Switch to full style
Apie tai, kas mus žaloja, o kas - stiprina
Atsakymo rašymas

Re: Apie pieną

Sek Lie 31, 2011 11:35 am

Kinieciu (gal ir visos geltonosios rases) skarandziai nemoka fermentuoti sviezio pieno, todel jiems tai nuodas. Naudodami isorine fermentacija mes sutaupome nuosava gyvybine energija. Kaime gera seimininke baltam suriui, varskei , grietines produktams (kastinis ir pan) naudoja 6-9 zoleles (pvz mairunas), tai fermentacijos proceso katalizatoriai, tiek isorineje dalyje, tiek vidineje kai skrndis ir zarnynas skaido produkta... Zoleles tai reakcijos katalizatoriai, nuostabiai keiciantys produkto, balto surio, skoni ir savybes.

O Indija su savom konclagerio karvem, oda ir skura, koks ten pienas gali buti aplamai ?

Re: Apie pieną

Sek Lie 31, 2011 12:08 pm

Vigintai, apie dabartinę Indiją niekas nekalba, kalbam apie karvės kultą, išlikusį iš senų laikų, panašu, kad indai jį tik perėmė iš kitų tautų. Tikėjimas liko, esmės neliko, kaip ir daugelyje papročių, bet kažkada juk esmė buvo pagrįsta realia patirtimi.
Dėl geltonosios rasės yra tokia nuomonė, bet pvz. mongolai geria šviežią pieną, jakutai, altajai irgi- jiems fermentuoja. Kiek žinau, sunkiau sekasi japonams ir kinams.

Re: Apie pieną

Sek Lie 31, 2011 10:11 pm

Da dzin ta indija ir jos didieji mokytojai is sudru kastos, brahmanai ne tai, kad su uzsienieciais, jie ir su kariu kasta nesikalba ziniomis:)

O pienas jis labai skirtingas - karves, ozkos aplamai nesiseparuoja, kumeles man asmeniskai prativnas kol nesuraugini avies skrandyje... Pats gyvulys karve labai skirtingas, kalnu karves is vietos uzsoka ant 2 m akmens, geriau uz kalnu ozius, ir pieno primelzi 2 stiklines per diena, gal kada teks paragauti tokio ciudo pieno. Cia kaip su obuoliais, laukines obels vaisius ir kokio saldiniu veisles :)

Re: Apie pieną

Sek Lie 31, 2011 10:27 pm

Cia kaip su obuoliais, laukines obels vaisius ir kokio saldiniu veisles :)

Kalnų karvių pieną V.Almanis vadina dangiškuoju nektaru :D. Iš tikrųjų, jo labai mažai, bet sulygint su kuo nors sunku. Teko atsigert to nektaro sočiai gerais laikais :D.

Re: Apie pieną

Tre Rgp 17, 2011 10:44 am

jei teko atsigert, tai gal pasidalintum ar jo skonis daug skiriasi nuo lietuviškos karvutės pieno :)

Re: Apie pieną

Tre Rgp 17, 2011 9:27 pm

Skonis labai skiriasi, net nepanašus. Kuo skiriasi- sunku nupasakot. Turi lyg medaus prieskonį ir gana stiprų, labai malonų aromatą, be to žymiai riebesnis, saldesnis, sotesnis.

Re: Apie pieną

Ant Rgs 13, 2011 10:14 am

Lyrinis nukrypimas- citata iš V.Almanio rašinio:

Visi kažką girdėjo apie dangiškąjį nektarą, kuris esąs nepaprasto skonio, tik ar yra toks gėrimas – niekas gerai nežino. Pasirodo, yra. Tai – Altajaus karvių pienas, kurios ganosi kalnų šlaituose tarp žydinčių žolynų. Ten jos renkasi pačius naudingiausius, vaistingiausius ir saldžiausius augalus. Kai pasisotina, nebenori ėsti nei žolės, nei jos stiebų – skainioja tik pinavijų žiedus. Tad ir pienas esti nepaprastai skanus, saldus ir vaistingas. Tą gali patvirtinti keliavę po Altajų ir gėrę tenykščių karvių pieną.

Tai – tolimasis Altajus. Toks pat pienas būdavo ir Lietuvoje, kai pievose augo ne vieno dviejų pavadinimų žolės, o visas šimtas. Mūsų kaimo pievos buvo vadinamos tervete, nes iš čia prasidėjo Latvijos upė Tervetė. Tos tervetės žolės pienas buvo didžiai sveikatingas, nepaprastai skanus. Tada karvės nežinojo surūgusio siloso, trąšomis apibarstytos žolės, jokių chemiškai apdorotų pašarų (maisto papildų). Dabar tuos papildus kaimiečiai nuolat perka ir yra įsitikinę, kad be jų negalima išsiversti.

Ne taip seniai patys laikėme karvę. Ji ganydavosi toli, kol už miestelio dar buvo niekieno žemių, tarp žydinčių žolynų, pririšta ant dvigubai sudurstytos grandinės. Ėdė tik žolę – kiek ir kokios tik norėjo. Rudenį vedu karvę namo, ji tokia išplatėjusi, kailis blizga, ne eina, o tiesiog plaukia. Sutiktas kaimynas ir sako:

– Matyt, vien „kombikormu“ ją šėrei?

– Vien tik žole, daugiau niekuo.

– Tik nesakyk, – pyktelėjo kaimynas, – karvė eidama tiesiog liumpsi, o jis sako, kad vien žole šėręs…

Panorėję ir šiandien atgaivintume pievas, nektaro upelius, bet niekas to nedarys, nes kiti taip nedaro.

Dabar pažangiu ūkininku laikomas tas, kuris karves visus metus laiko tvarte, daro viską, net pasitelkdamas kompiuterius, kad jos duotų (per metus) iki 10 tūkst. litrų pieno ir jei nors kiek sumažėja tas baltas upelis, tai ir 3–4 metų karvutė tuoj išvežama į skerdyklą. Koks turi būti tokių belaisvių pienas, kiek jis mums yra naudingas?

Beje, faraonai valgydavo tik savo rankomis užsiaugintas daržoves. Jie manė, kad vergų užaugintos daržovės yra nenaudingos ir kenksmingos sveikatai.

Re: Apie pieną

Pir Rgs 19, 2011 8:54 am

Pas mus karves iš biednumo miškuose (pušynuose) ir pelkėse ganydavo. Sako, kad tada karvė duodavo apie 3-4 l pieno. Bet tai tas pienas turėjo būti koks :)

Re: Apie pieną

Pir Rgs 19, 2011 9:17 am

Taip, tas pienas atstojo dabartinius trisdešimt litrų. Bet ar dar vietinių karvių yra kur pas jus? Bet kokios pušyne nepaganysi.

Re: Apie pieną

Pir Rgs 19, 2011 9:20 am

Vargu ar yra, nors negaliu sakyt neieškojus.
Atsakymo rašymas