Ateinančio sezono GŽ mados tendencija - nemulčiuoti daržai

[Vėjai]

O Laimis dar vieną problemą gerai pastebėjo. Organikos kg tai tikrai reikia grąžinti. Čia gal padėtų toks kultūrų derinimas. Pvz. kopūstai su vijoklinėmis pupelėmis. Vijoklinės pupelės užima mažą žemės plotą, priaugina daug lapų, joms reikia minimum paklotės, ir derlius kurį pasiimsim bus gerokai mažesnis nei ta organikos dalis , kuri liks lysvėje. Gal suskaičiavus ir galima bus kompensuoti kopūstų kilogramus. Reikia įdarbinti ir konvejerius ir įvairias dengiamąsias kultūras ir dar visaip suktis.

[Mama Smilga]

Laimi, kaip tik keliavote pomidorų "gimtosiose" vietovėse. Gal teko matyti laukinių augimviečių? Kaip ten su paklotės sluoksniu? Žinoma, nežinau tiksliai, kur buvote, tad man neaišku, koks ten metų laikas šiuo metu.

[Laimis Žmuida]

Ne, as keliavau pietu Cile, pietu Brazilija, Urugvajumi ir Argentina. Nei viena vieta nera pomidoru gimtine. Cia buvo tik Cilojos bulviu gimtine. Kitos bulves yra kilusios is Peru. Is Peru kile ir visi kiti geriai - pupeles, pomidorai, kukuruzai... Peru buvo Dovile, tai gal ji galetu papasakoti. As tik apie kitus krastus galiu.

[Mama Smilga]

Dėkui. Mes klaidžiojam patamsiuose (kalbu apie visus augalus)- o gal mėšlu užvaryt? O gal Čilės salietra? O gal pelenais? Čia mūsų pirmtakai taip. Mes irgi klaidžiojam - o gal pjuvenom? O gal lapais? O gal šienu? O gal velėnoj be nieko? Nors tereikia tik pažiūrėti į natūralias augimvietes. O jų juk ne viena visiems augalams. Agurkai auga vienaip, svogūniniai -
kitaip.

Agurkams augant, aplink byra, tręšta? Tada ir mes galime mulčių pildyti. Ar jie tik dygsta nuokritų sluoksny, bet jis nesipildo sezono metu? Tada ir mes nepildysim.

O dauguma svogūninių auga ten, kur jų brandos metu sausra. Dangus nelaisto, aplink sausi stagarai stirkso. Kam mes iškasam tulpes? Imituojam gimtinės sausrą. Kitaip supus. Arba atsitiktinai nesupus - Lietuvoj nelis tris mėnesius. Dažnai taip būna?

Aš matau, kaip gamtoj auga morka, kmynai. O kaip burokėlis? Reikia į Italiją važiuoti žiūrėti. Kas ten darosi jo augimvietėje pavasarį, vasarą, rudenį? Juk ne tas pat, kas Lietuvoj.

[Vėjai]

Nesukursim mes savo sklype kiekvienai daržovei prigimtinių gamtinių sąlygų.Tai visiška utopija. Gat tikitės sukurti temperatūrą, drėgmės, saulės kiekį, dirvožemio pralaidumą?? Ne vien paklotės storis kažkokiu metu viską lemia. Bet ir kam to reikia. Net Lietuvoj, draugų forumiečių daržuose ir tai labai skirtingos sąlygos. Man atrodo geriausias variantas atsirinkti, kas geriausiai pas mane auga ir rinkti sėklas iš labiausiai prisitaikiusių augalų. Jų palikuonys bus dar geriau prisitaikę. Saulius kursuose dar išdėstė tokią teoriją, kad augalas numato kokie bus kiti metai ir paruošia savo palikuonis geriausiai prisitaikyti prie būsimo sezono. Todėl sėklas reiktų rinkti kasmet ir jų nesandėliuoti kelis sezonus.

Dabar dar apie "naujas madas". Siekiamybė - dideli lapai, maži vaisiai. Atrodo absurdiškai, bet gamta tikrai neaugina tokių neproporcingo lapų - vaisių santykio augalų, kaip sukultūrintos pramoninės daržovės. Maži vaisiai maisto medžiagų koncentratas, o daug lapų vėl gerai gaudo saulę ir išsprendžia organikos grąžinimą. Čia teorija. O praktika vėl sėklos, atrinkimas ir t.t. Dar ir balanso ieškojimas tarp - viskas gamtiškai idealu ir ar turėsiu ką valgyti.

[Mama Smilga]

Labai dėkui apie įdomias žinias iš Sauliaus kursų, kurių neturėjau galimybės lankyti. Bet adaptacija - tai atskira darbo kryptis, kuri nenuneigia sąlygų kūrimo darže.

Juk mes modeliuojame sąlygas. Nesusėjame visų augalų vieną dieną. Vienus prieš žiemą, kitus po šalnų. Vienus (pvz.prieskonius) sodiname skurdžiau, kitus drėgniau. Vienus į vėją, kitus į užuovėją. Kažkam visgi duosim pelenų. Ir Jūs tai darote, nors tai ir visiška utopija.

Šioje temoje mes kalbame apie vieną iš modeliuojamųjų sąlygų - paklotę. Tad mano praeitas pasisakymas parašytas kaip tik į temą.

[Vėjai]

Žinoma kažkiek modeliuojam ir stengiamės parinkti tinkamiausią vietą ir sėjos laiką. Bet man atrodo negerai išskirti vieną iš viso gamtinio daržo kūrimo elementų ( šiuo atveju paklotę) ir kalbėti tik apie jį, nes tokia tema. Mulčio temų neproporcingai daug ir visose daugybė puslapių. Taip ir susikuria nuostata, kad GŽ tai mulčiuotos lysvės.
Gamtinis daržas komponuojasi iš daugelio visokių susijusių elementų. Ir geriausia kai nėra jokių lysvių, o tiesiog sklype išsimėtę kažkokie mišrūs laukėjančių kultūrinių ir prisijaukintų laukinių augalų plotai.

[saulius]

Pagal Kurdiumovo naujus duomenis visa organika lyg ir nebūtinai turi būt grąžinama, nes monokultūrų laukuose, jei grąžinami bent šiaudai- derlingumas nemažėja, o kažkiek padidėja ir tampa stabilus. Na, jis padidėja tiesiog dėl to, kad pusė masės- jau geriau negu nieko, be to pagerėja dirvos savybės. Bet ta pusė palaiko stabilų derlingumą. Irgi tarsi viskas aišku: augalai gamina pridėtinę vertę, didelę dalį maisto gaudami iš oro, uolienų ir pan. Tik va realiai gamtoj yra kitaip. Žinom, kad gera pusė žolės masės- po žeme ir jeigu nuolat pjausim žolę ir išnešim į kitą vietą- jos vis mažės, nepriklausomai nuo to, kad požeminės organikos lyg ir turėtų užtekt stabilaus derliaus palaikymui. Reiškia, maistas- dar ne viskas. Dar reikia ir energijos jam pasiimti. Bet man šviečiasi ir kitas variantas, panašus į Algirdo piešiamą metabolizmo "gyvatėlę": arba aukštyn- arba žemyn. Vidurio nėra. Stabilumas= mirtis. Tai gal čia vyksta tas pats: arba cenozė (tas pats daržas) vystosi link didesnio produktyvumo, arba nyksta, o jokio stabilumo būt negali. Ir dėlto gamta visur grąžina visą organiką, kad produktyvumas didėtų. Jeigu taip- negali būt jokių išlygų ir grąžint reikia viską. Bet dar aiškinuosi toliau...

[zoot]

Tai reikia atlikinėti reikalus ten iš kur maitiniesi?

[saulius]

O kas čia turėtų pasakyt kaip reikia?