Ateinančio sezono GŽ mados tendencija - nemulčiuoti daržai
Moderators: Mama Smilga, saulius, dage
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Ši tema jau perkrauta, sunku atrasti, kas kur ką rašė, atidariau temos tęsinį, pavadintą "Naujas požiūris į mulčiavimą (paklotės formavimą)".
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Nepamirškit ir dar vieno svarbaus dalyko. Prisiminkit, kiek vasarą būna verksmų dėl amarų, erkučių, spragių, muselių, koloradų ir pan... O kad to nebūtų- pirmiausia reikia daug nektaringų augalų. Todėl gal verta viską derint: ir maisto panaudojimą, ir energijos "gaudymą", ir nektarą, ir stambaus mulčio dengimą gyvais augalais. Ir visas greitžoles parinkt atitinkamai.
Saulius Jasionis
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Del vabzdziu priviliojimo labai gerai tinka facelija, lofantas, donnikas (pamirsau kaip lietuviskai), o paliekant lofanta nekulta ziemai tai prisiviliojam ir kruva smulkiu pauksciu, zvirbliai , zyles, dalis uzsilaikys ir ilgesniam laikui, jei padesime perziemoti. Antra lofantas ir facelija saugo nuo smulkiu nemalonumu, tokiu kaip fitosftora ir panasus susirgimai, miltliges ir visa ta grupe... Tokia preventyvine priemuone Bet cia griau kurti atskira tema, tais klausimais, nes kiekviena "kultura" turi daug savitu ipatumu.
Cia dar vienas dalykas ,turime tik viena amzinos ernergijos saltini - SAULE. Visa pridetine verte atsiranda tik fotosintezes budu, per lapus. Zinoma jei augalams uztenka maisto zemeje. Todel kuom geriau uzdengsime zeme augalu lapais, kuo didesni kieki saules energijos paversime biologine energija tuo turesime efektyvesni uki. Maksimalus naudingumo koeficientas musu salygomis verciant fotonus i gyva mase, yra 4 prie 1. Tai yra visa vegetacijos sezona 1 m2 dirvozemio turi dengti 4 m2 lapijos.
Neveltui nuotraukoje is Ceilono, senoje budistineje graviuroje (1500m atgal) pieva-darzas pavaizduota kaip 7 ardu sistema, 3 ardai po zeme ir 4 virs zemes, cia neisskaitant medziu ir krumu... Apie miska ten visai kitos dainos
Taigi turime grazaus darbelio pasukti galvas ir sitoje srityje, nejau esame durnesni nei tamilai 15 amziu atgal ???????
Cia dar vienas dalykas ,turime tik viena amzinos ernergijos saltini - SAULE. Visa pridetine verte atsiranda tik fotosintezes budu, per lapus. Zinoma jei augalams uztenka maisto zemeje. Todel kuom geriau uzdengsime zeme augalu lapais, kuo didesni kieki saules energijos paversime biologine energija tuo turesime efektyvesni uki. Maksimalus naudingumo koeficientas musu salygomis verciant fotonus i gyva mase, yra 4 prie 1. Tai yra visa vegetacijos sezona 1 m2 dirvozemio turi dengti 4 m2 lapijos.
Neveltui nuotraukoje is Ceilono, senoje budistineje graviuroje (1500m atgal) pieva-darzas pavaizduota kaip 7 ardu sistema, 3 ardai po zeme ir 4 virs zemes, cia neisskaitant medziu ir krumu... Apie miska ten visai kitos dainos
Taigi turime grazaus darbelio pasukti galvas ir sitoje srityje, nejau esame durnesni nei tamilai 15 amziu atgal ???????
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
O kam reikalingi ardai po žeme?
`šėršė lia fam`
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Bakteriju yra keliolika rusiu, ne vien aerobai. Kitokios bakterijos moka dirbti savo darba ir prie +1 +3 C ir gyvena zemes gelmeje, bet joms reikalingas oras ka uztikrina giliasakniai augalai , ploni ir stori kapiliariniai kanalai. Dirva uzdengta sniegu buna zymiai siltesne nei oras, o jei dar ja is apacios sildo bakterijos, juk darbo metu skiriasi siluma buna visai geras rezultatas, turiu omenyje palengvinti augalu ziemojima. Tai pavirsutiniskas ir akivaizdus motyvas, vienas is daugelio
Bet turint gilia biologiskai aktyve dirva galima pagalvoti apie neiprastas kulturas - pomidorini medi, kuris auga keliolika metu ir sugeba perziemoti po sniegu, o sekanciais metais nenaudoja energijos naujam augimui is seklos, o pasinaudoja perziemojusiom saknim auga toliau, formuodamas vis storesni stieba ir tvirtesni augala, ko pasekoje veda vis didesni derliu.
Bet turint gilia biologiskai aktyve dirva galima pagalvoti apie neiprastas kulturas - pomidorini medi, kuris auga keliolika metu ir sugeba perziemoti po sniegu, o sekanciais metais nenaudoja energijos naujam augimui is seklos, o pasinaudoja perziemojusiom saknim auga toliau, formuodamas vis storesni stieba ir tvirtesni augala, ko pasekoje veda vis didesni derliu.
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Tai bakterijas aš suprantu, tik nesupratau - kas yra tie keturi ardai. Ok, giliašakniai vienas, paviršiaus šaknys du....o trys ir keturi?
Pomidorinis medis = Tamarilas?
Pomidorinis medis = Tamarilas?
`šėršė lia fam`
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija- nemulčiuoti darža
Apacioje 3 ardai, du isvardijai o paskutinis gruntiniu vandenu lygis. O i virsu , cia daugiau kaip alegorija - samanos (labai zemos), asiuklis (kaip salotos), dilgeles kurios auga po asiuklio, ir darzinis Amarantas - burnotis virs 2 m ugio... tai salyginis dalinimas. Jis skirtas tam, kad sugauditi visus sviesos fotonus einancius nuo saules.... paversti juos gyva energija (augalai gyvunai sistema)
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija - nemulčiuoti darž
Idomu kaip sekėsi auginti su min. paklotės ar visai be jos.
Mums tai nekaip lyginant su mulčiavimu tai nei kopūstai nei moliūgai visai neužaugo,kadangi pas mus varputynas tai viskas greit užėlė varpučiu kurio augimo greitis daug didesnis už daržovių.
Dydis daržovių nestebina,užtai kokybė geresnė.
Mums tai nekaip lyginant su mulčiavimu tai nei kopūstai nei moliūgai visai neužaugo,kadangi pas mus varputynas tai viskas greit užėlė varpučiu kurio augimo greitis daug didesnis už daržovių.
Dydis daržovių nestebina,užtai kokybė geresnė.
-
- Posts: 488
- Joined: Tue Aug 10, 2010 11:03 pm
- Location: Sodyba Vilniaus raj. Grybenai
- Contact:
Re: Ateinančio sezono GŽ mados tendencija - nemulčiuoti darž
Rezultatai ir pas mane nekokie.
Skonio savybes , su paklote ar be , nepastebejau
Skonio savybes , su paklote ar be , nepastebejau