Sakyčiau, kad neprimaitint, bet duot gerą startą. Bet su pjuvenomis darže daug plonybių, jų negalima vartyt, o darže tas nelabai išeina. Todėl gal paprasčiau būtų stambesni medienos gabalai. Bet čia tik versija, ir tik tokiu atveju, jei daržas neatskiriamas nuo sumedėjusių augalų.Ar galima jomis visgi "primaitinti"?
Ateinančio sezono GŽ mados tendencija - nemulčiuoti daržai
Moderators: Mama Smilga, saulius, dage
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Saulius Jasionis
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
l.kaimieti - medi skaido grybai, kam tas karves sudas ?
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Teisingai, bet čia ne taip paprasta. Pirmosios vistiek apsigyvena bakterijos ir paruošia "dirvą" grybams. Kol jų nėra, kol nėra joms sąlygų- savaime procesas vyksta labai lėtai. Be to, kol prisiveis grybų ir bakterijų, jie sunaudos visą azotą ir skaidymo produktai bus nesubalansuoti augalams. Todėl ir duodamas bakterijų, fermentų ir azoto "užtaisas", kad fermentacija pajudėtų iš karto.
Saulius Jasionis
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Pagrindinė tų greitžolių funkcija ir yra savo lapais gaudyti saulę ir pakeisti ar pridengti paklotę tarpuose tarp daržovių. Tiesiog nelogiška, kad saulė kaitina šieną.
Galima visai nenaudoti jų žalios masės, nes tikrai tam tikru metu bet koks žalios medžiagos naudojimas paklotei gali pridaryti problemų. Tik kaip galės užaugti lysvėje daug masės, jei maisto tiekėjai - organikos skaidytojai, turės tenkintis tik kažkokiais pernykščiais likučiais ??
Galima visai nenaudoti jų žalios masės, nes tikrai tam tikru metu bet koks žalios medžiagos naudojimas paklotei gali pridaryti problemų. Tik kaip galės užaugti lysvėje daug masės, jei maisto tiekėjai - organikos skaidytojai, turės tenkintis tik kažkokiais pernykščiais likučiais ??
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Ir dar nepamirškim, kad valgys ne tik mūsų daržovės, bet ir dengiantys augalai. O paklotės plotą ruošiamės ir susiaurinti, ir suploninti, ir nepildyti vasarą šviežia organika.
Visą modelį teoriškai sumodeliuosim, o kaip tas vyks praktiškai tai tik vasarą pamatysim.
Primėčiau pernai medienos darže. Bet ją reikia dengti vėl kažkokia žoline organika, nes jei perdžius, nieko gero nebus. O sodą ir uogakrūmis derinti su daržu reikia, tik šešėlių klausimas aktualus.
Aš ir sakau - įbridai į GŽ, tai tikrai sausas nekelsi.
Visą modelį teoriškai sumodeliuosim, o kaip tas vyks praktiškai tai tik vasarą pamatysim.
Primėčiau pernai medienos darže. Bet ją reikia dengti vėl kažkokia žoline organika, nes jei perdžius, nieko gero nebus. O sodą ir uogakrūmis derinti su daržu reikia, tik šešėlių klausimas aktualus.
Aš ir sakau - įbridai į GŽ, tai tikrai sausas nekelsi.
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Aš tai prisimindama Sauliaus paskaitas galvoju, kad medieną reikėtų įkasti į žemę, paliekant kokią tai dalį kyšoti lauke, kad patektų deguonis. Bus tada ir drėgmės, ir nesijudins niekas.
`šėršė lia fam`
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Aš patrūnijusias lenteles naudojau pasižymėjimui, kur pasėta kokios smulkios sėklos, pvz. šalia eilutės morkų. Sunkoka paskui atrasti smulkius daigelius, kai geržolės - greitžolės įsigali. Apatinė medienos pusė išlikdavo drėgna, per vasarą beveik subyrėjo, nes lentos buvo iš tvarto, mėšlu aplipę. Augo ir kitos žolės tarp medienos, šiek tiek užmesdavau žolės papildomai. Taip ir drėgnesnę vasarą priemolį nebuvo užmirkimo ir papildomai nešiot žolės nedaug reikėjo.
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Sauliau. Piktžolės tuo ir yra piktžolės, kad auga ten, kur kitkas neauga. Tai irgi pionieriai.
Yra augalų, kurie tik pradžiai nori nestoros paklotės, o kai sudygsta, greitai formuoja kilimėlį ir pridengia žemę su visais jos mikrobais.
Be galo skurdžiose dirvose puikiai auga: drėgniau - lubinai, molyje barkūnai, smėlyje seradėlė, kiek vėlyvesnei sėjai smėlyje - grikiai. Ką mes bešnekėtume apie humusą neigiamo kaip konservus, šie augalai minimalų tų konservų kiekį pakeičia į puikų maistą mikrobams, o per juos ir augalams, azoto prisiduria iš oro, mineralų - iš didelio gylio. Kur be pakankamos paklotės ėdresnės daržovės neužaugs, šios greitžolės užaugs su jos minimumu.
Kiti tarpsėlių augalai jau reiklesni paklotei ar bent humusui. Bet šį jie, kaip minėjau, perverčia į gėrį.
Yra augalų, kurie tik pradžiai nori nestoros paklotės, o kai sudygsta, greitai formuoja kilimėlį ir pridengia žemę su visais jos mikrobais.
Be galo skurdžiose dirvose puikiai auga: drėgniau - lubinai, molyje barkūnai, smėlyje seradėlė, kiek vėlyvesnei sėjai smėlyje - grikiai. Ką mes bešnekėtume apie humusą neigiamo kaip konservus, šie augalai minimalų tų konservų kiekį pakeičia į puikų maistą mikrobams, o per juos ir augalams, azoto prisiduria iš oro, mineralų - iš didelio gylio. Kur be pakankamos paklotės ėdresnės daržovės neužaugs, šios greitžolės užaugs su jos minimumu.
Kiti tarpsėlių augalai jau reiklesni paklotei ar bent humusui. Bet šį jie, kaip minėjau, perverčia į gėrį.
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Svogūniniai man patinka, pavasarį pirmi išlenda, žydi, o vasarą jų tarsi nebuvę.
Šiandien perlėkiau sėklų parduotuves- negavau nei garstyčių, nei lubinų, nei seradelių, tik facelijų. Gal kas galit patart kur Kaune gaut visokių gerų žolių?
Šiandien perlėkiau sėklų parduotuves- negavau nei garstyčių, nei lubinų, nei seradelių, tik facelijų. Gal kas galit patart kur Kaune gaut visokių gerų žolių?
Saulius Jasionis
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Mamos Smilgos pastebėjimai labai įdomūs. Viskas logiška. Tik ar užteks fermentacijai ir visam biologiniam aktyvumui to pernykščio paklotės likučio. Arba kaupsim brandžių augalų šieno atsargas.
Žodžių išpildai vieną teorijos reikalavimą, griūna ar nukenčia kitas ir taip toliau, vieni kompromisai kas gamtiška, kas ne visai.
Net Sauliaus teiginį, kad tik žmogus kontroliuoja savo maistą, galiu kažkiek paneigti jo paties teiginiu, kad žolėdis pievoje susikuria sau tokią žolių įvairovę, kokios jam reikia. Kuo mes prastesni?
Pasimodeliavau visą daržo schemą ir manau, kad dar reikia gerai pergalvoti tą greitžolių sodinimo "šišą". Įsikinkyti į tą pastovų atsėjinėjimą ir visų jų augimo kontroliavimą, vėl kažoks nesamoningas darbas. Daugiamečiai tobulesni visom prasmėm. Greitžolės gerai tinka priešsėliui, kol dar negali sėti savo daržovių ir posėliui, kai jau nuimtas derlius ir belieka tik šieno "paduškos". Geriausiai būtų sėjamos tik vasaros gale, peržiemojančios ir atželiančios. Dar gerai ir dirvą šaknimis papurentų. Kas iš augalų tiktų tokioms funkcijoms?
Dar prisiminiau, kaip atrodo tradiciniai kasami ir kapliuojami daržai. Taigi jūra visokio gėrio priauga aplink daržoves, nes sėklos pastoviai iškeliamos. Nei tau sėklų pirkti, nei sėti. Plūkiasi vargšai ravėdami. Tam ir išrado mulčiavimą, kad pristabdytų piktžolių augimą. O mes savo nekastuose užpaklotintuose daržuose jau nebegalim sulaukti tokio nemokamo džiaugsmo. Tai vėl nesamonė - turim sėti kažkokias pirktine žoles ir kitokį vargą vargti.
Reikia dar kartą rimtai apgalvoti kaip sukurti tinkamą biologinį aktyvumą, kaip jį palaikyti visą sezoną. Ir vargas tik pradėjusiems skaityti kalnus forumo puslapių kur vis 20 cm paklotės reikalavimai akcentuojami, kitaip viskas - ragai daržovių maitintojams.
Buvau irgi vakar sėklų parduotuvėj - tikrai tik facelija ir dar mėlynžiedė liucerna. Kainos kosminės. Reiks eiti į turgų. O Vygintas tradiciškai visus padurnino ir numetė tokią informaciją - važiuokit pas dieduką į kaimą. Gal gali kokią konkretesnę informaciją suteikti, ar ir čia reikia susiprotėti ir sugalvoti patiems.
Žodžių išpildai vieną teorijos reikalavimą, griūna ar nukenčia kitas ir taip toliau, vieni kompromisai kas gamtiška, kas ne visai.
Net Sauliaus teiginį, kad tik žmogus kontroliuoja savo maistą, galiu kažkiek paneigti jo paties teiginiu, kad žolėdis pievoje susikuria sau tokią žolių įvairovę, kokios jam reikia. Kuo mes prastesni?
Pasimodeliavau visą daržo schemą ir manau, kad dar reikia gerai pergalvoti tą greitžolių sodinimo "šišą". Įsikinkyti į tą pastovų atsėjinėjimą ir visų jų augimo kontroliavimą, vėl kažoks nesamoningas darbas. Daugiamečiai tobulesni visom prasmėm. Greitžolės gerai tinka priešsėliui, kol dar negali sėti savo daržovių ir posėliui, kai jau nuimtas derlius ir belieka tik šieno "paduškos". Geriausiai būtų sėjamos tik vasaros gale, peržiemojančios ir atželiančios. Dar gerai ir dirvą šaknimis papurentų. Kas iš augalų tiktų tokioms funkcijoms?
Dar prisiminiau, kaip atrodo tradiciniai kasami ir kapliuojami daržai. Taigi jūra visokio gėrio priauga aplink daržoves, nes sėklos pastoviai iškeliamos. Nei tau sėklų pirkti, nei sėti. Plūkiasi vargšai ravėdami. Tam ir išrado mulčiavimą, kad pristabdytų piktžolių augimą. O mes savo nekastuose užpaklotintuose daržuose jau nebegalim sulaukti tokio nemokamo džiaugsmo. Tai vėl nesamonė - turim sėti kažkokias pirktine žoles ir kitokį vargą vargti.
Reikia dar kartą rimtai apgalvoti kaip sukurti tinkamą biologinį aktyvumą, kaip jį palaikyti visą sezoną. Ir vargas tik pradėjusiems skaityti kalnus forumo puslapių kur vis 20 cm paklotės reikalavimai akcentuojami, kitaip viskas - ragai daržovių maitintojams.
Buvau irgi vakar sėklų parduotuvėj - tikrai tik facelija ir dar mėlynžiedė liucerna. Kainos kosminės. Reiks eiti į turgų. O Vygintas tradiciškai visus padurnino ir numetė tokią informaciją - važiuokit pas dieduką į kaimą. Gal gali kokią konkretesnę informaciją suteikti, ar ir čia reikia susiprotėti ir sugalvoti patiems.