GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Biologiskai aktyvioje dirvoje per vegetacijos perijoda zuna 100 - 150 t visokiu gyviu ir juos suvalgo augalai.

Čia kokiam plote ar tūryje?

1 ha

Biologiskai aktyvioje dirvoje per vegetacijos perijoda zuna 100 - 150 t visokiu gyviu ir juos suvalgo augalai.

Teisybė, augalai gali įsisavint aminorūštis. Va dėl "žuvimo" neaišku. Didžiausią biomasę dirvose sudaro mikroorganizmai, o jie šiaip sau nežūva. Bakterijos, galima sakyt, yra nemirtingos. Žūva tik nuo UV spindulių, aukštos temperatūros, nuodingų cheminių medžiagų ir pan. O šiaip, kol gerai gyvenasi- dalijasi, kai sąlygos pablogėja- autolizuojasi (galima sakyt, kad žūva) arba virsta sporomis. Bet autolizė gal daugiau būna skirta pačių bakterijų išlikimui, t.y stipresnė populiacijos dalis sunaudoja stipresnius ir laukia geresnių laikų. Bet čia iš tikrųjų dar labai daug klausimų.

Bet jei tai biologiskai aktyvi dirva, o ne mazytis pavirsinis sluoksnelis..... kaip mulciavimo atveju
Biologiskai aktyvi dirva - tokia kurioje labai daug saknu, juk augalo matoma dalis tik 45- 30 % viso augalo, visa kita po zeme. Visi augalai stiprus ne savo lapais o saknimis, kuo stipresnes saknys, tuo stipresnis augalas, cia jau aksioma atrodo

Dirvos biologinio aktyvumo sluoksnis priklauso nuo gylio, kuriame yra šaknys ir jų tankumo. Bet augalų yra visokių. Yra tokių, kurie visai neturi šaknų, yra ir tokių, kurie gyvena tik paklotėje ir iš prigimties neturi giluminių šaknų, yra ir tokių, kurių šaknys paviršinės, bet jie gyvena be paklotės. O yra tokių, kurių šaknys labai giliai ir sudaro du trečdalius ir daugiau viso augalo masės. Dauguma pastarųjų- pionieriai, pirmieji išaugantys sausose vietose. Taigi augalų yra visokių ir taikyt vieną taisyklę visiems neišeina. O dar tikriau: natūraliai nėra jokių atskirų augalų rūšių, yra tik augalų bendrijos, kuriose tiek šaknų gylio, tiek funkcijų pasiskirstymas tarnauja būtent biocenozei, o ne atskiram augalui. Ir augalo stiprumas priklauso ne nuo jo šaknų, o nuo visos biologinės sistemos, nuo visų bendrų šaknų, saprofitų, simbiontų, amarų, kirmėlių, infuzorijų,... bile kiek galima vardint ir visi čia vienodai svarbūs. Nes pasakymas "stiprus augalas" nieko nereiškia. Stipri gali būt tik sistema, o stiprus augalas- tik sistemos dalis. Vienas jis negali būt nei stiprus, nei silpnas.
Todėl nelabai sutinku, kad prie paklotės "pripratinti" augalai- jau narkomanai. Jeigu tai pvz. obelis ar kriaušė (sėjinukas)- ji neišvengiamai augins gilias šaknis, nors ir kokia paklotė būtų, bet paklotė žymiai pagerins gyvenimą paviršinėms šaknims. O jeigu tai pvz. avietė ar juodas serbentas- nebus pas juos gilių šaknų. Jeigu paklotė gera- jie gyvens gerai, jeigu jos nėra- blogai. Tiesiog prigimtis tokia, kiekvienas augalas turi savo vietą.

As irgi turejau omenyje bendrija, biocenoze, o darzo kulturas tik isskyriau del to, kad jomis pagrinde domisi darzininkai. Atvirai pasakius tik pradedu dometis mikrobais todel dar labai zalias o pavasaris arteja neisvengiamai. O tada reikes ne teoriju o realiu veiksmu.....
Planuoju auginti pomidorus varputyne (mano mylimam ir galingam) todel tobulinsiu jau esama galinga biocenoze. I esama biocenoze, pavasari pridengsiu plotelius po kokiu 50 cm krastine juoda agro plevele kur veliau bus sodinami pomidoru daigiukai, 3-4 lapeliu, iskarto po agro plevele isesiu 3-4 morkas, isodinsiu salia kiekvieno pomidoro ir baziliko krumeli. kas pora metru augs ir lafantai, giliasakniai gerieciai. Kol varputis neatsibudo, aplink tuos dengimus pasesiu lapinius ridikelius, tegul pasigaudo saulute kol kitkas miega, tarpais pabarstysiu pavieniu rugiu (varputyne truksta giliasakniu), o pieniu ir kitokiu ankstyvuoliu ten ir taip yra. Dobilu issesiu, zinoma jie mirtininkai, bet paziuresiu kas gausis, gal kokiu garstyciu pasesiu, pametysiu.... vis idomu kai psustiprejas varputis juos suvalgys... O kai pasodinsiu pomidorus i vietas, neleisiu net varpuciui duoti sodinukams pavirsini vandeni (varputynas kas liecia pavirsini laistyma geriau uz mulciu), o zeme uzpavesinsiu kokiais lapeliais, kad ir tais paciais ridikeliais... O pomidorus laistysiu giluminiu budu, kas 1 ar 1.5 metrus ikali metalinius vamszdzius su s klilutemis apacioje ir i juos pili vandeni, kad vanduo butu giliau saknu ir pomidoras jo siektu, paaugo pomidorai , vanduo pagileja... ilgai to daryti nereikes nes metro gilyje jau gruntinis vanduo... taip kulturinis augalas perauklejamas, kad vistytu gilias saknis ir prisimintu savo prigimti, jis juk savo gamta giliasaknis..... Ziurek i kokia 3 karta jau nebereikes kalti to "gemarojisko" vamzdinio laistymo. Tada jau pomidorai bus nuimti nuo narkomanines adatos
O kol kas kos skirtumas ar pirksiu pomidorus, ar gausiu is mulciuotu lysvi useklas, visi jie su pavirsinem saknim... O man reikia naturalesniu pomidoru, na nors kiek prisiminusiu savo tikraja prigimti.....
Aktyvioje biocenozeje reikalingi ir aktyvus, teisingi kulturiniai augalai... Va ka norejau pasakyti, o siaip tokioje temoje geriau susesti ir pokalbis tikrai uztruks ne viena valanda, o rasant na stengiesi labai nesiplesti ir deliojasi viskas kitaip....

Galiu pasakyt iš patirties: laukinių "veislių" pomidorai vysto labai galingas šaknis. Net po storu mulčiu. Nežinau kiek metrų į gylį, bet gilyn eina stiebo storio šaknis, tai ir ilgis turi būt atitinkamas. Ir augo pas mus vasarą keli krūmai puikiai po stogu, be jokio laistymo. Lietaus ten nepakliuvo nė lašas.

O su mikrobais tai toks gilus miskas, kad kuom giliau tuo jie storesni, ten vien grupese sunku susigaudyti
Mikrobai dauginasi bangomis, ipatingai aerobai, konkreciom bendrijom, kai banga pasiekia maksimuma populiacijos, jie zuna patys nuo saves, plius augalams tai nenaudinga ir augalai ismeta stabdancius inhibitorius, kas per pora valandu sunaikina 2/3 populiacijos, kiti aprimsta ir po truputi sumazeja, po kiek laiko vel prasideda nauja greito augimo banga, ir vel stabdymas.... esant gerom salygom tai kartojasi 2-3 kartus per savaite... Stipriai pulsuojantis procesas
Kitos bakterijos yra grobuonys, maitinasi "zoledem" bakterijom, uzpuola ir davai esti ir daugintis, ir tom augalai tik sasti genocida.... kelios tik speja atsokti i sporas.... pasilsis ir vel puola "zoledziu" bandas... vel po tokiu karu kruvos lavonu
Kitai grupei bakteriju mulcius visai dzin, jos maitinasi akmenimis, ipatingai megsta silici, (smelis) paprastasis... va jos labai reikalingos pavasaryje, dirba zemose temperaturose ir neregetai skatina daiguma....
Cia truputi paskaiciau E.J. Vinogradova, kol kas tik kompiliacija to mokslininko, dabar bandau susirasti pirminia knyga leista 1901 metukais

Pomidorai, sėti tiesiai į dirvą, išaugina pakankamai giluminių šaknų ir vandenį susiranda. O, pvz., agurkai kilę iš tokių vietų, kur gilios šaknys ne itin reikalingos - dažni lietūs, o didelė gyvos ir negyvos organikos masė užlaiko vandenį.

Pernai eksperimentavau su pomidorų mulčiavimu šiltnamyje. Rezultatai buvo stulbinantys. Nė nesvarstau klausimo apie kokias nors "nemulčiavimo madas". Užuot tai darę verčiau pasvarstykime apie gamtinės paklotės konstravimo technologijas - sodui ir daržui paklotės skirtingos, bet jų gaminimas yra įdomus užsiėmimas ir daug panašumų. Vieno dalyko niekada jau nebedarysiu - nedeginsiu šakų. Šiems eksperimentams mane pastūmėjo pernykščia Sauliaus pradėta tema - "Stambus inertiškas mulčias", kuri, kažkodėl, nebuvo vystoma.

Taip, Sauliau, stambus inertiškas mulčias- labai galinga technologija, bet, deja, mažai kam įdomi. O daugeliui daržininkų ir nepasiekiama dėl pačių banaliausių priežasčių: laužo tradicinį supratimą apie daržą, lysves, estetiką... Be to, jai reikia medžiagos. Ši technologija paprasčiau pritaikoma daugiamečiams augalams, kur paklotės nereikia judint. Bet išsprendžia daugybę klausimų: sukuria pačią geriausią įmanomą mitybą, leidžia gaut maksimalų derlių su maksimalia kokybe, labai padidina "substrato" paviršiaus plotą, sukuria idealias sąlygas gyventi ir žiemoti daugybei vabzdžių, roplių, varliagyvių ir smulkių žinduolių- t.y. padaro didelį darbą mitybos grandinių balansavime, dėl ko nelieka problemų su ligomis ir "kenkėjais"... Ką ir šnekėt- šitam dalykui iš tikrųjų nėra lygių.

Ir ją taip pat galima priskirt prie šitos "naujos mados"- anoks ten mulčiavimas kartą per penkis ar dešimt metų .