Abu teiginiai teisingi. Ir paversim dykuma, ir keisis augmenija, prisitaikys gyventi tokiose sąlygose. Jokio prieštaravimo čia nėra.O kaip pievoj? ten medžių nėra .... ir vis išnešdami nupjautą žolę, tą vietą po kiek laiko paversim dykuma? Ar visgi ten keisis augmenija prisitaikiusi gyventi tokiose sąlygose.
Biologinių sistemų "tikslas"- produktyvumas. Bet ne visur iš karto jį galima pasiekti, todėl sistemos vystosi tam tikrais ciklais. Pagal sąlygas. Bet kiekviename cikle biomasė vis didėja, kol pasiekia maksimumą- didžiausią įmanomą lapų paviršiaus plotą ir didžiausią energijos kiekį, sukauptą mitybos grandinėse (ne humuse). Visos skurdžios pievos, kerpšiliai ir pan. nėra biologinės sistemos "galutinis tikslas", o tik tam tikra vystymosi stadija, siekis gi visur tas pats- maksimalus produktyvumas. Dažnai tos "skurdžiosios stadijos" atsiranda ir dėl mūsų veiklos. Dykumos, samanų tundros- tai daugeliu atvejų ne gamtos, o žmonių veiklos padariniai. Gamta tiesiog vėl viską pradeda iš naujo ir jeigu jai netrukdoma- vystosi greitai.
Todėl pievų pjovimas ir žolės išnešimas yra tiesioginis biologinės sistemos skurdinimas, neleidimas jai vystytis. O kad ten įsiveis kiti, labiau prisitaikę augalai- tai ne "natūralumas", o žingsnis atgal, bandymas pradėt iš naujo.
Ir sistemos produktyvumas bei sukcesijų kaita iki maksimalaus produktyvumo priklauso ne nuo humuso sluoksnio didėjimo, o būtent nuo sukauptos energijos kiekio mitybos grandinėse. Humusas tik rodo, kad energija dėl kažkokių priežasčių buvo išimama iš apykaitos, nebuvo efektyviai panaudota. Dažniausios to priežastys- vėlgi, žmonių veikla.