Ateinančio sezono GŽ mados tendencija - nemulčiuoti daržai

[saulius]

O kaip pievoj? ten medžių nėra .... ir vis išnešdami nupjautą žolę, tą vietą po kiek laiko paversim dykuma? Ar visgi ten keisis augmenija prisitaikiusi gyventi tokiose sąlygose.

Abu teiginiai teisingi. Ir paversim dykuma, ir keisis augmenija, prisitaikys gyventi tokiose sąlygose. Jokio prieštaravimo čia nėra.
Biologinių sistemų "tikslas"- produktyvumas. Bet ne visur iš karto jį galima pasiekti, todėl sistemos vystosi tam tikrais ciklais. Pagal sąlygas. Bet kiekviename cikle biomasė vis didėja, kol pasiekia maksimumą- didžiausią įmanomą lapų paviršiaus plotą ir didžiausią energijos kiekį, sukauptą mitybos grandinėse (ne humuse). Visos skurdžios pievos, kerpšiliai ir pan. nėra biologinės sistemos "galutinis tikslas", o tik tam tikra vystymosi stadija, siekis gi visur tas pats- maksimalus produktyvumas. Dažnai tos "skurdžiosios stadijos" atsiranda ir dėl mūsų veiklos. Dykumos, samanų tundros- tai daugeliu atvejų ne gamtos, o žmonių veiklos padariniai. Gamta tiesiog vėl viską pradeda iš naujo ir jeigu jai netrukdoma- vystosi greitai.
Todėl pievų pjovimas ir žolės išnešimas yra tiesioginis biologinės sistemos skurdinimas, neleidimas jai vystytis. O kad ten įsiveis kiti, labiau prisitaikę augalai- tai ne "natūralumas", o žingsnis atgal, bandymas pradėt iš naujo.
Ir sistemos produktyvumas bei sukcesijų kaita iki maksimalaus produktyvumo priklauso ne nuo humuso sluoksnio didėjimo, o būtent nuo sukauptos energijos kiekio mitybos grandinėse. Humusas tik rodo, kad energija dėl kažkokių priežasčių buvo išimama iš apykaitos, nebuvo efektyviai panaudota. Dažniausios to priežastys- vėlgi, žmonių veikla.

[saulius]

Dar dėl dykumų ir gruntinių vandenų. Gruntinis vanduo mažai turi įtakos augmenijai. Jeigu ten kažkada buvo vešli augmenija- reiškia jai visko užteko. O daugelyje dykumų buvo. Reikalas tame, kad didžiausia kiekiai augalams reikalingo vandens sukaupiami ne po žeme, o būtent paklotėje ir gyvoje medžiagoje. Ir yra aišku, kad ne klimatas įtakoja biologines sistemas, o atvirkščiai- jos formuoja klimatą. Kai augmenija sunaikinama, dingsta ir joje buvęs vanduo- sistema destabilizuojasi keičiasi klimatas. Toks reiškinys prieš tūkstantį metų vyko Vidurio Rusijoj, kai slavai pradėjo augint kviečius ir masiškai kirst miškus- klimatas sausėjo, vasarą kritulių mažėjo. Toks išliko iki dabar. Dabar tai vyksta Brazilijoj: kur iškertami dideli miškų plotai- mažėja kritulių kiekis, didėja garavimas, rezultate nedygsta nauji medžiai ir buvęs miškas virsta dykuma.
Kitas dalykas- organikos skaidymas. Jeigu gliukozė susidaro iš vandens ir anglies dvideginio, tai skyla į tą patį- anglies dvideginį ir vandenį. Kiekienos organikos fermentavimo metu išsiskiria vanduo. Todėl ten, kur yra daug gyvybės- vanduo atsiranda iš organikos, o kur jos nėra- aišku, kad neatsiranda.
Yra dar viena įdomybė. "Gamtinis" vanduo nėmėgsta saulės. Jis tarsi slepiasi po paklote, samanose, po augalų lajomis. Kai miškas pavėsingas- didelė dalis vandens yra paviršiuje. Kai miško nėra- vanduo "slepiasi" po žoline augmenija, o jei ir tos nėra- bėga" į požemį. Čia dar nėra iki galo aišku, bet panaši tendencija matoma.

[Mama Smilga]

Vigintai, varputis ir medžiai puikiai akumuliuoja maistą ir gali juo pasidalinti.

O jei žmonės čiut - čiut pažaliavusiose smėlio kopose lauks masyvių daržovių derliaus, bet nemulčiuos, "nes Saulius uždraudė"? Verkt norisi.

[vigintas]

O kiba Saulius razuma dalina pries gimstant ?

[Mama Smilga]

Naujas šokiruojančias terminologijas diegti reikia labai apmąstytai. Nes MĄSTO tik nedaugelis, tai duotybė.

[angela]

Dėl manes... tai temos keist nereikia ir nieko nesiruošiu kaltint. Pernai dar tos temos nebuvo ir tas kelias sėklas į pievą įkišau visai ne dėlto. Bet buvo pernai šnekama apie biologiškai aktyvias medžiagas. Buvau jau viską apsodinus ir liko tos kelios sėklos, nieko perdaug nesitikėjau, gal tik mažų mažučių moliūgų. Ir iš smalsumo įkišau juos į pievą. Gavosi kas gavosi.... ir šiemet vėl į pievą kišiu kelis moliūgus, bet daugiau mulčiuosiu ..... žodžiu vaikystei palepinsiu. Nejaugi visa taip kvailai atrodo, kad net sekantį kartą prieš meldžiantis reiktų šalmu pasirūpint?

[vigintas]

Sauliau - dabartineje Sibiro tundroje, kur dabar pagrindiniai naftos ir duju istekliai, kazkada vesejo didziuliai tropiniai miskai, is kuriu ir susidare nafta, apie tai liudyja ir dinozauru liekanos, kiek zinau tada zmogaus dar nebuvo. Bet kardinalus klimato pokyciai ivyko. Bet ir po to klimatas liko gan siltas, nes ganese kaimenes mamutu ir kardadanciai tigrai, ju liekanos taip pat liko, tai buvo kazkur 10 000 - 15 000 metu atgal (tiksliai nepamenu), tada jau buvo neandartalieciai, Gizos piramidziu ir panasiose vietose vesejo dziungles, ka sieja su galingomis liutimis, sfinksas isvagotas tu liuciu. Kaip zinia neandartalieciai buvo ramus rankiotojai ir medziotojai, bet klimatas pakito staiga ir kardinaliai, sibire surado kelis mamutus labai gerai issilaikiusius, sunys ramiai ede ju mesa, reiskia jie pateko i galinga saldymo kamera netiketai
Pries 2000 metu is romenu aprasymu daug maz galime isivaizduoti vakaru europos miskinguma, jis buvo zenkliai, keliolika ar keliasdesimt kartu didesnis nei dabar. Nepavyko susirasti medziagos, kaip pakito klimatas per tuos 2000 metu vakaru europoje. Uztai gerai matoma klimato kaita per paskutinius 150 m , kai vokieciu mokslininku pastangomis buvo ispopuliarintas gilus plugas ir su juo susijusios bedos, veliau tu paciu mokslininku deka idiegtos chemines trasos, veliau mokslas isrado herbicidus, fungicidus ir kitus idus
Kalnuose kai nulipi nuo amzinu ledynu, per viena leidimosi vieta gali labai ryskiai matyti, kaip keiciasi gamta nuo klimato - tundra, kur dar labai daznai stovi sniegas, bet jau ciurlena upeliukai, alpines pievos truputi zemiau, nes vanduo neturi kur susigerti, spygliuociai miskai, lapuociai miskai ir jokia zmogaus veikla nekeicia sitos sekos ...

Nors zmogaus itaka gali buti labai svari ir pakreipti visus procesus i abi puses (geraja zmogaus atzvilgiu ir blogaja jo paties atzvilgiu). Kaip pavyzdukas du regionai tropikuose. Ceilonas ir salia esanti indijos dalis. Geografine padetis labai panasi, tropikai kitokie panasumai labai panasus, dirvozemiai ir pan.... Bet Ceilone klesti pusiau kulturines dziungles, o uz keliu simtu kilometru dulketa, nuskurdusi iki negaliu indija. Ceilone pries 1400 metu nebuvo nei vieno ezero, o indijos dalyje ir dabar yra keli naturalus ezeriukai. Bet ceilone buvo pradetas didziulis iregacinis projektas, ko pasekoje visa sala nusejo dirbtiniai vandens tvenkiniai, vanduo naudojamas labai racionaliai ir protingai, todel pas juos viskas gali veseti ir sausuoju metu laiku, kai sausra tesiasi 7 menesius, abiejuose vietose jinai vienoda, tik indijoje jinai viska isdegina ir vercia dykvietem... is cia skurdas ir dulkinas siukslynas....
cia taip trumpai

Sauliau man butu labai idomu, jei tu tiksliau apibreztum kokioje europos vietoje buvo ta vidurio rusija, nes cia galimi ivairus traktavimai, labai deja ivairus. Na kazkokiais siuolaikiniais vietoviu aprasymais, miestai, upes ar pan ....

[saulius]

Labai daug čia prirašei . Vidurio Rusija- tai Volga.
Tavo minimas laikotarpis (prieš dešimt- dvidešimt tūkstančių metų) Sibiro tundrose neblogai ištyrinėtas. Deja, nebuvo ten tada šiltas klimatas, buvo panašus kaip dabar. Augmenija buvo kitokia, gerokai kitokia- šiaurinės stepės su vešlia žoline augmenija. Žiedadulkės gerai išsilaiko, nesunku nustatyt. Mamutai- ne šilto klimato gyvuliai, kaip ir avijaučiai, jie tada kartu ten gyveno. O dėl staigaus įšalimo yra visokių versijų- vistik ten tuo laiku buvo amžinas įšalas kaip ir dabar, tik vasarą žemė įšildavo mažiau.
Žinoma, klimato kaita nepriklauso vien nuo augmenijos, bet tokiems dalykams kaip vėjo kryptis ir stiprumas, oro drėgmė ir pan. augmenija turi labai daug įtakos. O tai jau šis tas. Dabar Viduržemio jūros pakrantėse (Ispanijoj) irgi ne dėl Sirijaus planetos įtakos įsivyrauja dykumų klimatas.

[vigintas]

Del sibiro, tropikai ten buvo zymiai seniau, ten reiketu daugiau nuliuku pripiesti. O jei klimatas mamutu laikotarpiu buvo panasus, kodel ten vesejo sultingos "alpines" pievos? o dabar tik samanota tundra.
Ispanijos ir kitu pietieciu problema greiciau susieta su vandenynu sroviu pokyciais, mane pagrinde domina Golfo ir Labradoro sroves. Jos turetu greitai susilieti ir nustoti Golfas sildes mus, o Labradoras saldes pietus iki karibu baseino, ten visai jau nuo karscio dusna darosi Bet tai ju problemos, visu juk nepagailesi, tegul sukasi kaip zino

Del rusu, volgos baseinas labai platus ir nuo seno ten gyveno klajokliai, nuo 12 a. iki 15 a. rusai juk placiai issiskete guli po mongolais - totoriais (klajokiai). O kazkiek rimciau ima plisti i ta puse nuo Vankos rusciojo ir Petkos I. O kaip zinia klajokliai mazai uzsiiminejo zemdirbyste, nebent kokia partizanine
Galejo zinoma buti ju forpostai, labai sukarintos gyvenvietes, alia de kazokai veliavesni, bet kad su tu laiku technologijom iskirsti didesnius miskus reikejo labai daug zmogeliuku ir norint, kazka daryti kirtimuose reikia labai daug laiko. Va teko "raveti"pries veik 50 metu nukirstus medelius, na maks 30 cm diametre, tai belaruso traktorius stojosi piestu ( su kausu ravejo), kokiu budu jie tai galejo padaryti 10 - 12 a.?

[saulius]

Vigintai, Vidurio Rusijoj tais laikais augo pušynai, ugrai ten augino miežius. Nebuvo pas juos lydiminės žemdirbystės, miežius sėdavo tiesiog miškuose. O slavai mišką degino. Išdegint gali bile kiek. Kelmų raut nereikia- sudegini ir sėji į pelenus. Tai labai sena technologija, ropės va iki dabar be pelenų nenori augt. Todėl tais laikais ten buvo rimti miškai, o dabar- tik beržų gojeliai. Miškai neataugo.
Apie sultingas pievas dabartinėj tundroj yra rimtas rusų projektas Jakutijoj, ten tos pievos atkuriamos ir sėkmingai. Jis ir remiasi žiedadulkių bei kaulų tyrimais. Klimatas nesikeičia, o augmenija keičiasi, sistemų produktyvumas didėja. Beje, šiaurinės pievos iki megafaunos išnykimo klestėjo visoj šiaurėj, kur tik būna bent kokia vasara. Gyvūnai kuria pievas, stambūs žolėdžiai- va ir visa paslaptis. Čia ir atsakymas į klausimą, kodėl Sibire, kur vasara dviem mėnesiais trumpesnė ir daug mažiau kritulių, žolė auga aukštesnė už žmogų o pas mus, kur daug palankesnis klimatas- vos iki kelių.