Ir aš vargdavau, kol netyčia atradau tokį variantą: , paimu tokią plėvelę pūstą, ji po laminatu klojama, , iš jos susuku piršto storio tūtą, kokių 5-7 cm ilgio, suklijuoju lipnia juosta, kad neiširtų, tada pasigaunu ožiuką, -jis jau turi būt praalkęs, įsispraudžiu tarpkojin ir keliais suspaudžiu kaklą, kad neištrauktų galvos, pamirkau tą tūtą į pieną ibruku snukin, ožiukas ima čiulpt ir tada galvą su ta tūta bereikia nukreipt į pieną- , paprastai to reikia gal tris dienas, paskui, ožiukui čiulpiant pieną ta tūtė traukiama po truputį lauk ir ožiukas, jau įpratęs kad pienas dubenėlyje, ima gert savarankiškai, na kartais dar pirštą prie lūpos reik palaikyt.
Va tokia plėvelė, keletos milimetrų storio pas mane

Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.