Biologiskai aktyvioje dirvoje per vegetacijos perijoda zuna 100 - 150 t visokiu gyviu ir juos suvalgo augalai.
Teisybė, augalai gali įsisavint aminorūštis. Va dėl "žuvimo" neaišku. Didžiausią biomasę dirvose sudaro mikroorganizmai, o jie šiaip sau nežūva. Bakterijos, galima sakyt, yra nemirtingos. Žūva tik nuo UV spindulių, aukštos temperatūros, nuodingų cheminių medžiagų ir pan. O šiaip, kol gerai gyvenasi- dalijasi, kai sąlygos pablogėja- autolizuojasi (galima sakyt, kad žūva) arba virsta sporomis. Bet autolizė gal daugiau būna skirta pačių bakterijų išlikimui, t.y stipresnė populiacijos dalis sunaudoja stipresnius ir laukia geresnių laikų. Bet čia iš tikrųjų dar labai daug klausimų.
Bet jei tai biologiskai aktyvi dirva, o ne mazytis pavirsinis sluoksnelis..... kaip mulciavimo atveju

Biologiskai aktyvi dirva - tokia kurioje labai daug saknu, juk augalo matoma dalis tik 45- 30 % viso augalo, visa kita po zeme. Visi augalai stiprus ne savo lapais o saknimis, kuo stipresnes saknys, tuo stipresnis augalas, cia jau aksioma atrodo

Dirvos biologinio aktyvumo sluoksnis priklauso nuo gylio, kuriame yra šaknys ir jų tankumo. Bet augalų yra visokių. Yra tokių, kurie visai neturi šaknų, yra ir tokių, kurie gyvena tik paklotėje ir iš prigimties neturi giluminių šaknų, yra ir tokių, kurių šaknys paviršinės, bet jie gyvena be paklotės. O yra tokių, kurių šaknys labai giliai ir sudaro du trečdalius ir daugiau viso augalo masės. Dauguma pastarųjų- pionieriai, pirmieji išaugantys sausose vietose. Taigi augalų yra visokių ir taikyt vieną taisyklę visiems neišeina. O dar tikriau: natūraliai nėra jokių atskirų augalų rūšių, yra tik augalų bendrijos, kuriose tiek šaknų gylio, tiek funkcijų pasiskirstymas tarnauja būtent biocenozei, o ne atskiram augalui. Ir augalo stiprumas priklauso ne nuo jo šaknų, o nuo visos biologinės sistemos, nuo visų bendrų šaknų, saprofitų, simbiontų, amarų, kirmėlių, infuzorijų,... bile kiek galima vardint ir visi čia vienodai svarbūs. Nes pasakymas "stiprus augalas" nieko nereiškia. Stipri gali būt tik sistema, o stiprus augalas- tik sistemos dalis. Vienas jis negali būt nei stiprus, nei silpnas.
Todėl nelabai sutinku, kad prie paklotės "pripratinti" augalai- jau narkomanai. Jeigu tai pvz. obelis ar kriaušė (sėjinukas)- ji neišvengiamai augins gilias šaknis, nors ir kokia paklotė būtų, bet paklotė žymiai pagerins gyvenimą paviršinėms šaknims. O jeigu tai pvz. avietė ar juodas serbentas- nebus pas juos gilių šaknų. Jeigu paklotė gera- jie gyvens gerai, jeigu jos nėra- blogai. Tiesiog prigimtis tokia, kiekvienas augalas turi savo vietą.