GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Arimas- blogai, tas aišku. Bet arimas- labai naujas dalykas, galvoju apie purenimą- juk jis nuo arimo labai skiriasi. O organiką palikt būtina. Jeigu ne "originalą", tai mėšlą- būtinai. Negyvos šaknys dirvoje taip pat išlieka. Čia jau gaunasi labai panašu į M.Fukuokos metodą.

Nesiūlau grįžt prie kažkurio buvusio modelio, siūlau eit ne sudėtingėjimo, bet paprastėjimo keliu. Ieškot tokių agrotechnikų, kurios būtų visiems paprastai suprantamos ir lengvai įgyvendinamos. Dabar gi pradinukas jau pirmais metais pradeda kraustytis iš proto: kur gaut tiek mulčio? Naktim neužmiega, atrodo, lyg tas mulčias būtų jam gyvybiškai svarbus maistas. Rezultate, beieškodamas mulčio, neretai lieka be maisto . Arba bando suprast sideravimo plonybes, padeda tam begales laiko, pasiekia kažkokį rezultatą, o pasirodo, kad daržo produktai sudaro 20% jo šeimos mitybos, nekalbant kad per sezoną neturėjo laiko jokiems kitiems dalykams. Arba augina kokią nors blatnesnę kultūrą, visą vasarą kvaršina galvą sau ir man, o pasirodo, kad užaugino vienam kartui paragaut arba net to neužaugino...

Pastebėjau, kad jei tikrai nori užsiauginti daržovių, kurias sočiai valgysi tenka apeit šiuos šūkčiojimus: šiemet - be mulčiaus; niekada nekaskime; su kenkėjais niekaip nekovokime; mulčiaus visiškai nejudinkime; sodinkime į pievą. Šie ir panašūs šūkčiojimai iš dalies yra teisingi, bet jų preciziškai laikantys daržovių turėsi gal tik po trijų metų, jei prieš tai nenusivilsi blogais rezultatais.
Geriau gž principus derinti su įprasta agrotechnika, jei nori tikrai turėti derlių. Reikia ir susikasti, jei nori ridikėlių ar morkų, o žemė kieta. Mulčiavimas ją dar padaris purią, bet per 1-2 metus. Reikia kartais ir pliką ežią palikti: pavasarį nuimti mulčių, kad įšiltų dirva. Įprastos lietuvių daržams ežios, tokios pakeltos nuo žemės lygio - irgi svarbus elementas. Jos greičiau įšyla, nuteka vandens perteklius. Jei puola kopūstus šliužai ar vikšrai, reikia pelenų, ar kitų nekenksmingų priemonių - bet nežiūrėsi nusivilęs, kad šiemet vėl kopūstų neturėsiu.
Gamtinėje žemdirbystėje kuriame dirvą ir ko artimesnę gamtai ekosistemą, bet kai kuriems dalykams vis tiek reikia agrotechnikos. Atvežtiniai, sezoniniai augalai niekuomet taip ir netaps mūsų ekosistemų dalimi. Jiems reikės padėti.

Atvežtiniai, sezoniniai augalai niekuomet taip ir netaps mūsų ekosistemų dalimi. Jiems reikės padėti.

Tai gal lengviau juos išmest iš apyvartos ir iš galvos? Gal būtų paprasčiau?

Hmm, tai tuomet reikia išmest iš apyvartos pomidorus, agurkus, visus kopūstinius. Mažiausiai problemų turėsime su salėriniais, nes dauguma jų lietuviško klimato augalai.
Bet manau, jei tik norisi auginti tradicines daržoves, tai daugelį iš jų augindami tarp skaidytojų ir saikingai tarp "piktžolių", turėsime skanesnes.
GŽ daržai - tai aiškus supratimas, kodėl gamtoje vienoje vietoje turi gyventi visi šie elementai: gamintojai, vartotojai gyvaėdžiai ir vartotojai skaidytojai. Jei kuriam nors elementui dirbtinai neleidi gyvent, tai ir viską reikės dirbtinai sukurt ir palaikyt. Tam reikia daug darbo ir daug pinigų.

Hmm, tai tuomet reikia išmest iš apyvartos pomidorus, agurkus, visus kopūstinius.

Visus tris jau išmetėm ir nieko neatsitiko. Bet ir padėt jiems nieko sudėtingo, kam yra poreikis. Norėjau tik pasakyt, kad gyvybiško poreikio nėra nei vienai iš šių daržovių. dar visai neseniai jų nebuvo ir gyveno žmonės kažkaip.
Man atrodo, kad GŽ turėtų siekt paprastumo ir kuo mažiau "privalomų" darbų. Bet gal kam ir kitaip atrodo, tam ir ši tema.

Mano galva čia nei progresas, nei marazmas. Tiesiog yra žmonės, kuriems GŽ metodai tinka geriau, nei kiti. Aš ieškojau būdų, kaip auginti nepilant žemėn jokio brudo ir atradau GŽ, man patiko. Kiti pila žemėn bile ką ir jiems gerai. Etiketės juk nieko nekeičia, ar ne?

GŽ iš esmės apleista tema, Laimis susireikšmino ir viskas savieigai palikta ar man taip atrodo

Tau taip tik atrodo. Iš mano pusės GŽ neapleista. Veikla stipriai vykdoma. Šią savaitę du GŽ renginiai ir asmeninė konsultacija. Sėklų mainai ant nosies. Žmonės sako, kad renginių net per daug ir nespėja sudalyvauti. Dar konkursas vyksta. Vasarą dvi paskaitas skaičiau ir žygelį pravedžiau. Forumas ir toliau stipriai vystomas. Tik adresas kitas. Rygoj buvo pomidorų paroda, kas norėjo, sudalyvavo. Dar bandau Rygoj suorganizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos sėklų mainus. Įdomu pažiūrėt ką jie ten turi. Turėtų būti šiaurinės veislės. Šiais metais dvi augintojos augina produkciją pardavimui... Manau veiklos pakankamai tik spėk.

Viskas čia gerai, Valdai. Bet kokia grupė ar judėjimas, pasiekęs tam tikrą dydį, turi skilt, skirstytis- toks gamtos įvairovės palaikymo ir didinimo dėsnis. Begalinis vienijimasis- globalistinis modelis, laimei, tik teorinis, praktikoj jo nebūna.
Čia vienas forumas, ten kitas, čia daugiau vienos pakraipos žmonės dalyvauja, ten daugiau kitos. Ten vyksta "GŽ renginiai", čia irgi niekas nedraudžia jiems vykt. Mes dažnai susitinkam (kas nori), lankom vieni kitus, pradedam naujus projektus. Vien šių metų darbą paukštininkystėj sunku su kuo nors palygint- surinkom Lietuvoj visą šiaurinių paukščių veislių "aukso fondą", kuris su laiku paplis ir, tikėkimės, pasiteisins. Tokios vertingų genų kolekcijos neturi nė viena kaimyninė valstybė. Pavasarį bus išleista knyga smulkių sklypų daržininkams, sodininkams ir gyvūnų mylėtojams- tai vėlgi visų bendras darbas, bendra patirtis.
Taigi, visi kažką veikia ir viskas čia gerai, svarbu, kad naudinga būtų.

O aš asmeniškai jau ir neturiu tiek laiko, kaip seniau, kad tempčiau šitą forumą "už ragų", todėl forumą padariau daugiau konsultaciniu, kad visi norintys gautų visus atsakymus į su GŽ susijusius klausimus. O man reikia suspėt su "Gyvo kaimo" projektu, su knyga, su "Šiaurės paukščiais", su visais stambiais ir smulkiais interesantais... Tai kas čia dar daugiau galėtų vykt, fiziškai jau neįmanoma...