GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Iš kailavaisių tik patikrintas slyvas auginu.

Ar persikų kauliukus jau dabar kišti į žemę? Turbūt visi iš karto ir sudygs, pavasario nelaukę (nors dar didesnė tikimybė, kad pelės visus išnešios). Gal juos atskirai į kokį vazoną iki pavasario susėti?

Sudygs pavasarį.

O iš seklos užauginti persikai, vysnios ar slyvos ves skanius vaisius ar neislaikys savybių?

Didesnis procentas išlaikys kažką panašaus. Dar priklasuys nuo auklėjimo: kuo geresnėm sąlygom auginsi sėjinukus, tuo daugiau kultūrinių savybių pasireikš.

Norejau vasara pasiseti visokiu kaulavaisiu, bet neprisiruosiau. Radau dabar vysniu, tresniu, slyvu kauliuku ant zemes. Ar galima juos surinkus dabar paseti? Ar neverta, geriau laukt kitu metu? Seklos geros, ne tuscios.

Galima.

Pasejau tresniu. Auginsiu sejinukus, neskiepysiu. Tai nieko tokio kad seklos ant zemes pagulejusios, ne iskart pasetos?

Aišku, geriau būtų iš karto pasėtos. Nu bet ką dabar padarysi.

Prisirinkau per vasarą visokių slyvų, trešnių ir vyšnių kauliukų ir išdžiovinau. Rudenį nesėjau į lysvę, nes pagalvojau, žiemą sodyboje negyvename, nieks nepabaido laukinių gyvulukų. Taigi, kauliukai taptų puota graužikams. Manau, visiems aktualus klausimas: kaip apsaugoti lysvę nuo graužikų, kad vaismedžių kauliukų nesurytų?

Dabar ruošiu tuos kauliukus stratifikacijai. Dėsiu su žemių ir smėlio mišiniu į šaldytuvą. Literatūroje rekomenduojama substratą sterilizuoti. Gal kas turi patirties ir žino ar tai į naudą?

Iš to kas auksčiau parašyta supratau, kad, ilgiau palaikytos, nepasėtos vaismedžių sėklos atsiverčia į laukiniškesnę pusę. Bet to juk ir reikia poskiepiams? (Kaukazinė slyva, dygioji slyva, vietinė vyšnia), vet nepalanku, jei siekiama išsaugoti motininio medžio savybių.