyti. Jis kalba pakankamai aiskiai angliskai, tai jeigu suprantate (arba gali kas pavertejauti) - http://www.youtube.com/watch?v=dBnniua6-oM

Ten kalbama apie low fat (riebalu minimizavimo) dietos pasekmes Amerikos gyventojams, kuri privede prie angliavandeniu dalies racione didejimo ir...nutukimo.

Bibliniais laikais nei medaus nebuvo tiek, nei kitų saldumynų+maisto su cukrumi (padažai, konservai, etc). Dar prie to, rodos temoje apie tikrą medų, buvo kalbėta kas tai yra - ne vien cukrus, bet 7 (!) komponentai. Todėl šiandieninį medų lyginti su bibliniu - tai lyginti šerną su daniška fermos kiaule.