Angoros triušiai

[saulius]

Angoros triušiai- nemažas iššūkis, pasirodo. Pas mus sudaryt jiems sąlygas lauko voljere, laikantis GŽ reikalavimų, pakankamai sudėtinga. Informacijos jokios nėra, teks viską patiems kurt nuo nulio. Mane ramina tik viena mintelė: kadangi Angora (pavadinimas kilęs nuo Turkijos miesto Ankara, iš kur pirmuosius triušius į Europą atvežė jūrininkai) laikoma viena seniausių triušių veislių, gali būt, kad jie pradėti augint būtent dėl vilnos. Nes mėsinė triušininkstė nesutelpa į jokią logiką... Mėsa jų prasta (dabar tik "daktarai" sugeba įrodyt "dietinės" mėsos naudą), jie maži, suėda daug, gana reiklūs pašarams ir pan. Nemanau, kad senovėje žmonės buvo tokie durni ir laikė triušius mėsai. O vilnai pilnai galėjo, tuo labiau, kad triušės pūkus pešasi pačios ir jais iškloja lizdą. Lizdo pūkai ir dabar laikomi pačiais vertingiausiais, todėl senovėje pilnai galėjo būt naudojami būtent lizdo pūkai ir gal pešiojimas, bet jokiu būdu ne kirpimas. Bandysim jo išvengt, gal kiek paaiškės. Gali būti, kad dabar, kaip ir visur, triušių laikyme prikurta visiškai nereikalingų dalykų, įvairių mitų- čia dar didelis darbas prieš akis, atsekt kaip galima juos laikyt kuo natūraliau.

[saulius]

Jiem turi būt sausa ir labai švaru, be to prieš kergimą asteit reikia kirpt arba pešt, kai aptvare daug triušių- neįmanoma sukontroliuot, kas rujoja, kas nėščias ir pan. Aptvare galima laikyt jaunimą, bet dėl suaugusių reikia sugalvot. Nieko, sugalvosim iki pavasario.

[nawjia]

Čia, jeigu padės, laikymo pavyzdys:


Skaičiau, kad nuo tam tikro vilnos ilgio, triušiams siūlomos grindys iš grotų – jiems patiem nemalonu kai sušlamapa plaukai ir jie mielai turpi ant grotelių. Nukirpus juos beveik plikai, grotas reikia išimti ir pridėti daug šiaudų/šieno, šilumos šalinį, kad nesušaltų.

Dėl kirpimo/pešimo ir poravimosi (iš http://www.angorakaninchen-aus-upen.de/8.html):
„Triušės 2-3 dienos iki suporavimo turi būti nukirptos. Taip pat ir patinas, maksimaliai mėnesį iki to turėtų būti nukirptas, priešingu atveju dėl ilgo kailio nepavyksta susiporuoti. Be to, dėl aukštos temperatūros sėklidėse krenta spermos kokybė, kas irgi sumažina nėštumo tikimybę.
Rekomenduojama kirpti ir jauniklius, apie 8-ą savaitę, tuomet jie vystosi žymiai geriau. Tokiu atveju rektų nepamiršti ir didesnio poreikio energijai gauti (dėl iš naujo auginamos vilnos).
Maiste turi būti didelis baltymų ir aminorg. kiekis.“

Kadangi turėsi tik vieną porą, kuriai leisi poruotis, tai ir sužiūrėt nebus bėda
O jeigu bus apaugę, tai sunkiai poruosis. Bet čia žinios iš tradicinio pasaulio.

[saulius]

Ačiū. O pas rusus radau, kad kirpt nėra gerai, nes kirpta vilna lėčiau auga. Viskas logiška- kirpimas nenatūralus dalykas, natūraliai triušiai pūkus pešasi patys (patelės), todėl geriau pešt. Pešasi lengvai, bandžiau, neskausminga.

[nawjia]

Iš Šveicarijos psl. (http://www.angorakaninchen.ch/index.html) Aš ten šiek tiek pasimečiau tarp tų paveikslėlių, žiūrėkit patys:

[nawjia]

Susimąsčiau, ar vilnos ilgis yra svarbus kokybės parametras? Todėl, kad iš tikro zuikiams turėtų būt sunku palaikyti kūno švarą ir judesio laisvę su labai ilgu kailiu. Jeigu juos reguliarai nupešioti nelaukus kol pavirs į kamuolį, gal nei laikymo problemos didelės nebūtų, nei per karšta, nei per šalta?

[saulius]

Jeigu pardavimui- svarbus, aukščiausia rūšis nuo šešių centimetrų. Bet galvoji taip kaip aš, tuo labiau, kad velt bandžiau iš trumpos (kur davei) ir visai gerai gaunasi.
Va čia labai aiškus geros triušidės variantas:

unsersommerstall.jpg

(348.16 KiB) Atsisiųsta 23 kartus(ų)

[saulius]

Dabar pabandžiau pašukuot Boną. Prisišukuoja pakankamai nemažai. Ir išlenda dar vienas kirpimo trūkumas- kerpant nusikerpa ir akuotplaukiai, jie kieti ir blogina vilnos kokybę, o šukuojant išsišukuoja tik gryna subrendusi vilnelė. Pešant irgi pešasi su akuotais. Panašu, kad kirpimas ir pešimas beveik plikai- verslininkų sugalvoti dalykai, dažnai šukuojant turėtų būt visapusiškai geriau, nors ir daugiau darbo. Mes gi už kokybę

[saulius]

Tas namelis, kur įdėjau, yra maždaug 2 X 2 X 2 m. Gal netikslūs matmenys, bet pagal suaugusio triušio dydį maždaug taip išeina. Aukštis- kad būtų galima laisvai atsistot.

[saulius]

Mano įtarimai bent jau dalinai pasitvirtino:
Разводить кроликов в нашей стране начали еще в XI веке, тогда порода называлась пуховые или песцовые кролики. В XIX – XX веках произошел своеобразный бум в разведении этих зверьков, и за этот промежуток времени было выведено основное число известных на сегодняшний день пород.
Paskaičiau ir apie pačią veislę, išlikusią iki mūsų laikų. Maži triušiai, iki trijų kg, pūkų išeiga- iki 200 g per metus, t.y. dešimt kartų mažiau už vokišką Angorą. Auginti Sibire, Urale, Voronežo srityje.
Bet kur kas įdomiau štai kas: bent jau Rusijoj triušiai pradėti augint būtent dėl pūkų, o ne dėl mėsos, kas yra labai logiška.