GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Rusijoje vadindavo ne tik briukva, kalega, bet dar "švediška rope". Teigiama, kad griežtis - tai ropės ir kopūsto hibridas. Vieni mano, kad jis kilęs nuo Viduržemio jūros pakrančių, kiti - kad iš Švedijos.

А у нас в
Удмуртии ее называю калегой, в деревнях у
удмуртов она очень популярна. С ней
готовят пресные пирожки (Сяртчыняни) с
кашей, говядиной и рубленой калегой.

O pas mus, Udmurtijoje, ją vadina kalega, kaimuose pas udmurtus ji labai populiari. Su ja gamina prėskus pyragėlius (Siartčyniani) su koše, jautiena ir kapota kalega.

Vakar paskaitoj moteriškė atsinešė gyvą griežtį ir degustavom. Vidus geltonas, skonis pusiau panašus, bet sprangus, medinis. Ir buvo toks pusamžis dzūkas, kuris gerai atsimena tikrus. Pasakė, kad ne kručkas (Dzūkijoj taip vadina), kručko vidus baltas, sultingas, lengvai graužiasi. Ir kručkas būna didelis, kaip runkelis, o ne kaip burokėlis

Radau, kad pašariniai būtent baltu vidumi ir stambesni, o valgomieji geltonu vidumi ir burokėlio dydžio.

Taigi ir aš auginau, prisiminiau. Veislė "Krasnoselskaja", geltoni. Kartu auginom ropes ir kaliaropes. Griežčiai buvo aštriausio skonio, kaliaropės - švelniausio. Bet čia švieži, salotose. Sriuboj ar troškiny tas garstyčių aliejus išgaruoja, tada griežčio nuo ropės nelabai atskirsi.

Skaitau Daukanto knygą: "Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių". Ten aprašoma, kad pagrindinės daržovės buvo batviniai ir sėtiniai. Sėtiniai užaugdavę kaip dvi žmogaus galvos. Juos kepdavo, troškindavo ir pavalgę priešus vydavo . Vis tiems lietuviams iš savo pelkių ir girių ką nors išvyti reikėdavo.

Daukantu labai nereikia tikėt, jis romantikas, ne istorikas... Istorikai sako, kad daržovės Lietuvoj pradėtos valgyt XVI a. pradžioj. Nors ropės buvo augintos gerokai seniau. Galbūt daugiau kaip pašarinė kultūra. Sėtinis irgi daugiau pašarinė kultūra, nors vaikams buvo labai skanus.

O va čia rašo, kad griežčiai žinomi nuo IV a.pr.m.e., Rusijoj auginami nuo XVIII a. pradžios.
http://www.gardenportal.ru/daykon/021.html
Tai neaišku kuo tikėt, ar jį valgė, ar gyvuliams šėrė. Tik faktas, kad sena kultūra.

O dėl dydžio tai tiesa. Aš juos atsimenu pašarinių runkelių dydžio, bet sako, kad užaugdavo ir kaip kibiras.

O tai...kaip čia? Iki XVI amžiaus daržovių nevalgė?
Tai ką valgė???

Nuo sėtinių prie Daukanto . Pasigilinau kas rašoma apie Daukantą. Priešingai - jis istorikas. Vienintelis minėtas darbas buvo jo parašytas kaip tarpinis tarp grožinio ir istorinio.

Iki dabar išsaugotos trys lietuviškos pašarinių griežčių veislės, viena auginta pokario metais. Dvi jų bandysim augint.