GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Šiemet agurkus pasėjau viena eilute išilgai šiaurinės lysvės pusės, o priekyje iki lysvės krašto prisėjau krūminių pupelių. Labai geras derinys ta prasme, kad pupelės puikiai pavėsina mulčą ir agurkai net pačiomis karščiausiomis dienomis išlieka neapvytę, nors mulčo sluoksnis nėra storas, bet jis neperdžiūsta. Agurkai auginami aukštyn ant tinklo. Abi kultūros sėtos vienu metu, prieš tai ten augo ridikėliai, kai kurie palikti žydėti.
Pupos bulvėse pasiteisno todėl, kad jų gali prisėti daug ir nereikia tam skirti atskiro ploto, nors gal kiek pavėsina bulves. Kiek bulvėms tai gerai ar blogai, nežinau, bet kol kas viskas auga gerai.

Pernai draugai iškasė dvigubai daugiau bulvių iš vagos, kuri augo greta svogūnų vagos. Išklausinėjau, išnagrinėjom galimas priežastis. Sąlygos identiškos, veislė irgi. Liko paaiškinimas-alelopatija. Nors knygos rašo, kad šių daržovių sąveika neigiama.
Tad sodinau po svogūniuką-sėjinuką tarp bulvių kiekviename tarpe, bet kiek atitrauktai į pietų pusę, kad bulvės svogūnų neužgriūtų. Toks lyg bulvių-svogūnų zigzagas. Paskui sumaniau, kad ir pupos čia telpa, vėl bulvių tarpuose, bet jau keli cm į šiaurę. Visos trys kultūros pramušė mano nestorą šieno sluoksnį ir puikiai bujoja. Dar ir sukelia įtarimų, kad gina bulves nuo maro. Nes dalis "monokultūrinių" jau dėmėjasi, nors ten gal ir bevardė veislė kalta.
Taigi pagaliau išsisprendžia bulvių lauko monokultūros klausimas. O lydinčios kultūros užima daug mažiau vietos, nei "asmeninėse" lysvese.
Tik bulves tokiu būdu patarčiau sodinti kiek erdviau, nei įprasta.

O čia bulvės 1 eilute sodintos? Jei gerai supratau lysvė rytų vakarų kruptim ištęsta, pietinėj pusėj svogūnai, po to bulvės ir šiaurinėj pupos?

Taip.

Čia gal bulvių temai labiau tiktų. Maniškės šiaudais mulčiuotos vienoje eilėje ant grynos pievos prie daržo krašto. Pusėje pakraščio šalia bulvių žolė pjauta ir ten kartais pavėsis nuo slyvų, kita pusė daugiau saulėje ir žolė šalia nepjauta.
Tik vakar pastebėjau tiesiog griežtą ribą - kur šalia pjauta žolė, tai bulvienojai jau pliki ir beveik nudžiūvę.. O kur šalia metras nepjautos žolės - ne idealios, bet dar žvaliai žaliuojančios bulvikės.
Kokį pusvalandį tupinėjau aplinkui nu bet tikrai bulvienojai gražesni kur žolė nepjauta.

Taip kuo visko tankiau ir žaliau tuo viskas sveikiau auga,bet derlius akivaizdžiai mažėja iskyrus moliūgus. Bent pas mus.

Na, jei bulvių derlius mažėja- dažniausiai į gerą. Dešimt kilogramų iš kvadratinio metro gerų bulvių nebūna.

Jei mano trigubą derinį vadinsim eile, tai ir mulčiuota madniai - viename tarpueily šienas, kitame jo nėr, auga žolė, duodama dar daugiau įvairovės. Vaikštom tik nemulčiuotais, palimituodami žoles rankelėmis ir kojelėmis, pagrinde tam, kad svogūnų neužgožtų. Ir turiu pasakyti, kad papieviniai svogūnai man labiau patinka už "pašieninius" - nes anie per riebūs, griūva ir lūžta. Akivaizdžiai persiriję.

Absoliučiai nepasiteisino česnakai tarp braškių. Iš mano puodžių molio rankom neišrausi. Kai kur net įsišaknijusį braškės ūsą su visu žemės gumulu atgal atsargiai stačiau. Kur tradiciniai kasėjai džiaugtųsi - valio, žemė ūsams šaknydintis susikasė, tai man širdis verkė. O svogūnai tinka - pampt, ir išrovei.

Jeigu prisiminsim, kad ne atbaidantys kvapai, o valgytojų valgytojai pagadą daro, nereik čia tų svogūninių taip mirtinai. Viename braškių tarpueily - burokėlių, kitame - ridisėlių, trečiame - nu galima ir svogūnų. Va čia tai įvairovė! Svarbiausia, kad augintų šakniavaisį paviršiuje ir išsirautų lengvai, nereiktų braškyno žemės darkyti.

Čia kalbu apie pirmametį braškyną. Vėliau tie tarpueiliai gali ūsais užželti.