Miško sodas

[MaryteN]

Gerai, kai yra natūralių vandens telkinių, miškų su pievelėmis. O ką daryti, kai tenka kurtis dykumoje? Daugelis naujakurių įsigijo tuščius sklypus, nualintus tradicinės žemdirbystės.
Gražus sklypas daug kainuoja perkant, o tuščias - dažnai pigesnis, bet į jį reikia daugiau pinigų ir energijos įdėti kuriant tą grožį.

[saulius]

Nuo amžių amžinųjų žmonės gyveno tik prie vandens telkinių. Ir tas labai sėkmingai ribojo jų populiaciją. Kai pradėjo kurtis bet kur- atsirado daug problemų. Dauguma jų vien dėl to, kad gyvenama per tankiai. Kitas dalykas: žmogui, įsikūrusiam dykumoje ir išsikasusiam tvenkinį visiškai nerūpi upių situacija, nes nei jis iš jų valgo, nei geria. O turi rūpėt! Rūpėt ne deklaratyviai, o realiai, taip, kad esant užteštoms upėms žmogus mirtų nuo bado ir torškulio. Tas pats ir su pieviomis, ir su miškais. Tik tada turėsim švarią ir sveiką aplinką. KItaip - niekaip.

[saulius]

Maryte, šitas filmas? http://www.youtube.com/watch?v=lV8SLTUrWIQ

[MaryteN]

Taip, šitas filmas.

[MaryteN]

Ar vienintelė išeitis - kurtis prie upės? O jeigu kažkas saugo savo hektarą ar kelis hektarus laukuose? Vis geriau negu nieko. Vadinamose ekogyvenvietėse saugoma po keliasdešimt hektarų nuo cheminės taršos. Vis šis tas. Bando netgi labai aršiai apsaugoti ir kaimyninius sklypus, bet kol kas nesėkmingai, nes ūkininkai aiškina, kad jiems neapsimoka ūkininkauti ekologiškai. Kažkaip jie ten paskaičiuoja. Valdžią reikia judinti, kad priimtų atitinkamus įstatymus, kad labiau apsimokėtų auginti be chemijos .
Juk visi norėjo kurtis prie upės. Bet pinigėlių sukrapštė tik hektarui laukuose, nes daugumas tada buvo studentai. Pasitaiko, kad persigalvoja, persikelia kitur, kur geriau.
Pakalbėkim apie ateities ūkius. Sauliau, kokius žingsnius pats darysi? Ką patartum kitiems? Mėginkim ieškoti išeičių.
Man kilo klausimas. Jei žmogus iš valstybės išsinuomoja žemės 99 metams, ar yra garantijų, kad niekas tos žemės neatims?

[Mama Smilga]

Jokių garantijų. Gali pasikeisti valdžia, santvarka... Kol kas ūkininkauju "savo" plotelyje, bet nepamirštu, kad mes tik svečiai.

[saulius]

Taip, Maryte. Jeigu žmogus saugo net ir arą- ir tai jau labai gerai. Suprantu, kad tie pinigėliai iš dangaus nekrenta ir kaip taisyklė ( su nedidelėmis išimtimis) geriausiose vietose žemę įsigyja tie, kurie jos tikrai nesaugo.
O va valdžios tai jokiu būdu negalima judint. Jokiomis priemonėmis. Kada nors paaiškinsiu kodėl (ne viešai). Kas bando kažkokius subtilesnius reikalus spręst per valdžią - arba patys siekia valdžios ir tai yra jų pagrindinis tikslas, arba nesupranta ką daro.
Apie ateities ūkius. Mama Smilga labai gražiai užvedė ant kelio:

ūkininkauju "savo" plotelyje, bet nepamirštu, kad mes tik svečiai

. Tai pradžia. Neprisirišt prie žemės, kad paskui (jeigu kas...) mažiau skaudėtų. Ir visą ūkį formuot taip, kad jis nebūtų surištas su konkrečiu žemės plotu. Išlieka mokantys gyvent, o ne prisirišę. Prisirišt nesvarbu prie ko: vyro, žemės, lenciūgo- esmė ta pati.
Man ateities ūkis- tai kuo mažiau ūkio, tai naudojimasis laukinės gamtos duodamu maistu ir atitinkamai - būtent laukinių buveinių puoselėjimas. Beje, geras tas filmas, pažiūrėjau su malonumu ir kitiems rekomenduoju. Ką darysiu aš - pristatysiu per sėklų mainus.
Kas liečia pačią ūkio struktūrą, manau, kad galima daryt daug ką, jeigu tas nekenkia gamtos tvarkai. Va tradiciniai "gamtiniai" daržai man visai nesiderina su ateities ūkininkavimu, jie turėtų būt kitokie. Miško sodai, kai vaismedžiai ir uogakrūmiai auga tarp laukinių augalų- jau panašiau. O jeigu rinktumės naudingiausias rūšis ir veisles- sodas nesiskirtų nuo miško. Gyvuliai natūraliose nešienaujamose pievose- jau visai panašu.

[saulius]

Kaip teisingai pastebėta tame filme- iš ateities ūkių turi iškrist grūdai. Ir dėl to, kad juos augint nedirbant žemės per daug sudėtinga, ir dėl to, kad juos lesdami patys degraduotumėm. Ir dar vienas dalykas: jeigu mes susitempsim į "savo" sklypus viską, ko reikia- tapsim abejingi aplinkai. O to abejingumo pasėkmės greitai pasijus ir "mūsų" sklypuose. Manęs visai nedžiugina populiarėjantis kėlimasis į kaimo sodybas, tempiantis paskui save miestietišką logiką ir poreikius... Na ir kas, kad ten ūkininkaujama "gamtiškai"? Kai man buvo kokie septyni metai, Nemune pagaudavau tiek gerų žuvų, kiek dabartiniams žvejams nesisapnuoja. O tėvas sakydavo, kad žuvų jau nėra, baigia išnykt. Ir nepastebėjau, kad daugėjant mulčiuotų daržų daugėtų upėse žuvų- jų kasmet mažėja. Va kas man rūpi... Aš visai nenoriu pradėt maitintis šaknimis ir sėklomis vien todėl, kad daugiau nieko nėra. GŽ ir ateities ūkiai turi tapti tokie, nuo kurių būtų geriau gyvent visiems, ne tik žmonėms. Tai būtų gerai pagalvot iš tos pusės.

[Laimis Žmuida]

Žiemos mokymuose Laimis rašė, kad miške nebūna žolės, o pievoje - nukritusių lapų. Po to sutiko, kad pietinėje pamiškės pusėje galima rasti ant žolės prikritusių lapų. Gal Laimį dar veikia mokslas, nuolat mums peršantis mintį viską kardinaliai atskirti, su kuo aš nesutinku.

Negražiai čia Marytė apie mane parašė. Lygtais aš būčiau tas, kuris neteisingai kalba ir kuris kvailas dar veikiamas blogojo mokslo.

Marytė bloga mokinė, ji nesuprato kas sakoma buvo pamokose ir todėl šneka čia nesąmones. Aš esu už tai, kad suderinti daržą ir sodą. Nenoriu jų atskirti. Ir savo nuomonės "po to" nekeičiau.

Visa mokymų medžiaga spausdinama čia, todėl patys galite pasižiūrėti kaip buvo iš tikrųjų:
http://gz.home.lt/viewforum.php?f=51

[MaryteN]

O Laimis tai jau čia labai gražiai apie mane parašė:"bloga,nesuprato"?