GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Sakei, Sauliau, kad kiaušiniai - tobulas maistas žmogui. Skelk, ką žinai.

Trumpai. Kiaušinis - gyvybės pradžia. Jame yra viskas, kas reikalinga formuotis gyvybei. Tas pats ir žuvų ikrai (ar bent jau labai panašiai, jeigu kalbėt apie naudą organizmui). Šiuo atžvilgiu kiaušinis geresnis už mėsą, nes, kad gaut visas reikalingas medžiagas iš mėsos, reikia valgyt visus gyvulio ar paukščio organus. O kiaušinyje- viskas viename. Pagal vieną antropologinę versiją žmones suformavo kiaušiniai ir ikrai, būtent didelis cholesterolio ir baltymų kiekis.

Panašiai ir pienas - jame yra viskas, kas reikalinga organizmo augimui ir vystymuisi. Ne veltui šitie proiduktai nuo seno turi ypatingą vertę. Kiaušiniams net šventė speciali skirta.

Tikrai, visus gyvūno audinius suvalgyti būtų sunkoka...

Medžiotojų tautos taip ir valgo - viską. Tiesiog tai jų vieninteli maistas, iš kurio gauna viską, ko reikia. Na, išskyrus pačius kaulus ir kailį. Bet žarnų turinį irgi valgo.

Apie tą šventę mokslininkai teigia, kad pavasarį, kai atsargos išsekę, žmonės pabirdavo po pelkes kiaušiniauti, ir tai buvo pirmas sezono derlius, ankstesnis už augalinį - didžiulė atgaiva, tiesiog gamtos syvai.

Tai taip. Dar vienas įdomus momentas: per tą kiaušinių šventę kiaušiniai turi būt margi. Panašu, kad kažkada jie buvo margi, o vėliau, kai jau tų margų iki valiai nebuvo, pradėta margint vištų kiaušinius. O kur būna margi kiaušiniai? Pievose (stepėse) ir žemapelkėse (šlapiose pievose). Pats šventės "svoris" rodo, kad kiaušiniai buvo ypatingai laukiamas produktas, ypatingos vertės. Neišliko gi jokios grybų ar uogų šventės su tokiu "svoriu". Ir būtent margi kiaušiniai, ne balti ar rudi. Tas biskį užveda ant minties, kad nelabai miškinės kultūros čia palikimas. Protėviai mūsų nelabai miškiniai gal buvo, gal greičiau stepiniai.

Ir ne tik mūsų protėviai siaurąja prasme, o protėviai plačiame areale.

Siaurąja prasme nėra jokių protėvių. Protėviai į tautas nesiskirstė, po pasaulį slankiojo kultūros, kurios skirstėsi tik į šeimas - gentis. O kultūros - dideli dariniai, apėmę dideles teritorijas, ne Lietuvėlės lygio.

Čia dar vienas momentas, nors nelabai gal į temą: pas mus nuo senovės garbinami medžiai. Tai - grynai stepinės kultūros bruožas, kur medžių trūksta. Visada garbinama tai, ko trūksta.