Gamtinė žemdirbystė kaip neišbaigta agrotechnika

Girdėtos, skaitytos ir mūsų pačių atrastos bei išbandytos augalų auginimo ir dirvožemio priežiūros technologijos

Moderators: Mama Smilga, saulius, dage

zoot
Posts: 684
Joined: Sun Feb 13, 2011 8:01 pm
Location: Kauno raj Karmėlava
Contact:

Gamtinė žemdirbystė kaip neišbaigta agrotechnika

Post by zoot »

Sveiki visi . Noriu pasidalinti gamtinės žemdirbystės pasiekimais bei kai kuriais nusivylimais.
Susidomėjau gamtine žemdirbyste pažiūrėjęs keletą rusiškų filmukų youtube, be to mano draugai jau tai buvo pabandę pvz bulves po šiaudais ir mulčiavimą bei šiltas lysves prie namo. Pabandžiau ir aš,na po to atradau Saulių ir išgirdau apie Laimį. Ką gi galvoju reikia sujungti tai ką rusai rodo ir ką jie kalba . Pirmus metus išdirbau daržą ir ėmiau mulčiuoti. Mulčiavau viską. Užaugo. Žiemai primulčiavau lysves prisivežiau šieno šiaudų pavasarį ir vėl..... ir prasidėjo....... viskas kas pas mane sodinta akivaizdžiai atsilieka keliomis savaitėmis nuo kaimynų kurie tradiciškai. Maža to emė dalis kultūrų tiesiog nykti. Daugiagalviai svogūnai vos neišnyko sirgo apsėdo parazitai . Va tada ir ėmiau abejoti kad kažką ne taip dirvožemis pas mane priemolis ir maža dalis priesmėlio. Bet visgi sėjau ir kitais ir dar kitais metais. Mulčiuotos lysvės virto velėna ir vaputynu. Tada visgi dalį lysvių paviršiniu būdu išdirbau žemę nuemiau mulčią ir pasėjau svogūnus.. Svogūnai klęsti mano trys labai saugotos veislės daugiagalvių užaugina pirmą kartą daugiau nei pasėjau :D .
Na galvoju nemoku tos GŽ ir imu visų klausinėti kadangi yra du forumai imu rašinėti . Dalį atsakymų gaunu o kitos dalies ne.tada imu žiūrėti kaip kitiems kolegoms sekasi ir tada pamatau. Pamatu labai protingą žmogų kuris pasidaro du daržus gretimai vieną po mulčiu gretimą tradiciškai, Auga GŽ nenaudai . Gaunasi kad patvirtina mano spėjimą kad mani GZ daržas atsilieka nuo kaimynų tradicinių pasitvirtina akivaizdžiai. Na kadangi mano priemoliai galvoju gal struktūra kalta bet aną kurs turi du daržus dirvožemis juoda durpė....,Po to randu netgi kolegą su GZ ant molio pas jį dar baisiau nei pas mane........velėna šaknynai varputynai po mulčiu...

Rašinėjau į aną Laimio forumą bet Laimis galimai nekompetetingas atsakyti tiesiog trina mano postus . Na chebra taip mažiausiai negrąžau. Na galvoju o ką ir čia daugelis GŽ manau pasidalinsiu kad ne viskas 100 proc galimai kažkur dar nebaigta teorija ir praktika .... :D :D :D
Valdas
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Gamtinė žemdirbystė kaip neišbaigta agrotechnika

Post by saulius »

Į sveikatą.
Viskas normaliai pas tave gavosi, kaip ir turėjo gautis. GŽ kaip agrotechnika iš tikrųjų neišbaigta, man pačiam daug kas dašunta tik po daug metų dėliojimo galvoj. O pasirodo- patys paprasčiausia dalykai, ką buvo galima numatyt iš anksto.
Mulčiavimas iš karto pasiteisina tik lengvose dirvose. Pasiteisina ir sunkiose, bet tik drėgmės nebijančioms kultūroms. Jeigu kažkokiai daržovei reikia daugiau oro ar ji nepakelia perteklinės drėgmės - sunkioj mulčiuoto dirvoj pradeda dust ir pūt. Bulvės, svogūnai supūna dažnai. Arba žiemą prastai laikosi.
Kodėl? Todėl, kad sunkios dirvos nepraleidžia oro. O po mulčiu dar laikosi papildoma drėgmė (vandui į žemę sunkiai geriasi), visai uždarydama oro patekimą į žemę. Šaknys tiesiogiai uždūsta. taip gali būt nebūtinai moliuose, gali ir kitokioj žemėj, jeigu jinai buvo dirbama ir susislegia. Įsivaizduok, žemė po mulčiu susislegia, ant jos laikosi drėgmė, o mes laukiam, kol susikurs dirvis struktūra ir jinai taps laidi orui ir vandeniui. Nuo ko ji gali tokia tapt per metus ar du? Nuo nieko. Laidus gali tapt priesmėlis, kuris ir taip buvo pakankamai laidus. Kol molio laidumą padidina sliekai, praeina daug laiko. Taip pat daug laiko praeina kol susikuria humusingas paviršinis sluoksnis - jis jau būna purus. Bet tam riekia kokius penkis metus storai mučliuot, nekreipiant dėmesio į bėdas.
Kodėl dirbamoj tokioj pačioj žemėj auga geriau? Todėl, kad iš dirvos laisvai garuoja drėgmė ir užtikrina bent kažkokį oro judėjimą. Šaknys mažiau dūsta net nepurenamoj dirvoj. Bet tradiciškai dirva purenama ir kitaip įdirbama, todėl viskas aišku, kodėl auga geriau - šaknys gauna oro. Štai ir tu išpurenai ir pradėjo viskas augt.
Ką daryt, kad būtų geras rezultatas? Nematau geresnio būdo sunkiai ar labai suslėgtai dirvai, kaip daryt griovelius - vageles. Darai vagas, į vagos apačią krauni muląią iki lysvės viršaus, o į viršų sodini. Taip du metus iš eilės, kitais metais sukeičiant vietomis griovius ir vagas. Kitas variantas- perart įterpiant daug šiaudų. Labai sunkią dirvą reikės įdirbt bent kelis metus iš eilės, kol ji taps puri ir laidi. O kai puri - jau galima neįdirbinėt, o tik mulčiuot.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Gamtinė žemdirbystė kaip neišbaigta agrotechnika

Post by saulius »

Dėl žolėtumo. Reikia ir paravėt, ir pamulčiuot storiau, kad žolių nebūtų per daug. Bet ant molio negali storiau mulčiuot, nes visai niekas neaugs, todėl pirmiausia - puri žemė, o tik tada jau mulčiavimas ir galvojimas apie žoles.
Saulius Jasionis
Eimutė
Posts: 682
Joined: Thu Sep 23, 2010 1:08 pm
Location: Širvintos
Contact:

Re: Gamtinė žemdirbystė kaip neišbaigta agrotechnika

Post by Eimutė »

Pasiklausius įvairių žmonių patirties ir pridėjus savo, matyti, kad gaunami nevienodi rezultatai GŽ srityje. Vieniems puikiai, kitiems nusivilimas.
Man pirmieji metai irgi davė daugiau - išvados "nepavyko", negu "pavyko". Buvo minčių, kad Laimis su Sauliumi "makaronus kabina". Bet nenuleisti rankų vertė šioks toks ekologinių dėsnių pažinimas. Racionaliai mąstant iš tikrųjų yra labai svarbu dirvos ir paklotės gyvybė ir bioįvairovė visoje daržo ir sodo aplinkoje. Skaidytojai, augalėdžiai, plėšrūnai, augalai - kaip organinės medžiagos gamintojai, skaidytojai - kaip organinės medžiagos vertėjai augalams prieinamomis medžiagomis.
Kodėl mes pripažįstame kad, tai gamtos gyvavimo būtini elementai. Kodėl mes tai visiškai išbraukiame iš agrocenozių - žmogaus dirbamų plotų. O tie plotai hechtariniai.

Todėl ir svarbu suprasti gyvų organizmų ryšius, dirvodaros derlumo kūrimą, dirvos struktūros gerinimo procesus. O kiekvieno situacija yra unikali. Pralaidi dirva, suplukta dirva, sunki dirva, šlaitai ir nuokalnės, žemos vietos kur labiau kaupiasi drėgmė, vyraujantys augalai. Pagal situaciją reikia prisitaikyti. Vienur yra gerai tiesiog sukelti lysves nors 10 cm, kitur geriau auginti laukeliais, o ne lysvėmis. Pavyzdžiui, mano vieno smėlnigo ploto pietvakarinėje dalyje labai įsigalėjęs varputis. Čia aš turiu sodinti tik tai ką galiu storai mulčiuoti. Ir tada turiu puikius rezultatus be didesnio vargo. Bet čia tikra bėda užsiauginti morkų, burokėlių ar ridikėlių. O bulvės, pomidorai, porai, smidrai tiesiog klesti. Čia yra pražutinga daryti siauras lysves ir plačius nemulčiuotus tarplysvius. Bus rezultatai geresni, jei tarplysviai ir lysvės bus gausiai mulčiuojami.

Ant šlaituko, varpūčio nėra, dirva ten sunkesnė. Turiu galvoti, kas geriausiai ten augs, kaip ten susodinti, vageles daryti ar nedaryti. Vis kūrybiškai turi sukurti aplinką, kad būtų augalų, skaidytojų, turėtų kur gyventi plėšrūnai - augalėdžių (mūsų vadinamų kenkėjų) populiacijų ribojančių veiksnių.
Širvintos
Mama Smilga
Posts: 1831
Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
Contact:

Re: Gamtinė žemdirbystė kaip neišbaigta agrotechnika

Post by Mama Smilga »

Valdai, aš burokėlių temoj rašiau, kad tik trečiais metais išmokau, kaip man juos puodžių molyje "pagal GŽ" auginti, kaip ten juos mulčiuot- nemulčiuot. Du metus užsiaugindavau tik sau pavalgyt, nei lauktuvėms, nei šeimai - gerai dar, kad ne itin mėgsta. Taigi tikrai ne vienas esi "nusvilęs". Bet tam ir yra bendraminčiai, kad galėtum išsiaiškint, kas ir kaip.

Ai, dar vienąsyk moliūgų neturėjau - galit patikėt? Nugi pasodinau į nenupūdytą varputyną. Prisiskaičiau, gudri gi. Šienu tai apdėjau, taip - storai. Nu kad tas varpučio šepetys neprasikaltų. Tai kas ten augs - po tuo šienu molžemy gali ir ledas stovėt, koki jau ten moliūgai...

Nusibodus ta frazė, bet - AKLAI KOPIJUOTI NEVERTA.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Gamtinė žemdirbystė kaip neišbaigta agrotechnika

Post by saulius »

Eimutė daug kur teisingai akcentuoja: gerą rezultatą gali duot tik tradicinės agronomijos (žemės dirbimo) ir GŽ sintezė. Kur reikia ir kada reikia, be fanatizmo. O fanatizmas - jau sektantų savybė. Nesvarbu ar jie atstovauja tradicinę, ar gž pusę, abiejose jų užtenka.
Saulius Jasionis
zoot
Posts: 684
Joined: Sun Feb 13, 2011 8:01 pm
Location: Kauno raj Karmėlava
Contact:

Re: Gamtinė žemdirbystė kaip neišbaigta agrotechnika

Post by zoot »

Reikia trinti komentarus :D :D s jeigu jie abejoja GŽ.
Valdas
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Gamtinė žemdirbystė kaip neišbaigta agrotechnika

Post by saulius »

Aha, pastebėjau kaip tavo pratrynė anam forume :). Nu o ką daryt? Jeigu nežino ką atsakyt, negi pripažins, kad nežino? Taigi ne lygis. O čia ištrini ir ramu, kol niekas nepamatė :).
Saulius Jasionis
Eimutė
Posts: 682
Joined: Thu Sep 23, 2010 1:08 pm
Location: Širvintos
Contact:

Re: Gamtinė žemdirbystė kaip neišbaigta agrotechnika

Post by Eimutė »

Taip, nesuprantu. Tartum iš GŽ kažkokia politika būtų daroma. Jei reikia, tai ir svarstykim, prieštaraukim, ginčikimės ir darykim išvadas.

Mes suprantame, kad labai svarbu palaikyti dirvą gyvą, žinome kokie reikšmigi mikrobai mulčiuje, bioįvairovė daržo ir sodo aplinkoje. Bet mulčias atvesina dirvožemį - augalai lėčiau auga dėl šilumos trūkumo. Bet kaip palaikyti tą dirvos gyvybę, kai dirva supuolusį, kieta? Kaip neužsileisti piktžolių antpludžio, kai gausiai mulčiuoti negalime, nes kaupiasi perteklinė drėgmė? Va čia ir yra gž agrotechnikos atsakymai. O man dar tai norėtųsi pavadinti gamtinės žemdirbystės agronomija, nes agronomija - tai mokslas apie žmogaus poreikiams reikalingų augalų auginimą.
Širvintos
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Gamtinė žemdirbystė kaip neišbaigta agrotechnika

Post by saulius »

Kadangi ką tik aiškinau šitą reikalą knygoj, tai pabandysiu kažkiek nušviest ir čia. Gamtinė žemdirbystė kaip technologijų rinkinys yra agronomijos sritis, viena iš sričių. Bet šita žemdirbystė yra gamtinė ne todėl, kad pretenduoja kurt sistemas, artimas pievai ar miškui, o todėl kad žemdirbys joje - pati gamta. Ji dirba žemę ir maitina augalus. Tradicinėj žemdirbystėj žemdirbys yra žmogus: jis dirba žemę ir rūpinasi augalų mityba. Va taip trumpai.
Todėl užsiimant gamtine žemdirbyste svarbiausia išlaikyt vienintelę taisyklę - palikt gamtai žemės dirbimą ir augalų maitinimą. Ir šitoj vietoj jai padėt. T.y. jeigu dirva per kieta ir normali augalų mityba negali vykt, mes ją turim padaryt tokią, kad gamtos darbas maitinant augalus būtų pats efektyviausias.
Saulius Jasionis
Post Reply

Return to “Technologijos”