Naujas požiūris į mulčiavimą (paklotės formavimą)

[saulius.r]

Požiūrio naujumas yra tame, kad paklotė konstruojama panaudojant ūkyje esamas medžiagas (kurių visada yra, pvz. pjaustytas šakas) ir kartu bandant sudaryti uždarus ciklus (kad nuolat visko užtektų). Esant stambaus mulčio tinkamai sudarytai frakcijai paklotės gali užtekti kokiems trims metams. Taip mes lėtai deginame medieną.
Na šį rudenį aš taip pasodinau avietes ir serbentus -labai ilgai laukti nereiks, pažiūrėsim.Vis dėlto užpildui panaudojau pjuvenas (kurių paprastai nėra), todėl reiktų išmokti apsieiti be jų.
Čia visur rašiau apie darbą mažuose plotuose, taip pat šiltnamiuose. Mano pastebėjimais šiltnamyje
paklotės veikimas gali būti labai galingas (ir greitas), jei ji nuolat drėgna (stora). Visais atvejais paklotės brendimui reikia laiko.

[Mama Smilga]

Jau praeitoji tema yra būtent apie "naują požiūrį į mulčiavimą (paklotės formavimą)", o ne apie "naują nemulčiavimo madą". Pavadinimas neatitiko turinio ir Sauliaus idėjų. Tad atsiriškim nuo praeito pavadinimo ir judėkim pirmyn.

[Jovke]

Teisingas naujas mąstymas, aš ir pirmaisiais metais dariau viską pagal šį naują mąstymą- naudojau jau nebereikalingą šieną (kažkada močiutė turėjo gyvulių ir užsiliko gana daug šieno), plius pati šienavau tą plotelį, kuriame sodinau savo daržą, nes ten grynas laukas ar pieva buvo (nežinau kaip pavadinti tiksliau). BET juk ne visi turės to mulčiaus prie savo namų, nes juk kai kurie atsikrausto, tik įkelia koją į savo žemę, tai jie ir pirks tas pjuvenas, šienaus papildomai kitas pievas.

P.S> Pievoje sodinimas man nepasiteisino, niekas beveik neužaugo. Bet turbūt ten mano pilna klaidų buvo...

[saulius]

Jovke, ir vos įkėlus koją į žemę įmanoma užsiaugint mulčią vietoj. Bent didesnę dalį. O po to augint nuolat.
Pabandykim paskaičiuot. Jeigu nuo keturių metrų lysvės paimam pvz. keturiasdešimt kilogramų pomidorų, po jų dar lieka maždaug tiek pat žalios krūmų masės, įskaitant šaknis. Išeina, kad paimam pusę- per daug. O jeigu sugebam iki pomidorų sodinimo toje pat lysvėje išaugint dvidešimt kilogramų žalios masės ir tiek pat po pomidorų nuėmimo, ir viską paliekam lysvėje- išeina, kad paimam tik trečdalį. Jau geriau. O jeigu pasirenkam ekstensyvesnes pomidorų veisles ir gaunam keturis kartus mažesnį derlių, t.y. dešimt kilogramų nuo tos pačios lysvės- turim daryt keturias lysves tam, kad gautumėm tą patį derlių. Bet organikos negrįžtamai paimam tik devintąją dalį. Mums trūksta tik dviejų kilogramų sausos organikos, kad kompensuot nuostolius. Čia jau labai nedaug ir gali būt iš viso negrąžinama, jei esamos užtenka bioaktyvumui.
Skaičiai tik sąlyginiai. Svarbiausia proporcijos.

[pirtininkas]

anau - neteisingas skaičiavimas - reikia "jAmti" sausos masės (be vandens) svorį bei įvertinti anglies pasisavinimą 'iš oro" - manau reikės "grąžinti"daug mažiau........

[saulius]

Iš oro anglies niekas nepasisavina, nes jos ten nėra. Tuomet lengviau būtų imt iš oro azotą, kurio ten labai daug.

[saulius]

O grąžint iš tikrųjų galima daug mažiau, galima ir visa negrąžint, svarbiau užtikrint nuolatinį biologinį aktyvumą. Kad mityba vyktų pačiu palankiausiu būdu. Bet kaip jį užtikrint be grąžinimo?

[Mama Smilga]

Čia tik "protingas" žmogus negrąžina. Stebėjau kaimynus: nuravi - piktžoles į traktorių ir išveža; nuima derlių - VISAS virkščias į traktorių ir išveža. Kam? Atseit negrazu(!) ir ligas platina.

[nawjia]

O jeigu grąžinti komposto pavidalu? T.y. kas keli metai, kompostuoto tualeto juodžemį išpylus daržo dalyje pavasarį.

Tą vietą reikėtų paruošti iš rudens, minimaliai ar jokio mulčo. Na ar kažkaip panašiai. Ir tarkim jeigu kokios daržovės daugiametės, tai tais metais jų tiesiog nevalgyti.

[Mama Smilga]

Tęsiu savo mintį:O durnas kol buvo - nusirauna morką, lapus čia pat meta, kitos morkos nepastebi, ji lieka sėkloms, į morkos aplinką,"piktžoles" jam nusispjaut. Dar ir nusilengvina netoliese. Dabar taip tik "durni" gyvūnai teliko besielgiantys.