Ateinančio sezono GŽ mados tendencija - nemulčiuoti daržai

[Laimis Žmuida]

Mes sutarėme, kad gera daržovių augimo vieta - pamiškės pieva.

Mano irgi tokia vizija, kad kuo daugiau augalu italpinti i miska, pamiske. Kuo daugiau daugiameciu augalu, vienmeciai tarp medziu, vieni kitiems padeda... Taciau ne visiems augalams tiks pamiske. Ir dar svarbu kiek metru nuo pamiskes. Pamiske pagal alelopatijos moksla zinom, kad dusina lauko augalus. Ne visus. Kai kuriems kaip tik labai patiks pamiske, bet mano galva ridikelius, kopustus reiketu sodinti toliau nuo misko, t.y. pievoje.

[inga30]

Kalba matau sukasi apie sumedėjusius augalus,aš šiemet bandysiu tarp lysviu dėti tai vadinamus apzojus (rasto kraštai lentpjuvėj nupjauti) nes kiek pastebėjau po kokia pievoj numesta lenta visada drėgna. O truputi dar pamulčiavus turėtu būt tvarkoj.
Manau kad ir iš pievos retai paimant organikos labai pieva neturėtu kentėt nes pvz. išpilta krūva žvyro per keleta metu apauga žolėm tai mano manymu augalai gaudami co2 is oro bet kur kurs pridėtine verte ir plius pievose naturaliom salygom vistiek gi humusas susidarnėja.

[laisvas kaimietis]

Inga, čia tu rimtai taip galvoji ar šiaip bile ką rašai?

[Vėjai]

Ypač CO2 iš oro???

[inga30]

Tai paaiškinkit kaip žvyro krūva iš desimt m. gylio žolia apauga,ir kodel neliečiamoj pievoj humusas formuojasi.
O co2 ore nėra?

[saulius]

Ore tai yra, bet tik pėdsakai ir iš ten nepaimsi. Yra lietaus vandeny, bet labai maža koncentracija. Jos uštenka šiokiam tokiam pionierių augimui, kurių organikos dėka vėliau auga pridėtinė vertė.
Humusas susidarinėja, teisybė. Bet kas tau iš to? Kam tau jis reikalingas? O pievos produktyvumas mažės arba geriausiu atveju, jei imsi mažai- stovės vietoj, kas irgi yra blogai.
Matai, kai pradėda augt augalai pionieriai- jie jau pagamina kažkiek organikos, kurią naudoja sekanti augalų karta. Jeigu paimsi viską, kad ir vieną kartą metuose- jos neužteks tam, kad aprūpint visų tuo metų augančių augalų fotosintezę. Žodžiu, jeigu palieki viską- auga pridėtinė vertė, o jeigu ne viską- ji eina į minusą. Ne, dėl to, kad pritrūksta maisto medžiagų, bet dėl to, kad kažkuriuo periodu mikrobai lieka be maisto.
O pieva- ne žvyro krūva. Čia reikia kiek daugiau energijos.

[inga30]

Viska paimt sunku nebent žoliapjove,nors pernai kaimynas kokio aro avietyna žoliapjove kas tris savaites pjove (norėjo išnaikint) augo viskas grei ir vešliai.
Plius žiūrint kiek laiko gali i minusa eit jai 1000 metu tai nieko baisaus juk vasara pušys spyglius numeta kurie auginti iš giliau.
Idomiau realus pvz. pušis kieme nuo vainiko krašto arba betonas arba pastatai arba kelias ir keli kvadratai kas dvi savaites drožema pievute. visi spygliai ir šiškos surenkama ir išvežama,pagal viska turėtu ta pušis nudžiūti,bet per 50 metu nenudžiuvo , o augo toliau kodėl?
Mulčiuot kažkiek manau vistiek teks tad kas neturi geru kaimynu ka tie daryt reiks.

[saulius]

Vešliai auga tol, kol žemėj yra negyvos organikos. Bet greitai ji baigiasi. Gerai augo ir kviečiai Brežnevo plėšiniuose. Penkis metus. O po to jau niekas neago. Čia dėsnis- prieš jį nepašokinėsi.
O pušies šaknys labai giliai, ten daug šalto vandens ir anglies dvideginio jame. Plius grybiena- be jos pušis negyvena.

[inga30]

O šaltinio vandeni tada taipat turėtu būti daug co2, tada išeina jai daug laistant po truputi galima ir pievoj kopūsta užaugint nemulčiuojant.

[vigintas]

Saltinije nera to geidziamo CO2, nereikia svaigti
CO2 susidarymo mechanizmas giluminiuose kapiliaruosia visai kito pobudzio. Zemes gyvunai turi gan trumpa gyvenimo perijoda, bakterija 20-30 min, visokios amebos irgi neilgaamzes. Ju milijardai ir visi gimsta ir mirsta, o po mirties juos suvalgo augalai ir gauname CO2 pertekliu is gyvuno skaidymosi, beje ir kitokiu visokiu geriu. Biologiskai aktyvioje dirvoje per vegetacijos perijoda zuna 100 - 150 t visokiu gyviu ir juos suvalgo augalai. Bet jei tai biologiskai aktyvi dirva, o ne mazytis pavirsinis sluoksnelis..... kaip mulciavimo atveju
Biologiskai aktyvi dirva - tokia kurioje labai daug saknu, juk augalo matoma dalis tik 45- 30 % viso augalo, visa kita po zeme. Visi augalai stiprus ne savo lapais o saknimis, kuo stipresnes saknys, tuo stipresnis augalas, cia jau aksioma atrodo

aktyvioje dirvoje augantis pomidoras duoda giliasaknias saknis iki 8 m, bulves duoda dar gilesnias saknis iki 12 m gylio, kai kaistas siurbiamas is gylio saknys buna zymiai didesnes ir maistas zymiai ivairesnis.... O kai visi gyvybiniai procesai susikoncentruoja tik paciame paviesiuje, kulturiniai augalai padaromi narkomanais, jie visas maitinimo saknis uzvercia i virsu ir pasidaro mazyciai , labai lepus, narkomaniukai.... juk ju visa stiprybe koncentruojasi tik kokiuose 20 cm pavirsiaus, o ne 5-6 m gylio.... Kaip alegorija (ipatingai gabiems) - kokia isoriskai bebutu grazi mergina, bet jeigu jinai gerai sedusi ant intraveniniu narkotiku, jinai man asmeniskai man nereikalinga, kuo greiciau ja sumulciuos sliekai tuom geriau....

Aktyvi dirva gera tuom, kad jos storis didziulis, ji riboja tik gruntiniai vandenys, o mulciuojam odarzo paklote nykstamai maza, kiek tu to mulcio neklotum....
Kulturiniu augalu pasakiskas derlingumas gludi tik tame, kad jie uzsiaugins didziules saknis siekdamos tenai vandens ir maisto, tada ir antzeminis daerlius bus didziulis, na nors tokio lygio kaip Lomonosovo laikais....
Aktyvi dirva begalo skiriasi nuo aktyvios paklotes.... Miskas tuom ir stiprus, kad turi ne kazkokia paklote o dirva, dideliu gyliu... Ir medziai meta ne tik lapus, bet ir sakas, kartu su nunykusia saka, numetama ir dalis saknu, kuria virskina jau kiti augalai....