Stambus inertiškas mulčias

[saulius]

Patirtis kol kas nedidelė, bet viltys- didelės. Kalbu apie "mulčiavimą" stambiais medienos gabalais. Kuo labiau gilinuosi į šį dalyką teoriškai- tuo patrauklesnis atrodo. Mėgėjiškam sode, kai pjuvenų neįmanoma gaut ar neapsimoka pirkt, stambūs medienos gabalai būtų puikiausiais celiuliozės šaltinis. Ir, čia jau pats pastebėjau, tikrai sudarytų sąlygas susikurt mikocenozėms. Avietės dėl tokio "mulčio" eina iš proto. Kol kas naudojau vieną agrotechniką- medžių gabalus, pridengtus žole, bet yra jau ir kitų minčių, kaip "kirtavietės" imitacija. Ir ne tik avietėms. Privalumų matau daug: ilgalaikis efektas, jei kieta mediena- puikios sąlygos sudėtingoms ilgalaikėms mikocenozėms (grybų bendrijoms), puikios slėptuvės stambesniems organizmams- vabzdžiams, kirstukams, varliagyviams ir net paukščiams. Kam įdomu- galim pagvildent, kad pavasarį galėtume taikyt keliose vietose, matytumėm įvairesnius rezultatus.

[saulius.r]

O kokio dydžio gabalai būtų optimalūs? Man atrodo, kad tai apsprendžia turimos smulkinimo priemonės, nes idealus mulčias vistiek būtų drožlės. Aš nuolat svarstau smulkinimo galimybes. Gal užtektų tiesiog kirviu prikapoti nedidelių gabalėlių ir juos paskleisti, kartu paberiant šiek tiek pjuvenų ir viską uždengti žole, senais lapais.
Tokiu atveju gal pasiteisintų karklų auginimas - jie galėtų būti priešvėjinės užtvaros, o atėjus laikui nupjaunami ir kapojami. Taip galima būtų išsiversti su kirviu (ar kokiu nors savadarbiu kapotuvu) ir dalgiu.
Nes tūkstančius kainuojantys smulkintuvai ir pan. man neatrodo geras pasiūlymas.

[saulius]

Aišku, kad idealu- drožlės. Nes jų didžiausias paviršiaus plotas. Bet aš svarstau kitą variantą- būtent stambesnius gabalus, maždaug kaip malkos ir didesnius. T.y.- tai, iš ko sudaryta visa inertiškoji miško paklotė. Ir ne tik paklotė, bet ir gilesni sluoksniai- negyvos medžių šaknys. Pvz. kirtime, kur avietės geriausios auga. O karklai šiai mano "teorijai" ir netinka, netinka jokie minkšti medžiai. Kuo kietesni- tuo geriau. Prieinamiausias variantas- genimo sodo mediena. Kieta mediena labai inertiška, turi daug celiuliozės, sunkiai virškinama. Tas paskatins galingų grybų bendrijų kūrimąsi, nes kur reikia daug pastangų- ten geri dalykai darosi(dėsnis čia toks ). Bus galingos mikocenozės- bus ne tik gera mityba, bet ir daug BAM (bioaktyvių medžiagų).
Drožlių paviršiaus plotas didesnis, procesas intensyvesnis, derliai didesni. Bet jų reikia turėt ir dėt reikės kasmet. O su stambia mediena, ypač "laukiniam sode", darbo bus daug mažiau. O mažesnis trikdymas- tik į naudą visiems.

[saulius]

Kažkaip paskutiniu metu tiek mintyse, tiek pastebėjimuose, tiek pokalbiuose su rusų sodininkais šita tema vis išlenda. Ir vis iš gerosios pusės. Tai celiuliozė padidina pietinių kultūrų atsparumą šalčiui, tai pvz. vertinga spanguolė auga skurdžioje tiek mitybiškai, tiek biologiškai bendrijoje- suprantama, labai vertinga, bet ženšenis dar vertingesnis, o auga labai turtingoje bendrijoje, tiek mitybiškai, tiek biologiškai. Tai sudėlioju visus tokius atskirus pastebėjimus ir bandau pamatyt bendrą vaizdą.

[saulius.r]

Aišku. O kaip tokios "kirtavietės" auginimą veiktų šviesa ir vėjas? Dabar aš manau, kad dalinis užtemdymas (pvz. kraštuose) reikalingas, o centras gali būti nuolat apšviestas. Geriausiai grybavęs esu visiškai uždarose, tamsiose miško aikštelėse. Taigi ir vėjas, ko gero, yra nepageidautinas.
Be to, tokios paklotės storis gali būti įspūdingas - iki pusės metro ir nuo to tik geriau, o pati paklotė turi būti pralaidi orui. Viską aptverti aklina drebuline tvora ir palikti ramybėje.
Lieka vienas klausimas. Kokias kultūras įterpti?
Jei nuolydis į pietus gal tiktų vynuogė. Gal koks persikas. Obelys ir kriaušės, savaime aišku.

[Jurga]

Dar kad grybai augtų gi reiks, kad ir visad drėgna būtų. Kuznecovas siūlo stambią medieną kišti po smulkiu mulčiu į patį dugną, taip lengviau bus išsaugoma stambi mediena drėgna, o tuo pačiu bus lengviau perdirbama.

[saulius]

Dabar drėgmės klausimą sprendžiu paprastai: ant "malkų" vis užmetu nupjautos žolės.
O kultūroms tiks visoms: vaismedžiams, uogakrūmiams.
Šviesa tai tikrai nieko baisaus, jei paviršius pridengtas, o sluoksnis storas. Gerai pastebėjai- jis gali būt labai storas. O vėjo- kaip ir visur, geriau, kad nebūtų.

O kokios būtent medienos gabalus dėti?

Žiūrint kam ir ką norit pasiekt. Paplėtosim dar šią temą, dabar jau miegot laikas

[Laimis Žmuida]

Mulčiavimui ar ko nesupratau?

Viskas gerai, tik norėjau pasakyti, kad reikia žinoti KODĖL tai daroma. Dabar taip išeina, kad Saulius sako: "reikia mulčiuoti mediena". Visi paklausia kiek centimetrų dėti, kokios rūšies mediena, ir kokio dydžio gabalai. Na ir pirmyn. Mulčiuojam. O kodėl tai daroma? O gal to daryti visai nereikia?

Mes esame pripratę prie instrukcijų. Duokite receptą - kiek ko dėti, kiek ko purkšti ir viskas. O gi gamtinėje žemdirbystėje stengiamės išsiversti be receptų. Instukcija kiek ko dėti mums turėtų būti paskutinėje vietoje. Kai jau supranti ką tas medienos mulčias duos augalams ir kodėl, va tada pats sugalvoji kiek centimetrų dėti. Centimetrai yra paskutinis etapas, o mes po senovei pradedame nuo instrukcijų.

O turėtų būti visai kitaip. Štai Saulius iškelia temą apie stambų inertišką mulčią. Ir pas mus galvoje prasideda mąstymo procesas. Kyla klausimas: "kas atsitinka uždėjus stambaus mulčio?" Kas vyksta gamtoje, kai nukrenta didelis medis? Pirmus metus ten apskritai nieko nevyksta. Antrus irgi. Guli jis ir tiek. Tai kodėl aš turėčiau dėti medieną? Trečiais metais ant medienos išdygsta grybukai. Kokie? Nevalgomi, kažkokie šungrybiai. Ką jie daro? Jie ardo medieną - valgo. Nu ir kas? Na, jie suskaido medieną iki paprastesnių medžiagų, o tas medžiagas gali paimti kiti gyviai, kurie pagaliau paduos augalams ir augalai pasimaitins. Na ir kas, kad pasimaitins? Pasimaitina visi augalai. Kodėl turėčiau dėti medieną? Galiu dėti šieno, lapų, pjuvenų, šiaudų... Viską skaidys mikrobai ir duos augalams valgyti. Ir dar greičiau suskaidys ir dar greičiau pavalgys mano augalas. Juk bet kokiame šiene maistinių medžiagų yra tiek pat kiek ir medienoje - tiek pat anglies, azoto, vandenilio, mikroelementų. Kodėl turėčiau dėti medieną? VIen dėl to, kad ji inertiškesnė ir iš karto nepus? Kad uždėsim ir darbo nereikės ilgai? Na, bet jei noriu efekto savo medžiams dabar, tai turėčiau dėti lapus. Mediena gi pradės duoti efektą tik po trijų metų. Gal šiais metais viską apkloju lapais ir kur ne kur pridedu stambios medienos. Šiais metais lapai duos savo efektą, po poros metų pradės pagaliau mediena irti ir pradės ji duoti efektą.

Gerai. Bet lieka tas pats klausimas. Tai kodėl reikia dėti tą medieną? Gi galime dėti visada lapus ir augalai visada bus pavalgę. Vien dėl to, kad mažiau dirbti? Kitam žmogui gal kaip tik lapų gauti lengviau nei medienos ir su mediena teks ilgiau padirbėti. Bandom aiškintis giliau. Ką gero duoda mediena? Joje veisiasi visokios kirmėlės, vabzdžiai, kirstukai, pelės... Ar man reikia pelių? Nelabai. Kirmėles paskui les paukščiai? Nu bet paukščiai daugiausiai ima kirmėles iš stovinčios medienos, o po žemę jie nesikapsto. O gal kapstosi? Ar tikrai jei dėsiu medienos atskris paukščiai? Reikia pabandyt pastebėti miške. O gal paukščiai tada ir po lapais ieško kirmėlių ir mulčiuoti gerai ne stamia mediena, o lapais ir pjuvenom? O gal medieną neguldyti, o prikrauti taip pusiau gulomis, kad ir paukščiams kyšotų mediena kur patogu atsitūpti ir kirmėliių susirasti ir įvairesnė ta mediena bus. Hmm... įdomi mintis. Driežas dar užsilips pasišildyti ant iškilusios medienos ar gyvačiukė. Puiku, įvairovė darže mums yra labai gerai. Bet įvairovę aš galiu pasiekti ir kitais būdais. Galiu sukrauti tokią krūvą medienos kampe sklypo, dviejuose kampuose. Man ji nesimaišys, o vabzdžiai, pelės, paukščiai ir kiti gyvūnai gi vis tiek duosis po visą sklypą. Gal taip geriau? Ne, gal geriau dėti prie augalų, kad priedo ne tik būtų bioįvairovė, bet dar jie ir pavalgytų.

O kur deda gamta? Gamta numeta vieną kitą medį miške. Reiškia sode man tai reikės daryti. Pievoje gamta neprimėto. Reiškia darže netinka. Ir krūva medienos atviroje vietovėje neatsiranda. Visą ją mėto pavėsyje. Na, gerai, išsiaiškinome kur kiek meta gamta. O kodėl? Na, dėl to, kad gyventų visokie gyviai - bioįvairovė. Kam mum ta bioįvairovė? Na, bioįvairovė saugo nuo ligų ir teikia kokybę. Na, ir jeigu to užtenka, tada tiesiog žiūrim į gamtą. Pas mus jauni medžiai, reiškia metam mulčio tiek, kiek miško jaunuolyne yra. Nieko ten nėra, tik medžiai tankiai suaugę. Pala, o gal man tada jei pas mane ne suaugę medžiai, o jauni, tai ir reikia visai kitaip daryti? Gal medienos gabalai dedami sename sode, kur obelys didelės ir kitokį pavėsį mikroklimatą sudaro, o mano jaunas sodelis galbūt turi būti panašus į jaunuolyną? Gal mulčio dėti visai nereikia, o tik susodinti tankiai medelius...

Štai truputį parašiau kaip maždaug turi mąstyti gamtine žemdirbyste užsiimantis žmogus. Atsakymo nepateikiau, čia toli gražu dar iki atsakymo, bet gal kam nors aiškiau bus kaip pačiam susirasti atsakymus, kaip darytis nepriklausomu, kaip nustoti vadovautis instrukcijomis.

[saulius.r]

Ačiū, Laimi, tai ištisas GŽ kurso konspektas belieka jį pritaikyti konkrečiam sklypui. Sauliaus idėja mane sudomino dėl to, kad čia galima derinti Kuznecovo intensyvą su gamtiškesne, didesnės įvairovės aplinka. Pusės metro paklotės auginimas yra rimtas užsiėmimas, ypač jei mes bandysime derinti minkštos ir kietos medienos panaudojimą.
Paklotei paprastai būdingas tam tikras karkasas, kurį sudaro išvartos, bei stambios šakos. Tas karkasas yra užpildytas smulkesnėm “frakcijom” taip suformuojant šviesai nepralaidžią, bet orui pralaidzią dangą. Tai aš ir einu šia linkme. Tokioje paklotėje procesai prasideda iš karto (ypač jei ji konstruojama miško aikštelėje, kaip yra pas mane). Minkšta mediena pradedama ardyti pirmiausiai ir greitai be to dideliame paviršiaus plote. Tas palengvina viso proceso “užvedimą”. Aišku startui reikės substrato ir jo reikės pasirinkti iš kitur. Bet svarbiausia, kad tokioje sistemoje jau savaime yra visos sąlygos jos darbui – tamsa, drėgmė, ramybė. Galima palikti ir užsiimti kitkuo.

[Laimis Žmuida]

Visi čia protaujantys susirenka. Rašyti tai nebūtina ilgų tekstų. Galima ir trumpais klausimėliais. Bet tie trumpi gali būti dviejų rūšių - klausiantys recepto ir klausiantys papildomos informacijos apmąstymams. Va dvi grupės klausimų, manau lengvai nustatysite kurie yra kurie:

Kiek centimetrų medienos dėti?
Kokios rūšies mediena?
Kada dėti medienos mulčią?
Kokio dydžio gabalai?

Kaip mulčiavimas mediena keičia vaisių kokybę?
Kiek mulčiavimas mediena turi įtakos augalo sveikatai?
Kuo skiriasi mulčiavimas lapais ir mediena?
Kaip mulčiavimas mediena keičia derliaus kiekį?

Tikrai nieko blogo nenoriu pasakyti. Man tik paskaitinėjus diskusiją kilo abejonių ar tik nenukrypstama į instrukcijas ir receptus. Dažnai būna, kad nukrypstama.