GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Jo..., katėms reikia "vaistukų". Čia jau niekur nedingsi.

Kaip su pukiniais (tais kur pukams auginti skirti) kralikais einas? Palaidus kas laikot ar ne?

Taigi pas mane tik pūkiniai.

Siek tiek purvini bet tikrai ne tragiskai. Vilna bandai kiek realizuoti ar ne?

Ce rasineju ir klausineju del to kad siuo metu mastau kuom toliau uzsiimti. Turejau iki siol valdiska darba bet nelabai ten gyvenimo dziauksmo radau. Siuo metu turiu zemes nuosavo virs 2 ha ir nuomuojuos 10ha. Viskas apseta, bet is to dar truksta iki pragyvenimo minimalaus. Tai ce visokiu minciu kyla ir sokineju nuo vienos idejos prie kitos. Aisku, tik kad prie zemes tikrai liksiu. Tik reik dar kazko siek tiek.

Ant baltų matosi, bet ten smėlis, kai išdžiūsta- nubyra ir būna švarūs. O kai sulyti palandžioja po urvus- tada jau taip, spalva nenusakoma būna. Bet išdžiūvę vėl švarūs.
Vilną realizuot neapsimoka. Brangiai niekas nepirks, pigiai- pats supranti. Viską perdirbam iki galutinio produkto. Kol kas viską "sandėliui". Kai jau bus svorio- išlįsiu į viešumą. Jau greitai, jeigu viskas gerai eisis. Bet Lietuvoj bet kokiu atveju nėra rinkos. Niekam. Jeigu galvot apie kažkokias realesnes pajamas ir ne katorginį darbą.
Jo, prie žemės gerai. Kai pajamos kur nors iš šono .

Pūkiniais triušiais užsiimt gal ir gerai, bet labai inertiškas reikalas: reikia ne vienų metų įdirbio, už kurį niekas nemoka ir pinigų sukišt bile kiek, neskaičiuojant. Visas vilnos apdirbimo procesas kainuoja. Jeigu savo jėgom viską daryt- bus mažos apimtys ir apie pajamas nėra kalbos, jeigu surandi specialistus- didelės išlaidos ir negreita grąža. Jeigu darysi primityvius, "kaimiškos" kokybės dalykus vietinei rinkai- pravalas, niekas neduos normalios kainos. O parduot žalią vilną Vokietijoj po 80 eurų už kg- bus bankrotas. Rizikos su triušiais irgi nepalyginamai daugiau nei kurioj kitoj ūkio srity.
Arba: didelė pradinė investicija, šiltos patalpos, narvai, kombikormas, bent 1000 triušių, profesionali komanda- tada ir žalią vilną galima pardavinėt perdaug nesukant galvos. Pusei tonos per metus galima ir pirkėją rimtesnį pasiieškot. Bet taip man neįdomu.

Dekui kad tai isamiai argumentuotai. Apie dideles investicijas tai tikrai negalvoju i nieka. Man milijonu ir milijoniniu galvos skausmu nereik (teko matyt kaip pora milijonu palaidojo i bele ka) . Kazkaip visose srityse Lietuvoij panasu- to minimalisto niekam nereik- visur tik simtais tonu skaiciuoja ir tik tokiem palankios salygos. Keista politika. Galvosim toliau is ko prisidurt.

Galima ir minimalistiškai, bet tada reikia daryt kažką ypatingo ir labai brangaus. Ir dar sugebėt tai parduot. Priešingu atveju ir pajamos bus minimalistinės.