Jovke, o ką tas vaikinas turi minty sakydamas, kad nesveika?
Maistą?
Aplinką?
Orą?
Vandenį?
Greičiausiai šiuos faktorius ir išvardintų
Bet galima kiek įmanoma ilgiau išsaugoti sveikus bent savo vidaus organus.
Nawjia, kad ne tiek ir daug mano tuose užrašuose kažko konkretaus prirašyta. Svarbiausia, į ką reikia atkreipti dėmesį apskritai geriant vaistus - tai paimti anotacijos lapelį ir atidžiai perskaityti skyrelį šiuos skyrelius:
1) Pašalinis poveikis
ir
2) Ypatingi vartojimo nurodymai
O konkrečiai apie mazym parašyta va kas:
Pacientams, sergantiems mukoviscidoze, galimos vaisto vartojimo komplikacijos yra
vidurių užkietėjimai ir
žarnų užsikimšimai (intestinalinės obstrukcijos). Esant į žarnų užsikimšimą panašiems sutrikimams, įsidėmėtina, kad vartojant šį vaistą, yra didesnė
žarnų susiaurėjimo galimybė.
Gydytoja aiškino, kad žodis "galimos" slepia įspėjimą, kad vaistas būtent ir skatina tokius sveikatos sutrikimus.
Bet kiekvienas vaistas tampa priklausomybe - tai tarsi užslėpti narkotikai. Organizmas pripranta pats nedirbti, nes visą jo funkcijų darbą atlieka vaistas. Kasos fermentas? Reiškia kasai savo gaminamų fermentų jau nebereikia pačiai išskirti, ir per kažkurį laiką kasa apskritai nustoja pati juos gaminti, Argi ne priklausomybė nuo vaistų? Juk tada ateityje be vaisto žmogus niekada nebeišsivers. bet koks biznis farmacijos kompanijoms...
Kai pasakė gydytoja - farmacijos firmoms žmogus yra tik statistinis vienetas, savo gyvenime vartosiantis vaistus ir nešiantis pelną.
O gal skaitėte vokiečių tyrimus apie skiepus? Jau vokiečių nacija ima atsipeikėti, kad vokietukai leisgyviai gimsta. O kad šalis galutinai "neįdegtų" Afrikos ar nepageltonuotų rytiečių sąskaita, pradėjo apie išlikimą galvoti
Naujausi vokiečių tyrimai: skiepų poveikis vaikams
Autorius: ekologija.lt
2011 m. lapkričio mėnesį Vokietijos mokslininkai paskelbė nepriklausomos apklausos, kurioje tirta 9948 neskiepytų vaikų iki 19 metų amžiaus sveikatos būklė, rezultatus. Gauti rodikliai palyginti su 2003 - 2006 m. vokiečių atliktos studijos KiGGS apie skiepytų vaikų sergamumą rezultatais. Nauji duomenys leido daryti išvadą, jog vakcinuoti vaikai ne tik dažniau serga, bet ir turi 2 - 5 kartus daugiau vystymosi sutrikimų.
Astma, šienligė bei neurodermatitas - gana dažnos šiandienos ligos. KiGGS tyrimo duomenimis, iš 17461 tirtų vakcinuotų vaikų 4.7% ( 820 tiriamųjų) sirgo astma, 10.7% (1868 vaikai) - šienlige, 13.2% (2305 vaikai) odą alinančiu neurodermatitu. Tiesa, skirtingose pasaulio šalyse sergamumo rodikliai skiriasi: iš JAV gyvenančių tiriamųjų astma sirgo 6%, o Australijoje - 16% vaikų. Šiais metais atliktos apklausos išvadose teigiama, jog iš 9948 neskiepytų vaikų tik 2,9% serga astma, 2,5% - šienlige, o 7% kenčia nuo neurodermatito simptomų.
KiGGS studijoje nurodoma, jog daugiau nei 40% 3 - 17 metų amžiaus vakcinuotų vaikų jautriai reguoja į bent vieną iš dvidešimties dažniausiai alergines reakcijas sukeliančių alergenų, o 22.9% tiriamųjų pasireiškė sunkios alergijos simptomai. Naujosios apklausos duomenimis, jautrumas minėtiems alergenams pastebėtas tik 10% neskiepytų vaikų.
Dviejų išsamių studijų rezultatai taip pat parodė, jog:
• iš neskiepytų vaikų hiperaktyvūs buvo 2,04% tiriamujų, skiepytų - 7,9%;
• 12.8% vakcinuotų vaikų sirgo pūsleline, iš nevakcinuotų vaikų šią ligą turėjo tik 0,5% tiriamųjų;
• sinusitu sirgo 32% skiepytų ir 2% neskiepytų vaikų;
• KiGGS tyrime nurodoma, jog epilepsijos priepuoliai ištikdavo 3.6% vakcinuotų tiriamųjų, naujai atliktoje apklausoje teigiama, jog ši liga pasireiškė 0,34% vaikų;
• migreną kentė 2,5% skiepytų ir 1,1% neskiepytų tiriamųjų;
• vidurinės ausies uždegimą gydėsi 11% vakcinuotų ir 2% nevakcinuotų vaikų.