Dėl ilgo vegetacinio periodo žmonės pradeda auginti daigus namuose. Ir visiškai nepaiso augimo pradžiai reikalingos vėsumos. Vėliau tai taip, palieka šiltnamyje nakvoti, daigai kiek pasigrūdina. O juk nuo tokių lepintų augalų renkamos sėklos...
Pasėję tiesiai į dirvą balandžio mėnesį, mes irgi turėsime tokias temperatūras. Bet...
O kas "bet"? Jeigu taip ir sėsim nuo vasario mėnesio ir šildysim, galėsim amžinai skųstis, kad su pomidorais vienas vargas. Ar ne geriau adaptuot juos iki tiek, kad galima būtų sėt tiesiai į dirvą ir nebijot pavasarinių šalnų?
Ai, nesupratau, kad ten ta pati žinutė suskaidyta. Aš tai niekaip neadaptuosiu, pomidorai neįeina į mano programą. Bet kad jie patys adaptuojasi, tik nereikia trukdyt. Ir sėklas surinkt atitinkamas.
Taip. Jeigu kam reikia neprobleminių pomidorų. Jeigu nereikia- galima ir vasario mėnesį ant palangės augint. O paskui verkt, kad nesunoko, susirgo ir pan.
Tarp kitko, tas Vladimir Anderson, kuris sėklas iš suledėjusių vaisių ima - juk jis ir sėja VISUS valgymui skirtus tiesiai gruntan balandį, tik padangsto kažkiek. O klimatas pas jį į mūsų panašus. Namie sėja tik naujai įsigytas svetimas sėklas.
Gal nebūtinai balandį, galima ir gegužį. Nors puikiausiai sudygsta ir rudenį išbyrėjusios sėklos. Ne tokie durni tie pomidorai, kaip mums norėtųsi, dygsta kai jiems tinkamas laikas. Didesnė problema su vaisių sunokimu. Reikia sėt ir augint gerokai daugiau, nei reikia. Kad būtų iš ko atrinkt ankstyviausius. O dar geriau būtų pakryžmint prieš tai, kad "išbalansuot" savybes.