GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Mūsų daržų evoliucija nuo kitų "tradicinių" GŽ daržų skiriasi tuo, kad įvairovė juose ne didėja, o mažėja. Ir šiemet, matomai, sumažės iki minimumo - vos kelių daržovių rūšių. Į vienos rankos pirštus dar netelpa, bet jau netoli to. Aš pagaliau supratau, kad tas laikas, kurį "tradicinis" GŽ daržininkas skiria daržui - niekuo nepateisinamas. Nei daržovių maistine verte, nei kuo kitu. Užduotis: didinant daržo plotą, mažint priežiūrai skiriamo laiko sąnaudas. Iš tikrųjų daržai visada tokie ir buvo, niekas ten nesikuitė kasdien. Kultūros ir agrotechnika turi būt atidirbtos taip, kad pasėjai, kokį kartą ar du apėjai ir nuėmei derlių. Kaip javus, taip ir daržus.

A6 taip česnakus ir svogūnus auginu. Ir veislines bulves.

Viskas taip turi augt. Jeigu neauga: arba auginam ne tą ką reikia, arba ne taip kaip reikia.

Sakyčiau, morkos, nors ir tinka mūsų klimatui, iš pradžių labai liaunos, neapmulčiuosi. Man taip nusibodo, kad dabar augimo pradžioj eilutę lentutėmis apdėlioju.
Ir tie pomidorai, kurie iš maniškių tau buvo skaniausi, be genėjimo ir užuovėjų niekuo nepavaišins. Bet, žinoma, tai ne esminis maistas.

Nei morkos, nei pomidorai mano "sąraše" neegzistuoja. Ne mūsų tai daržovės. Kitu atveju galima užsimanyt ir ananasus augint ir taip iki išprotėjimo .

Kultūrinė morka - "afganė", ne labai jau ten mūsų klimatas. Aišku, kokie agurkai tuo labiau ne mūsų, bet sėkmingai auga, o morkos dar sėkmingiau. Taigi, kultūros adaptuojasi. Iki tiek, kad iš tropinių tampa ko ne šiaurietiškomis. Bet.... ar yra prasmė tam adaptavime? Kam visa tai, kokius poreikius patenkina? Ir arbūzai auga Lietuvoj, ir baklažanai, ir melionai. Nu ir kas? Ka juose tokio naudingo? Kažkoks durnizmas čia su tom įvairovėm...

Mano protu, daržas turi aprūpint pakankamu kiekiu tikrai vertingų, reikalingų daržovių ir pašarinių kultūrų. O tų reikalingų yra vos keletas. Ir, kaip taisyklė, geriausios maistinės kultūros kartu yra ir geriausios pašarinės ir atvirkščiai. Va kur tradicijos jėga: seniau ta pati ropė buvo ir pagrindinis maistinis, ir pašarinis augalas. Vėliau griežtis, kopūstas - taip pat. Visos kitos kultūros - tik tų pirmųjų pakaitalai, sukuriantys papildomą bereikalingą darbą, bet neduodantys jokios papildomos naudos. Daržas turi būt toks, kad nebūtų jokio sunkumo ar streso vienam žmogui prižiūrėt 20 ar 30 arų, "fiksuotas" laikas būtų tik sėjai ir derliaus nuėmimui. Šitoj vietoj mūsų agrotechnikos dar labai šlubuoja. Arba priežiūra užima daug laiko, arba menkas derlius.

Čia kiekvienas turi savo įtikinamą filosofiją

Žinoma. Todėl ir rašau asmeniniam puslapy, o ne forume.

Ir arbūzai auga Lietuvoj, ir baklažanai, ir melionai. Nu ir kas? Ka juose tokio naudingo?

visai teisingas pragmatiškas požiūris . Palaikau.