GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Nemulčiuoto daržo dar neperkandau. Tiesiog nesuprantu, kodėl nereikia protingai mulčiuoti, kai tai duoda gerą rezultatą.

Mulčiuot gerai, kai mulčias auga tam pačiam plote. O jeigu neši iš kitur- žaidi į vienus vartus. Bet čia irgi yra išimčių: daug organikos yra sudeginama ir pan., todėl geriau, jeigu ji sugrįžta į žemę, jau ne taip svarbu kur. VBet jeigu pjauni pievą, kad apmulčiuot savo daržą- jau nėra gerai.

Šiemet mano pomidorai, patisonai, žirniai augo pievoje, užmesdavau kokių lupenų aplink, kai turėdavau, žole/šienu kaip pernai iki pažastų nemulčiavau. Rezultatai-geri, pomidorai noko lėtai, bet čia jau dėl kitų priežasčių.
Lysvėse morkas, salotas, ridikėlius, ridikus, kopūstus, agurkus apaugo žliūgė, kitos smulkios žolelės, buvo labai geras natūralus mulčias, jeigi kokios organikos natūraliai turėdavau, pavyzdžiui, peraugusios salotos, ridikėlių lapai ir pan., užmesdavau, bet specialiai žolės į lysves nekroviau, nelabai jos ir turėjau. Užaugo viskas puikiai, agurkai šiemet šiaip sau augo, bet čia jau irgi kitos priežastys (šaltos naktys).
Rimtai mulčiavau tik bulves, uogakrūmius nugenėtomis šakomis, medžius, taip pat - braškės iš rudens buvo pamulčiuotos pjuvenomis.

Mulčiavimo ar nemulčiavimo sėkmė priklauso ne tiesiogiai nuo mulčio, o daugiau nuo dirvos savybių, augalų kiekio ir neskaidytos organikos kiekio dirvoje. Jeigu dirva lengva, gerai praleidžia orą, joje nuolat yra daug negyvų augalų liekanų ir jos paviršius visuomet užpavėsintas- mulčiavimas beveik neturi jokios prasmės. Jeigu tokioje dirvoje daržovės auga retai ir dirvos paviršių apšviečia saulė- tuomet be mulčio bus prastai.
Jeigu dirva sunki, joje mažai augalinių liekanų- tuomet mulčias labai padės augalams, kurių šaknys paviršiuje. Jeigu dirva sunki, bet joje daug augalinių liekanų ir ji gerai kvėpuoja- tuomet viskas augs be mulčio, net jei augalai susodinti retai.

Su bulvėmis buvo išbandyta: pavasarį pasėtos garstyčios gerai užaugo iki bulvių sodinimo, masės buvo normaliai. Po bulvių nuėmimo pasėtos garstyčios taip pat užaugo didelės iki šalčių. Paskui kralikai nuėdė, bet patręšė ir žemėje šaknys liko. Mulčio galima nenaudot- pakankamai priauga papildomos masės, kad užtikrintų pakankamą energijos kiekį dirvoje.

Dar reikia sugalvot, kaip padaryt, kad garstyčių sėklų pirkt nereikėtų. Kaip suprantu, tai sėklos nespėja subręst nei iki bulvių, nei po jų. Atrodytų, lyg ir (ne)mulčiavimo klausimas čia išspręstas, bet nėra tęstinumo, atsiranda priklausomybė nuo sėklų parduotuvės

Palieki eilutę kur krašte, bulvėms netrukdo, o sėklų pilna pribrandina. Dar pažydi gražiai, vabzdžius pavilioja.

Tai gal galima ir kiekvienoj lysvėj po siaurą juostelę palikti? Pačios ir pasisėtų
Dar įdomų dalyką kanadiečiai pasakojo. Jie irgi bandė mulčių vietoj augint ir pastebėjo, kad nebūtinai techniniai augalai turi būti vienmečiai, kurie nušienauti neatželia. Jie nešienauja, o suguldo technines kultūras volų pagalba ir laukas paruoštas sėjai. Tą daro su technika dideliuose laukuose, bet tą patį galima padaryt ir vienoj lysvėj

Aha, pasakojo Mantas, irgi labai įdomu. Tik nelabai supratau, kodėl jie neatsikelia.

Šaunuoliai, viskas kaip gamtoj. Jei Kanadoje, tai juk žiemos būna. Mūsuose rudenį šaltis suguldo, karštuose kraštuose sausrų sezonas nulenkia augalų masę. Atėjus liūčių laikotarpiui, ši tampa maistu naujiems augalams, dygstantiems iš išgulėjusių sėklų, šaknų, svogūnėlių.