Puslapis 34

Re: Gamtos patarimai

StandartinėParašytas: Pir Kov 05, 2012 7:58 pm
vigintas
IMG_0124.jpg
IMG_0124.jpg (89.53 KiB) Peržiūrėta 2478 kartus(ų)

IMG_0103.jpg
IMG_0103.jpg (118.4 KiB) Peržiūrėta 2478 kartus(ų)

IMG_0083.jpg
IMG_0083.jpg (100.66 KiB) Peržiūrėta 2478 kartus(ų)


Va keli foto pastebejimai apie varputynus, labai lengvas gruntas - praktiskai smulkus smelis.

Re: Gamtos patarimai

StandartinėParašytas: Pir Kov 05, 2012 8:08 pm
vigintas
1. nuotrauka - naturalus siltnamis, apsaugojas zeme nuo didelio salcio, daugelyje vietu sniegas ir ledas (susidarantis per atlydzius) kaba ant senos zoles veltinio, o pacios dirvos neliecia... Teko mazinti nuotraukas, todel sunku matyti naujus salotinius daigelius, bet biologinis aktyvumas prasidejas.
2. normali ir naturtali paklote, jos fragmentus teko stebeti dar spalio menesyje, ir sitoje dideleje nuotraukoje matosi pirmieji zalumynai
3. naturalus dirvos artojai, gerai zinau kas tai reiksia is varputyno kasti laukines morkas, pas sakes sulauziau 3 kotus :) O stai kurmiai labai paprastai tvarkosi, pagrindinis ju aktyvumas spalio pabaiga - lapkricio pradzia, kas byloja, kad tokiu metu didziulis dirvos aktyvumas, daug slieku, o sliekai ten kur aktyvus fermentacijos procesai....

Saknevaisius sunku kasti apraizgytus varpucio, bet daugelis dalyku gerai auga velenoje, o kurmiai geri pagalbininkai, kam su kazkuom kovoti, vargti-prakaituoti, kai galima pasinaudoti normaliomis salygomis. O naturalus ziemos siltnamiai gerai tiktu sekliniams sakniagumbiams, jie juk dvimeciai ir kasti ju nebereikes, o ziema iskenteti jiems tokiuose siltnamiuose butu lengviau :)

Re: Gamtos patarimai

StandartinėParašytas: Pir Kov 05, 2012 10:44 pm
Mama Smilga
Ačiū, Vigintai, kaip tik tokius dalykus kviečiau pasivaikščiojus pamatyti, kai rašiau temoje "pasiruošimas kitam pavasariui".

Laukinės morkos

StandartinėParašytas: Ket Kov 08, 2012 3:26 pm
vigintas
Na kad giliasakniai iskelia "gyvus mineralus"teisybe, bet skaidymu uzssiima tik mikrobai, jei ju nera ar jie neaktyvus ir kelti nebus ko :)

Paklote - tai nelabai didele biotopo dalis, ji zinoma svarbi, bet tai nedidele dalis. Vieningos paklotes visoms kulturoms nera ir niekada nebus. Zemuoge ar kopustas reikalauja skirtingu paklociu ir biotopu. Visa ziema daug domejausi morkomis, pagrinde laukinemis atsirado ir burelis bendraminciu is europos, iseis pasalas uzsiimsiu visa kruva eksperimentu, tame tarpe ir su 5 kulturinem rusim.
Va kur imeciau kelias naturalaus siltnamio nuotraukas, toje vietoje sesiu seklines morkas, kuriu nekasiu o uz dvieju metu rinksiu seklas. Turiu pavyzdzius, nuotraukas kai laukines morkos, ziaurioje velenoje uzauga 8 kartus didesnes nei ju koleges, jas zinoma kasti katorginis darbas, bet seklininkysteje pravartu rinkti seklas is stipriausiu augalu.
Morkos absoliuciai nebijo uzmirkimo, ravetoje lysveje praeitais metais morkos stovejo 3 savaites apsemtos balos ir joms tai labai patiko, be to patiko ir tai, kad nuo ju uz kokiu 10-15 cm bujojo galingas varputynas. Morkos absoliuciai abejingos mulciavimui (Sauliaus nuomuone ir eksperimentai), joms gal kazkiek juodzemio reikia dygimui ir vaikystes stadijoje, toliau jos mielai auga smelyje. Todel morkoms idealus biotopas 20 -30 cm auksciau nei ajarai, ideali paklote samanos ir retas sodinimas... miske zinau keliolika tokiu vietu, va pabandysiu ir ten seti kulturines ir laukines morkas.... Turiu visa kruva geru hipoteziu, bet kol jos nepatikrintos praktikoje, tai viso labo svaiciojimai, sezonas parodys kur klystu, kur teisus...
Noreciau paeksperimentuoti ir su burokeliais, bet deja nelabai ka zinau apie juos, bet kazkiek jie panasus i morkas , bet matyt tures ir savu niuansu :)
Toje pat temoje ir kiti sakniavaisiai, salygos turetu buti gan panasios, bet tureti ir savu niuansu....
O kitu kulturu biotopai ir paklotes jau visai kitos dainos, todel gerai butu atskirti nors pagal rusis, o nesuplakti i viena beiskant svento gralio...

Re: Naujas požiūris į mulčiavimą (paklotės formavimą)

StandartinėParašytas: Ket Kov 08, 2012 4:57 pm
Mama Smilga
Skirstysim, Vigintai, nespėjam visko vienu ypu. Tuo, kad prigimtiniai poreikiai visų skirtingi, jau net nusibodau visiems (tarp kitko, pagal poreikius morkoms artimos joms giminingos petražolės, pastarnokai, astrinių šeimos - pūteliai, gelteklės, cikorijos). Kol kas skubam peržvelgti bendrus keistinus dalykus.

Re: Naujas požiūris į mulčiavimą (paklotės formavimą)

StandartinėParašytas: Ket Kov 08, 2012 7:21 pm
vigintas
Tas pats augalas turi savo gyvenimo perijodus ir zinoma skirtingus poreikius perijode.... Jie irgi gali buti skirtingi, bet vel apie morkas. Seklai sudykti reikalingas vanduo ir siluma, visa kita jinai sukaupusi savyje. Toliau pirmieji lapeliai ir sakneles, cia svarbi paklote ir virsutine aplinka. Sitoje fazeje svarbi fermentine aplinka kuri lieka po mikroorganizmu isibujojimi, todel viskas gerai auga pirmineje fazeje vermikomposte, kogero tai aktyviausia fermentine aplinka. Cia reikalinga ir aktyviai perdirbama paklote.
Bet nereikia perlenkti lazdos, negyva organika perdirba bakterijos, o joms reikalinga rugstine aplinka, kuo aktyvesnes bakterijos (esant gerom salygom), tuo rugstesne aplinka darosi, o augalai megsta sarmine aplinka, todel augalai skatina arba pristabdo bakterinio debesies aktyvuma. Tai labai gerai paaiskina, kodel svieziu meslu nudeginami ir zuna augalai, bakteriju labai daug , geros salygos prasideda nevaldomas lavininis augimas, aukstas rugstingumas nudegina augalus, jie nesugeba susitvarkyti su lavina. Visas geris sriuboje susidaro kai zuna bakterijos ir susidaro fermentine sriuba... tai greiti procesai, svyruojantys paros ar keliu paru begyje.....
Antroje fazeje greitai auga lapai ir saknys, morkai butina konkuruoti su varpuciu, todel jinai noredama isgyventi konkurencineje kovoje greitai augina saknis (nemaisyti su paciu vaisiumi auganciu ant saknu - juk jinai sakniavaisis)
Trecia faze - morka saknimis issitvirtina giliau uz velena, jau smelyje ir pradeda is tenai siurbti maista, tuo paciu "pasirupindama"tuom ,kad tenai gyvuotu kiti mikroorganizmai, sitoje fazeje pavirsinis mulcius jai nelabai svarbus. Gerai isitvirtinusi gilyje ir pranokusi varputi ugiu, kovoje del sviesos jiani gali pradeti kaupti vaisiu (pacia morka)...
Ketvirta faze - pasiruosimas ziemai, kai pats augimas sustoja, o kinta mikroelementu ir veikliuju medziagu santykiai paciame vaisiuje, kas leidzia morkai sekmingai perkenteti ziema. Cia velgi svarbus mikroelementai is giluminiu sluoksniu. Ziema augale taip pat vyksta biologiniai procesai, didele kancia, neleidziant salciui sudaryti ledo kristalus lasteleje... Tai nuozmi kova uz buvi ... niekas niekur ten nemiega...
Todel pagal ivykiu logika mulcius morkai svarbus tik vegetacijos pradzioje, kai jai reikia uzsiauginti lapus ir saknis, o toliau jinai gyvena is giluminiu sluoksniu. Dar kazkiek pasinaudoja mulciumi gilesni rudeni.... Didziaja vegetacijos dali jai mulcius ir pavirsine paklote nereikalinga... Energetiniu poziuriu. Bet vandens poziuriu jai reikalingas rasos laistymas, kuris susidaro del oro ir dirvos temperaturu skirtumo, todel jai labai tinka varpucio priedanga, kai po juo vesu ir dregna. O kulturineje terpeje, geriau naudoti priedangai kokia kita zemaguge gyva paklote...

Na va Mama Smilga kazkiek pradedame maloniai suptis ant minciu bangu, bendradarbiauti, dalintis nuomuonem vietoje to kad kariautume (noredami irodyti savas tiesas). Viena galva gerai, bet dvi dar geriau (jeigu gaunasi bendradarbiauti :) Visi zinome, kad zeme apvali, bet kartais jinai staiga tampa cemodano formos, kiekvienam taip pasitaiko ir tada buna sunku susikalbeti su cemodaniniu zmogumi, kai bendradarbiauji, susirandi su kuom persimesti geru zodziu nelengvame kelyje, reciau buna cemodanines formos, uz tai vertetu pakelti ir bokala :)

Laukinės morkos

StandartinėParašytas: Ket Kov 08, 2012 8:52 pm
saulius
Nu va, pagaliau bendromis jėgomis agrotechnikos pradėda tobulėt. Malonu skaityt.
Dar reikia kažkiek patikslint paskutinį pranešimą.
Bet nereikia perlenkti lazdos, negyva organika perdirba bakterijos, o joms reikalinga rugstine aplinka, kuo aktyvesnes bakterijos (esant gerom salygom), tuo rugstesne aplinka darosi, o augalai megsta sarmine aplinka,

Čia gali būt visaip. Šiaip saprofitinėms bakterijoms reikalinga neutrali arba silpnai šarminė aplinka, gaminant naminius EM preparatus irgi dedama šarmo, kad suaktyvint jų veiklą. Bet bakterijos pačios aplinką rūgština. Ir jeigu jų veiklos zona pakankamai nesivėdina- dirva užrūgštėja, nes ima kauptis angliarūgštė. O jei paviršiuj, kur gerai patenka oras- aplinka lieka palanki bakterijoms- neutrali. O grybai labiau mėgsta rūgštesnę terpę. Kadangi dirvoje yra tiek vienų, tiek kitų- nuolat vyksta balansavimas, priklausomai nuo maisto, oro ir organizmų. Kai bakterijų (pvz. pieno rūgšties) prisikaupia labai daug, o rūgštis negali pasišalinti- jos nustoja vystytis ir aplinka "užsikonservuoja". Rūgščioje terpėje bakterijos nesidaugina, dėl to rauginti produktai gerai laikosi- juos konservuoja pieno ar kita rūgštis.
Tai labai gerai paaiskina, kodel svieziu meslu nudeginami ir zuna augalai,

Mėšlas dažniausiai nudegina amoniaku, bet gali ir rūgštimi. Būtent pieno rūgštimi. Bet ne dėl to, kad jame per daug bakterijų. Per daug jų negali būt- jų kiekis priklauso nuo substrato kiekio. Rūgštis kaupiasi tada, kai nevyksta pilna oksidacija iki anglies dvideginio ir vandens (pirminių produktų), t.y. kai trūksta deguonies, taip aš suprantu.
Visas geris sriuboje susidaro kai zuna bakterijos ir susidaro fermentine sriuba... tai greiti procesai, svyruojantys paros ar keliu paru begyje.....

Procesai iš tikrųjų labai greiti. Bet sriubai susidaryt nereikia žūt bakterijoms. Jos iš viso yra amžinos. Autolizė vyksta nuolat, bet tik labai prasmingai: bakterijos arba duodasi "suvirškinamos" šaknų fermentų, arba autolizuojasi savo kolonijos labui, kai pritrūksta maisto. Na, čia daug niuansų. Dėl savo sukurtos terpės bakterijos žūsta tik kopūstų bačkoj, ir tai tiesiogiai nežūsta, o pereina į anabiozę. Jeigu augalai maistintųsi negyvomis bakterijomis, kuriose yra apie trisdešimt procentų azoto- būtų aiškus jo perteklius, nes augalinėj masėj azoto dvigubai mažiau. O sriuba susidaro natūraliai: fermentai skinda vandeniu ir tirpina aplinką, o bakterijos plaukioja savo sriuboje. Joms ten gerai, tai jų sukurta gyvenimui tinkamiausia terpė.
Bent jau aš taip matau šitą reikalą.

Re: Naujas požiūris į mulčiavimą (paklotės formavimą)

StandartinėParašytas: Ket Kov 08, 2012 9:16 pm
saulius
O šiaip, aišku, bakterijų yra daug ir visokių. Bet jeigu tai gyvybė anglies pagrindu- pirminis momentas jos gyvenime turėtų būt anglies apykaita. Jeigu bakterijos galėtų gyvent be gliukozės energijos, atsirast fotositetinančioms bakterijoms ir po to augalams iš viso nebuvo prasmės. Vystytųsi sau bakterijų kolonijos, tirpintų mineralus ir.. nežinau, kas toliau. Dabar gi lyg (negarantuoju, čia viskas tik hipotezės) mineralai tirpinami gliukozės energijos pagalba, o galutiniame rezultate organika vėl mineralizuojasi. Artimiausiomis dienomis šia tema pradėsiu keletą įdomių eksperimentų, bus matyt. Taigi, pirminė ir svarbiausia turėtų būt organikos apykaita.
Bet labai įdomu, jei kažkaip sugebėtume šį reikalą giliau panarpliot. Nes jaučiasi, kad čia viskas paprasta, bet protas iki to paprastumo neprisikapsto. Smagu, kad atsirado su kuo.

Laukinės morkos

StandartinėParašytas: Sek Bal 29, 2012 10:09 pm
vigintas
IMG_0479.jpg

Va cia labai nuostabi , kvapni, labai skani, viena is pirmuju darzoviu... Tikrai elitines klases, mano drauge uz tokio dydzio "paike" sutinka visa diena plesti varputyna. As irgi ragavau, skonis labai fainas ,laikosi pora valandu.... Nors as asmeniskai prie tu zoliu, pasistengciau Sauliu praleisti i prieki :)
Gaila, kad nuotrauka viso labo vaizdas, o skonis kvapas ir t.t. :)

Re: Holceriški eksperimentai

StandartinėParašytas: Sek Bal 29, 2012 10:10 pm
vigintas
IMG_0485.jpg

Na manu visi jau atspejo kas tai per darzove.... Bingo, tai laukine morka, spekite kokia jos dalis ? Iskaitant kad tai jau antramete morka, tai yra sekline ...