cukrus

[povils]

Nawjia, dėl medaus pritariu. Paragauju tik šviežio su agurku, ar kiek pačiulpiu korio. Medus man asmeniškai blogiau už cukrų, nors abiejų beveik nevartoju.

[Eimutė]

Gliukozė ir fruktozė esanti cukruje ir meduje yra ne tas pats. Cukraus (sacharozės) molekulė sudaryta susijungus dviems monosacharidų fragmentams: gliukozės ir fruktozės. Meduje fruktozės ir gliukozės molekulės yra grynos, o ne susijungusios į naują disacharidinį junginį. Netgi tokiame meduje, kuri pagamino bitelės naudodamos bitininko cukraus (sacharozės) sirupą, sacharozė yra suskaidyta į gliukozę ir fruktozę. Mūsų organizmams labiau priimtini gliukozė ir fruktozė, o ne sacharozė.

[nawjia]

Mūsų organizmas negali priimti jokios fruktozės, ž.r. nuorodą į video. Apie tai ir kalba.
(Aš jau net nesigilinu čia į insulino resistenciją, gliukozę ir pan.)

[povils]

Na va, išeitų, kad cukrus geriau už medų, nes iš cukraus organizmas dar turi pasidaryti gliukozę, o meduje jau ji gatava. Čia organizmui panašiai kaip žmogui gyvenančiam iš pašalpų, o neužsidirbančiam

[nawjia]

Gliukozė reikalinga viskam kas virš kaklo t.y. smegenims. Čia vėl kaip ir su virškinimo greičiu - ar gryna medžiaga yra iš tikro geriau??? - didelis ir vis dar atviras klausimas.

Visa kita maitinasi ne gliukoze, todėl (toliau ištraukos apie medžiagų apykaitą iš http://www.homosanitus.lt):

O iš tikro tam, kad perjungti procesą iš glikolizės į aerobinę Krebso ciklo dalį ir sutaupyti gliukozę smegenims, kad organizmas nuolat jos neprašytų, reikia organizmui duoti visai kitą substratą. Įsivaizduokite: įeina gliukozė į ląstelę, citoplazmoje vyksta visa eilė reakcijų iki piruvato (glikolizė bedeguoninėje aplinkoje vyksta iki laktato, deguoninėje – iki piruvato), ir toliau tas piruvatas turi įeiti į Krebso ciklą, kur iš jo gauti energijos maksimumą. Jei Krebso ciklas stovi, tai viskas ties citoplazma ir baigiasi. Krebso ciklas – tai horizontalus medžiagų įėjimas (vertikaliai įeina tik gliukozė), o horizonaliai įeina baltymai, aminorūgštys, riebalai (pati talpiausia energijos forma). Todėl norinčiam numesti svorį žmogui, būtinai reikia valgyti riebalus – sočiuosius, ir visa tai papildyti Krebso ciklo komponentais – B grupės vitaminais, selenu, variu, magniu, siera (iš maisto ar preparato), acetilcisteinu (sieros šaltinis, gerai išplaunantis atliekas iš jungiamojo audinio). Greta riebalų reikia vartoti dar dvi medžiagas – L-karnitiną ir kofermentą Q-10. Kokia viso to prasmė? Tam, kad vertikalę pervesti į horizontalę. Be L-karnitino riebalai į Krebso ciklą nepakliūna, net jei ir pavyks vitaminais, mityba ir kitomis priemonėmis įsiūbuoti reikalą. Gliukozė kaip buvo naudojama vertikaliai, tai ir bus. Gliukozę, apskritai, reikia pašalinti iš savo raciono, tada sumažės insulino gamyba, jis bus nereikalingas (jis reikalingas tik tam, kad pašalinti gliukozės perteklių kraujyje į ląsteles). Insulinas įjungia gliukozės utilizaciją ir jos perėjimą iš piruvatų į Krebso ciklą, tai yra iš glikolizinės dalies(anaerobinės) į Krebso (aerobinę). O mums čia reikia riebalus paleisti. Tada kaip viskas vyks organizme? Viskas, kas yra žemiau galvos, gaus adekvačią energiją iš riebalų, nereikalaujant insulino sau, riebalai su L-karnitinu lengvai praeis pro ląstelių membranas, prisotins ląsteles ir gamins ekonomiškai ATP. Ląstelės energetinis potencialas pakils, organizmas ims jaustis normaliau ir taps stipresniu. O tie angliavandeniai, kurie paklius su maistu, tai yra didesnis jų procentas, keliaus į galvą – smegenų mitybai. Galvoje insulinas nereikalingas.

Kokia nauda, kai vartojate riebalus? Žemutinė kūno dalis maitinama be insulino panaudojimo, o gliukozė į smegenis irgi keliauja be insulino, tai yra insulino pareikalavimas organizme stipriai sumažėja. Kai tik krenta insulino lygis, anaboliniai procesai nutrūksta (insulino prasmė – kaupti ir saugoti „sandėliuose“, ir įjungti gliukozės perdirbimo į riebalus procesą). Todėl, kaip jau turėjote suprasti, suliesėti tik badaujant – nepavyks. Smegenys ims badauti ir įkyriai reikalauti maitinimo.

(http://bit.ly/uDg7jo)

Ir nors čia aprašyta strategija norintiems numesti svorio, tai nekeičia esmės - medžiagų apykaitoje gliukozės poreikis nėra didelis, jo užtenka iš įprastinio raciono ir be cukraus/medaus/etc, jeigu visas kitas kūnas maitinamas normaliai.

[Mama Smilga]

Cituoju Nawiją: "Ką sukūrė gamta, ji gerai apgalvojo. Ji labai sąmoningai sukūrė..."

O dabar perrašysiu aš: "Ką sukūrė Dievas, viskas darnu".

Kuri frazė logiškiau skamba?

Įdomu, kokiu greičiu bus ištrinta ši mano "erezija".

[nawjia]

Na tai darnu tai ir reiškia, kad gerai apgalvota. Kodėl erezija?

[ArvydasG]

Mums jau gal 100 metu tikina , kad trasos atstato dirvozemi, be ju zemej kaput. Tai tikekim .
Nemaciau ne vieno straipsnio, kad vegetaras pragyventu 100 metu(aisku ir neieskojau), kaip rasiau anksciau kiek teko su jais susidurt, po ilgo vegetarizmo, tai paliege ir nesveiki zmones.

[ArvydasG]

Visa gyvenima mums irodinejo priesingai

http://www.delfi.lt/news/daily/Health/d ... slink=true

[vigintas]

O as pazystu sviesu senoli, jam dabar 94 metukai, ruko, geria, valgo viska, priziuri 70 aviliu, susipjauna ir pasikapoja malkas pats, apdirba koki 5 a darza savo reikmems, begioja pas mergas Paziureti kiek metuku Sveikas drutas senolis, isminties na cia jau Dalai lamai pavydeti . 15 metu gyveno vienui vienas taigoje, buvo pabegias is gulago, kur buvo isveztas kaip smetoniskos lietuvos gynejas, bet lageris nepatiko, tai pabego Nelengvas buvo jo gyvenimas, 3 kulkos jo kune paliko pedsakus, gal is ten ir jo ismintis.
Isvada - treisingai gyvena seniokas ir labai teisingai maitinasi kaip labai dalinis atvejis Daug daugiau sveikam gyvenimui turi reiskmes kokioje vietoveje gyveni, nei tai ka edi Gerimas ir rukymas net mano paziuroje neilgina ta gyvenima Bet jei teisingai kompensuosime zalingus iprocius gyvensime iki Hemingvejaus amziaus Kai metai nebesvarbu, o svarbu ka gali, juk rasytojas nusisove, nes ilgiau gyventi nebenorejo, mano akimis ziurint teisingai padare (nusisovimas), duok Dieve ir man tokios stiprybes kaip Hemingvejui ....
Povilai - su Dalai lama buvau asmeniskai susitikes 2 kartus, kazkada domejausi stipriai Tibetu ir baike apie jo teva, kalbanti babuina girdejau asmeniskai is jo, per viesha paskaita Kaune, taip, kad kinieciai sioje temoje ilsisi