Laimio sodo formavimas

[Laimis Žmuida]

Pabandysiu surašyti sodinamas kultūras, kad lengviau būtų įsivaizduoti ir strateguoti.

Trešnės, kriaušės, obelys, abrikosai, slyvos, kaukazinės slyvutės, vyšnios, kryklės, medlievos, aronijos, šermukšniai, raugerškiai, putinai, serbentai juodi, raudoni, balti, auksuotieji, kalniniai, agrastai, joškės, sausmedžiai, avietės, gervuogės, stačiosios gervuogės, sedulos, lazdynai, graikiniai riešutmedžiai, šeivamedžiai juoduogiai...

Serbentus, putinus, gervuoges kišiu į patį revo gilumą prie būsimo upelio. Kaulavaisius į aukščiausias vietas. Bet ką daryt su trešnėm? Norėtūsi jas giliai kišti. Jei upelis tekės viršumi, tai gal joms ne per šlapia ir revo dugne? Gi sausamėgės pušys auga prie pat upelio miške.

Agrastus, svarainius kišiu į sausą revo pietuose esantį šlaitą.

Gal dar ką su kuo grupuoti patartumėt?

[Laimis Žmuida]

Tiesa pridėsiu dar augalų. Guobos, kukmedžiai, ąžuolai, aktinidijos, šliandros, citrinvytis, vynuogės (Tado rastinukės ar panašios), apynys, karklas, gluosnis. blindė, bukas, cidonija, erškėtrožės kelių rūšių, gebenė, ieva vėlyvoji ir paprasta, kadagys, klevas, liepa, šaltalankis, migdolas, ožekšnis, šakys, jonpapartis, rabarbarai, mėtos dirvos ir vandens, pipirmėtė, šaukščiai, varnalėšos, barščiai sibiriniai, lietvariai, gaurometis, mėlynės, bruknės, viržiai, garšvos, miškinė ir krūminė žliūgės, akacijos (vikmedžiai), saldymedis, šertvės, skudutis, taukė, topinambas, vaivoras, varnauogė, katuogė, tekšė, šiaurinė avietė, pelėvirkštis, žalčialunkis, žagrenis...

[smilga]

Labai įdomus Laimio požiūris į kultūrų įvairovę. Ar Jus sąmoningai ketinate užsiveisti sode sibirinius barščius? Dar toks klausimas, ar tie barščiai yra mūsų kraštų ir mūsų gamtinio klimato augalas, kiek žinau jie buvo įvežti sovietmečiu, pašarų gamybai. Papasakokit savo požiūrį.

[saulius]

Sibiriniai barščiai- mūsų vietiniai augalai. Įvežtas buvo Sosnovskio barštis, visiškai kitas. Sibirinis- nuos seno, ypač slavų kraštuose, maistui vartotas augalas.

[Laimis Žmuida]

Labai sunku planuot ne vietoje ar bent rimtai neapžiūrėjus. Dar tokios skirtingų poreikių rūšys...

Na jei kyla įdomumas, tai gali gi atvažiuoti ir paplanuosime vietoje. Bile tik laiko turėtum, o mes ir nusivešim tave ir parsivešim. O aš rašau labiau apie teorinę pagalbą. Gi šį tą galima ir kompiuteriu pagelbėti. Surūšiuoti pavyzdžiui augalus, kurie tiktų vienas prie kito grupėmis, nes jiems reikia panašių sąlygų. Putinus, serbentus juodus žinau, kad kišti į drėgmę, agrastus ir svarainius - kur sausiau... O kitus? Čia gi žinios kur galima perduoti internetu. O turėdamas tas žinias, aš jau pats susidėliosiu augalus sklype. Čia jau bus kūryba.

[saulius]

Tai bandykim surūšiuot.
Reikia daug saulės, šilumos ir laidžios, neužmirkstančios dirvos, gali būti sausiau:
Trešnės, kriaušės, visi kiti kaulavaisiai, medlievos, agrastai, gervuogės, svarainiai.
Reikia geros paklotės, pastovios drėgmės, nepakelia sausros:
Serbentai, obelys (paklotė tik jauname amžiuje), visi šermukšniai, raugerškiai, putinai (paskutiniams trims gali būt be paklotės, jei sunkesnė dirva), sedulos, avietės, šeivamedžiai. Visi jie gali augt ir daliniame pavėsyje, bet geriau derės, kai šviesos daugiau.
O riešutmedžius kur nors toliau nuo sodo, ąžuolus irgi, ypač nuo jaunų medelių. Aš šiemet su sausais lapais prisižaidžiau, o pats ąžuolas gali būt labai agresyvus jauniems medukams.
Miško augalus pats gerai išmanai, tik kai kuriems reikia rūgščios dirvos ir pastovios drėgmės: mėlynėms (išsklaidytos šviesos ir oro drėgmės, taip pat specialios paklotės), bruknėms, vaivorams, tekšėms (ne tik drėgmės, bet ir labai laidžios dirvos), šiaurinėms avietėms (vidutinio rūgštumo ir išsklaidytos šviesos arba pusiau pavėsio).
Ir kai kurie augalai grynai unksminiai, ant saulės skursta: žalčialunkis, šertvė, ožekšnis (jei karpotasis), katuogė (geriau išsklaidyta šviesa).

[Mama Smilga]

Kai tik kūrėmės,pasodinom j.serbentų pievoje,saulėkaitoje-žiūrim,kasmet vis prastyn. O medlieva tokioj vietoj pati apsimulčiuoja ir veša. Pasodinom serbentus po beržu-vėl kasmet blogyn,o medlieva ant beržo šaknų tarpsta. Skaitėm,lyg beržas žemę sausina. Pagaliau atradom-kur drebulė duoda mulčių ir pavėsį(iš pietų!),ten serbentams gerai. Ir rusiškoj spaudoj rašo,kad pavėsis jai sveikiau.

[Mama Smilga]

Rusijos dvarponiai sodą pradėdavo nuo drebulių juostos sodinimo.

Pas mus drebulė-pirmeivė. Išdygsta visiškoj pievoj,ir kas prie jos įsikuria,tas būtinai išgyvena.

Gal tik jums nepriimtina ta mintis,kad vėliau,kai priauga ar sustiprėja kiti augalai,drebulė nukertama malkoms (žiemos visgi šaltos). Ji neatželia iš šaknų.

[Eimutė]

Nemaišykit sibirinio barščio, tikrai vietinio, daug smulkesnio ir neužimančio plantacijų, su Sasnovskio barščiu.