O dėl šitų dalykų paprašysiu rimtesnių argumentų, kad pokalbis nevirstų visišku absurdu. Vistik kažkiek orumo reikia turėt

.
Kodėl nuo "lavoninių bakterijų" žmogus gauna žemesnės kokybės maistą? Kas yra "maisto kokybė"?
Iš kur ištraukei, kad gyvulinius baltymus virškina laisvosios bakterijos?
Ką reiškia, kad mėsa žarnyne "pūva"? Iš kur tokie duomenys ir kaip tai vyksta?
Kuo skiriasi "gyvas" maistas nuo "negyvo" žarnyne? Jeigu visas jis jau būna apdorotas ne tik druskos rūgštimi, bet ir fermentais?
Tikriausiai pripažįsti, kad žmogaus pasirinkimuose, tame tarpe ir maisto, didelį vaidmenį vaidina ir socialinis faktorius, t.y. auklėjimas, aplinka ir pan. Čia norėjau pasakyt, kad aš nemėgstu lervų ir man jos nekelia apetito ne dėl to, kad nevalgomos, bet dėl to, kad man augant tas nebuvo toleruojama. Kokiam kinui tai labai įprasta ir skanu, o inas, kad ir kaip gaila būtų- irgi žmogus. Bet lemiamą vaidmenį vaidina instinktai, socialinis faktorius gali tik juos slopinti arba skatinti.
Tai pasakyk, kodėl mažas triušiukas ar ožiukas niekaip nevalgo slieko, nu niekaip neįkiši, o žmogaus vaikas valgo lašinius skaniau nei kokį obuolį? Žmogaus vaikas (pastebėk, vos pradėjusius savarankiškai judėt vaikus, tau atsivers visas tikro rankiotojo gyvenimas, dar nesugadintas sociumo) ragauja viską ir, deja, valgo kirminukus, vabaliukus ir pan. Kodėl dar "neapdorotas" vaikas valgo tai, kas tavo manymu nėra žmogaus maistas, o toks pat "neapdorotas" gyvuliukas- nevalgo, valgo tik jam skirtą maistą?