Laimio sodo formavimas

[Laimis Žmuida]

Na, jau ir aš pradedu pagaliau bręsti sodininkystei. Galvoju įsiveisti miško sodą. Dauginu dabar agrastus, kitus krūmelius, kuriuos naudosiu kaip aukles medeliams. Pasižymėsiu gamtoje medžiukų, parsinešiu. Norėčiau daryti neskiepytų vaismedžių sodą maišytą su laukiniais augalais. Plotelį paimsiu nedidelį gal aro ar dviejų, dar priglausiu prie esamų krūmelių ir medelių, kad lengviau būtų. Tik va su sodinukais prastai. Ilgas darbas susirinkti gerą kolekciją. Saviškių tai prisidauginsiu, iš miškų prisitempsiu, bet atsirinkt norimas vaisles iš visos Lietuvos, tai jau didelis darbas. Per vienus metus nesurinksi.

[saulius]

Bent jau obelų turiu viską, ko Lietuvoj galima norėt. Veislių yra tai daug, bet išskirtinių- mažai. Kriaušių irgi. Panašu, kad jau yra tas, kas geriausia tiek iš Lietuvos, tiek iš Rusijos. Dar po žiemos bus aiškiau...

[Laimis Žmuida]

Tai jo, turi visas skiepytas veisles. O aš išvedinėsiu naujas, neskiepytas sėsiu. Tai maniškių unikalių neturėsi. Gausis pas mane visokie varietetai.

[saulius]

Visos veislės išvedinėjamos sėjant, tik padaugint jų kitaip neįmanoma, tik skiepijant. Tai tau reikia sėklų nuo tokių medžių, kurie dera jau ant pernykščių ūglių. Penkiasdešimt procentų jų sėjinukų gali paveldėti greito derėjimo savybę. Pasėji, po dviejų metų matai rezultatą. Yra tokių. Pas mane . Bet derės tik kitais metais.

[Laimis Žmuida]

Ketinu šį rudenį pradėti sodinti miško sodą. Informacijos žiauriai trūksta, todėl būsiu dėkingas, jei kas pasidalins mintimis.

Auginuosi dabar krūmelius, kurie neva turėtų atlikti auklės vaidmenį vaismedžiams. Bet dabar žiūriu, kad tiems patiems mano krūmeliams reikės auklių, nes jie patys labai mažiukai - sprindžio dydžio iš atlankų ar iki kelių. Medeliams, kuriuos sėsiu iš sėklos, tai jie gal tiks, o dideliems medžiams, kuriuos sodinsiu iš sodinukų, tai tie krūmeliai turbūt per maži. Bet va pats radau išeitį berašydamas. Parsinešiu gi iš miško ir didelių krūmų ir aviečių, ir jie iš karto bus didelės auklės dideliems medeliams.

Gerai, čia tvarkoje. Bet vat lieka klausimas ką daryti su mažais krūmeliais. Dalis sodo bus sodinama į velėną. Į velėną ir tuos mažiukus vaiskrūmiukus sodinsiu - agrastus, serbentus, aronijas, medlievas, svarainius... Juos pačius pirmais metais reikės prižiūrėti su kokiomis nors auklėmis. Galvoju gal tiktų šalia jų į tą patį mulčią pasodinti bulvių, kad mulčias be reikalo negulėtų. Galbūt laiškiniais svogūnais apsodinti tuos krūmelius, kad atėjus skinti svogūnų laiškų kartu "apsivaikščiotų" ir mano mažieji krūmiukai, nusimindžiotų žolė aplink juos. Kažkaip galvoju derinti pradžiai daržą su tais mažiukais krūmiukais, kad vieni kitiems padėtų. Morkų ten aišku neįveisi, nes velėna - sunku, bet kokias mėtas gal įkišti, pupas, na net nežinau... Gal būtų kokių minčių šia tema?

Svogūnų laiškus derinsiu prie agrastų ir svarainių, nes visi skurdesnėj dirvoje augs. O kuo apsodinti serbentus?

Kitas man neaiškus dar dalykas - takeliai. Vis tiek reikės eiti, vaikščioti ir prižiūrėti. Tai reikia kažkaip padaryti, kad prie kiekvieno augalo prieitum. Galima kažkaip kreivėm išvinguriuoti, kad būtų auklės krūmiukai, o už jų dar medelį pasieki pamulčiuoti ir apravėti. Iš kitos pusės vėl krūmelis auklė ir vėlgi gali prieiti prie to medelio. Tokie kaip apskritimai krūmų gaunasi ir viduryje medelis. O bet tačiau problema man kaip čia padaryti, nes pirmais antrais metais krūmeliai mažiukai, bet paskui išsiplės. Jau gal antrais metais mebeprieisiu prie medelio. Tai pirmais metais tarsi nusimato takeliai vienoje vietoje, antrais jau kitoje. Tai vat gal ten laikinai kažkokias vienmetes daržoves pasodinti, o antrais metais jos pasišalins ir takeliai persikels į jų vietą. Bet vėlgi - ką konkrečiai?

[saulius]

Auklių ne visiems reikės, jei pradžioj mulčiuosi kažkiek. Kriaušėms, agrastams, svarainiams tikrai nereikės, o kitiems priklausys nuo mulčio storio. Jei drėgmės pakaks- nereikės. Gali pasinaudot Kuznecovo patirtim- sėt vaismedžių sėklas tarp pavasarinių efemerų. Sėjinukai sudygsta po lapais, o kai pradeda intensyviai augt- tulpės su narcizais jau nudžiūsta. Paskelbk akciją, kad surenki tulpių ir pan. svogūnėlius- gal atsiras kas turi per daug. Susodini židiniais, tarp jų rudenį sėklas pasėji ir lauki. Tulpės, kai tankiai auga, ir pievos žoles pavasarį gerai stelbia.
Su avietėm atsargiai, mažus medelius jos gali slopint. Gerai lyg sutaria su juodais serbentais, bent jau neslopina.
Nereiklios daržovės- geras sumanymas, pvz. bulvės. Derliaus gal nebus, bet lapai gerai dengs dirvą, galima sodint tankiau.
Serbentus, ypač juodus, sunku kuo nors apsodint. Jiems reikia daug mulčio arba drėgnos dirvos, o tokiom sąlygom labai greitai žolės pačios užsisodina, jei šviesos pakanka. Nespėji raut. Geriausiai gal pradžiai tiktų greitai augantys plačialapiai augalai, kad ir moliūginiai kokie nors. Ir krūmus sodint kuo tankiau, kad kuo greičiau jie užpavėsintų žemę po savim, o kartu ir medžiams, augantiems tarp jų.
Dėl takų ir vaikščiojimo. Čia jau arba kažkokia tvarka, arba tiesiog nevaikščiot be reikalo kaip po parką ir netrypt. Pradžiai galima formuot kažką panašaus į eiles, nesvarbu tiesias ar kreivas, ar apvalias ir vaikščiot takais, kol jie augalai maži, o paskui, kai šaknys nueis giliau, bus galima vaikščiot visur. Aišku, nešoksi gal sode, eisi tik būtinu reikalu. Bet jei sodas hektaro- neištrypsi jo, laiko neužteks .

[saulius]

Žiemos kursų klausytojams aiškinau vieną vertą dėmesio laukinio sodo formavimo būdą. Tai gojaus tipo sodas, kupolo formos. Jo centre sodinami aukšti laukiniai medžiai, tankiai, maždaug kas metras- tai sodo branduolys. Aplink branduolį vaismedžiai ir po jais uogakrūmiai. Skersmuo- kad nuo medžių krisdami lapai pasiektų viso sodo kraštus. Jei įdomu- kai užeisi, papaišysiu detaliau.

[Laimis Žmuida]

Gali pasinaudot Kuznecovo patirtim- sėt vaismedžių sėklas tarp pavasarinių efemerų. Sėjinukai sudygsta po lapais, o kai pradeda intensyviai augt- tulpės su narcizais jau nudžiūsta.

Pas mane sodas nelaistomas kaip pas Kuznecovą. Tulpės nudžius ir medelių sėjinukai iš karto pateks į kaitrią saulę ir sausumą. Žemė lygtais drėgna, bet pas mus pietiniame šlaite saulė taip kaitina, kad nudžiovina jaunus nepatyrusius. Todėl man vien tulpės netinka. Būtinas nors koks šešėlis po tulpių nudžiūvimo.

Su avietėm atsargiai, mažus medelius jos gali slopint.

Žmogaus ūgio medelio jau nebeslopina?

Geriausiai gal pradžiai tiktų greitai augantys plačialapiai augalai, kad ir moliūginiai kokie nors.

Moliūginiai pradeda veikti tik liepos mėnesį, o pas mus karštas ir sausas būna birželis. Gal verčiau tada varnalėšas kokias naudočiau.

[Laimis Žmuida]

Puikus augalas yra gaurometis. Stambus, lengvai kontoliuojamas. Pasėjau tarp jų obelį, tai labai gerai gyveno nieko neprižiūrima. Bet čia jei gauromečiai jau auga ir velėna jau panaikinta, o mano dabartinė situacija tokia, kad gauromečių toje vietoje dar nėra. Reiks bandyt įsiveist kažkaip.

Kitas dalykas, bandysiu įsiveisti dar plačialapio šaukščio. Jei prigis, tai irgi puikiai pavėsina žemę. Tačiau ar ne per puikiai? Žinau šaukščių sąžalyną, bet jame medeliai nedygsta savaiminiai.

Tai gojaus tipo sodas, kupolo formos.

Pas mane situacija, kad negaliu gojaus formuoti. Pas mane iš trijų pusių miškas, taigi man geriau pusinio gojaus arba amfiteatro geriau tiktų, nes vieną sodo pusę glausiu prie miško.

[Laimis Žmuida]

Situacija tokia, kad miško sodą bandysiu formuoti ant revo. Ten kažkada tekėjo upelis. Dabar kai medžių nėra, tai upelis neteka, palenda po velėna ir jo nesimato. Kai medžiai užpavėsins žemę, tai upelis vėl tekės. Jis kiek aukščiau pavasarį ir rudenį jau teka, nes ten auga medžiai. Revas kai kur iki keturių metrų gylio, tai rasiu vietos ir sausamėgiams augalams. Revas orientuotas į pietryčius, gale į pietus. Ilga siaura miško sodo juosta turėtų gautis.