Paukštininkystė

Moderatoriai: dage, saulius

Re: Paukštininkystė

Standartinė saulius » Pir Sau 28, 2013 11:45 am

Šiek tiek pasiskaitinėjau apie Š.Europos vištų veisles ir ryškėja įdomūs dalykai, t.y. Š.Europos paukščių veislininkystės krypčių skirtumai nuo Rusijos XVIII - XIX a. paukščių veislininkystės. Yra pagrindo spėt, kad iki to laiko visur paukščių veislininkystė vyko labai panašiai. Pradedu iš toliau:
Prieš kokį tūkstantį metų ir dar gerokai seniau visuose kraštuose vištos buvo laikomos pagal savo paskirtį tos vietos ūkyje ir kultūroje. Ir veislės vystėsi (buvo atrenkamos ar atsirinkinėjo savaime) pagal reikalavimus, atitinkančius tą paskirtį. T.y. kur dėl kovų, kur dėl kiaušinių ar mėsos, dėl grožio, plunksnų ar pan. Tokiu būdu susiformavo tam tikras veislių eksterjeras, fizinės savybės ir pan. Bet, matomai, tada nebuvo siekiama veislės konsolidacijos (individų vienodumo), todėl senųjų veislių eksterjeras ir dabar kelia daug ginčų, veisėjai niekaip nesutaria kaip turi atrodyt viena ar kita veislė. O reikalavimai pakankamai griežti- bet koks nukrypimas nuo "normos" yra "baudžiamas". Juk tais laikais nebuvo jokių standartų, kodėl dabar staiga jie atsirado?
Atsakymas yra būtent XVIII - XIX a. Tuo metu Rusijoje prasideda kryptinga veislininkystė, o netrukus ir pradedamos organizuoti paukščių parodos. O kaip parodoj nustatyt kuris paukštis geresnis, o kuris blogesnis? Reikia juk kažkaip įvertint, turėt kažkokius aiškiai išdėstytus kriterijus. Štai ir atsiranda standartai, kur smulkmeniškai parašomos visos kūno dalys, taip pat spalva. Tuo metu Rusijoje atsiranda konsoliduotos veislės su aiškiais eksterjero reikalavimais, veislininkystė įgauna aiškias kryptis: paukštis turi būt tam tikro eksterjero arba turėt tam tikras ūkines savybes (dėslumą, kiaušinio masę, gyvąjį svorį ir skerdienos masę), o adaptacinės savybės vystosi stichiškai. T.y. jeigu veisėjas vištas laiko primityviai, šaltose patalpose, jos dažnai būna lauke, šert irgi neskuba- tai vištos grūdinasi, moka susirast maisto ir pan. Jeigu lepina, laiko šiltame tvarte, geria šeria- vištos atitinkamai tampa lepesnės. Bet abu šie variantai gali atitikti veislės gerinimo kryptį- t.y. paukščiai bus reikiamo eksterjero ir ūkinių savybių. Nors iš tikrųjų bus labai skirtingi. Tokiu būdu Rusijoje atsirado nemažai konsoliduotų veislių, atitinkančių aiškius eksterjero reikalavimus. Orlovo, Jurlovo, Rusų kuoduotosios ir kt.- veislės su labai aiškiu eksterjeru. Bet buvo ir kitokių: Pavlovo, Beuodegės, Sibiro apželtkojės- tai veislės, kurios niekada nebuvo aiškiai apibrėžtos ir kiekvienoje vietovėje skyrėsi. Ir skyrėsi ne tik atskirose vietovėse, bet ir tuose pačiuose pulkuose konsolidacijos nebuvo, nebent veisėjas specialiai atrinkdavo sau patinkančius požymius.
Tokios nekonsoliduotos veislės dabartinių veisėjų ir nelaikomos veislėmis- vadinamos tiesiog populiacijomis. Rusijoje tikromis rusiškomis veislėmis laikomos tik Orlovo ir Jurlovo.
O štai pažiūrėjus į keturias pagrindines Šiaurės Europos veisles matom visai kitus dalykus. Pažiūrėjus į keturias pagrindines Š.Europos veisles (Švedų Hedemorą, gėlines vištas, Islandijos vištas ir suomių vištas) matom, kad jose jokio vienodumo nėra. Negana to, kad visi individai skirtingų spalvų, bet skiriasi ir skiauterės forma, kojų plunksnuotumas, vištos gali būt su kuodais ar be, o islandžių net snapai ir kojos skirtingų spalvų. Bet kuris dabartinis specialistas pasakytų, kad ten ne jokios veislės, o tiesiog vietinės neveislinės populiacijos. Joks standartas tokiu būdu neįmanomas. Bet... visos minėtų veislių (ar populiacijų) vištos nebijo šalčio, gerai skraido, gerai peri, deda žiemą be jokių papildomų apšvietimų, specialių pašarų ir šiltų patalpų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šios populiacijos buvo auginamos ne dėl atitikimo kažkieno sugalvotam standartui, o dėl savo ūkinės paskirties ir atitinkamomis sąlygomis. Vištos atsirinkinėjo pačios pagal išgyvenimo galimybes ir gavosi labai nevienodos savo išvaizda, bet labai vienodos savo išgyvenimo galimybėmis ir ūkinėmis savybėmis. O tai- būten tas, ko mums reikia. Didelė genetinė įvairovė (pasireiškianti individų skirtingumu) vienos populiacijos ribose tik pagerina adaptacines savybes ir prisitaikymą prie kintančių sąlygų.
Tai va tokie popieriai su veislių standartais...
Išeitų, kad mums geriausios- paprastos kaimiškos vištos, ilgai gyvenę mūsų klimato sąlygomis. Ir tą girdžiu gana dažnai. Atsakau paprastai: taip, jos pačios geriausios. Tik parodykit man bobutę, kurios giminėje (ar kaime, ar vietovėje) kaimiškos neveislinės vištos laikomos natūraliai (be šilto tvarto, be dirbtinių pašarų ir papildomų apšvietimų, viščiukai perinami bei auginami irgi natūraliai) ir veisiamos bent porą šimtmečių, o dar geriau- bent tūkstantį metų. Niekas, deja, to negali parodyt. Mūsų "bobutės" augina fermines dedekles, šeria kombikormu, žiemą apšildo ir apšviečia vištinyką... O štai šiaurės kaimynai, laiku susigriebę, dar atrado savo proproprobubučių kūrinius, dar nepraradusius savo gerųjų (tikrųjų, ne išorinių) savybių. Tai bent tiek gerai, kad galim pasinaudot ir ateičiai žinot, kad prarast lengva, o atstatyt reikia labai daug metų...
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Paukštininkystė

Standartinė nawjia » Pir Sau 28, 2013 12:03 pm

Didelė genetinė įvairovė (pasireiškianti individų skirtingumu) vienos populiacijos ribose tik pagerina adaptacines savybes ir prisitaikymą prie kintančių sąlygų.


Labai svarbi mintis.
Tai dabar klausimas, kaip pvz atrinkinėsime tas vištas, kad ir Orlovus?

Arba tiksliau - kokie išoriniai požymiai yra mums reikalingi ir kodėl?
`šėršė lia fam`
nawjia
 
Pranešimai: 1020
Užsiregistravo: Šeš Spa 23, 2010 8:20 pm
Miestas: Vilnius

Re: Paukštininkystė

Standartinė saulius » Pir Sau 28, 2013 12:48 pm

Bendrai paėmus tai mums nereikalingi jokie išoriniai požymiai. Kodėl pasaulyje yra tokia daugybė skirtingų vištų veislių? Ne šiek tiek besiskirančių, bet žiauriai skirtingų, tarsi būtų visai negiminingi paukščiai. Todėl, kad kiekviena veislė vystėsi pagal kažkieno konkrečius poreikius. Todėl ir palyginus mažose šalyse buvo daugybė skirtingų veislių. Kiekvienas regionas, kiekvienas kaimas, kiekvienas ūkis turi kažką išskirtinio (atsiprašau, seniau turėjo, dabar tai pvz. Buenos Airių ir Peterburgo sričių ūkininkai nelabai kuo skiriasi, net veislių tų pačių pas abu rastumėm), taigi ir veislininkystę (tiek augalų, tiek gyvūnų) vykdė šiek tiek skirtinga kryptimi. Mums labiau reikia ne išorinių požymių, o "interjero", kaip pati kažkada išsireiškei ir ūkinių- adaptacinių savybių.
O išoriniai požymiai natūralioj veislininkystėj "velkasi" iš paskos. Pvz. nebus šalčiui atspari višta su pliku kaklu, bet su nepliku irgi nebūtinai bus atspari šalčiui. Todėl palikdami tik apstariausias mes neišvengiamai neturėsim plikakaklių vištų. Ir atvirkščiai: jeigu atrinkinėsim vištas su tankesne plunksnų danga pagal išorinius požymius- teoriškai laimėsim didesnį atsparumą šalčiui, bet praktiškiau būtų atrinkinėt pagal realų atsparumą (t.y. pagal išgyvenimo galimybes), o rezultate vistiek gausis tankesnė plunksnų danga.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Paukštininkystė

Standartinė saulius » Pir Sau 28, 2013 12:54 pm

Konkrečiai apie Orlovus. Čia kiekvieno veisėjo reikalas ką su jais daryt. Fizinius duomenis jie turi gerus. Galima tiesiog laikyt spartietiškai ir nesukt galvos dėl eksterjero, o atrinkt ūkiškai naudingesnius. O galima kartu sukt galvą ir dėl standartu patvirtinto eksterjero ir kartu gaut papildomų pajamų už veislinius paukščius.
Bet jeigu būtų toks gaidys, kuris užkapoja lapę- aš asmeniškai į jo skiauterę ir akių spalvą nežiūrėčiau, man jis būtų pats "veisliniausias" ir pats brangiausias.
Žinoma, veisiant pirmu atveju jau negalima vadint Orlovais, o antruoju galima.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Paukštininkystė

Standartinė lugne » Pir Sau 28, 2013 2:27 pm

Taigi, teiginys, kad Lietuvoje niekada nebuvo vietinės vištų veislės yra teisingas, tačiau tas visas "kaimiškų vištų margumynas" buvo tas pats, ką iki dabar turi švedai suomiai ar islandai. Klausimas tada, ar tikrai Lietuvoje jau viskas prarasta. Taip, dėl laikymo sąlygų ypač žiemą, sutinku. Tačiau "genetinė medžiaga" turbūt dar yra. Juk veislinės vištos dabar irgi laikomos tvartuose, apšviečiamos bei lesinamos taip pat ir kombikormu. Todėl tiek mus dominančių patvirtintų veislių, tiek "Lietuvos kaimiškų" (jeigu tokių pavyktų atrasti, nekalbu apie tokias, kur kas dveji treji metai perkamos iš paukštynų) startas būtų toje pačioje vietoje. Kiek prisimenu iš vaikystės, tiek mūsų, tiek kaimynų vištos būdavo kiekviena skirtinga ir tikrai niekas nepirkdavo vištukų "iš autolafkės", nes tokių tiesiog nebūdavo. Deja, nuo to laiko praėjo kokie 30 metų. Bet gal tai nėra tiek daug, gal kur nors išlikę tokios vištos ir toks žmonių gyvenimo būdas.
Dar pagalvojau, kad galbūt visai tikslinga būtų laikyt keletą senųjų vištų veislių ir leist joms laisvai kryžmintis bei perėti, t.y. kaip tik nesitengiant atskyrinėt poras. Ir natūraliai išliks tai, kas turi išlikti toje vietovėje....
Jurga Stoškutė
lugne
 
Pranešimai: 1444
Užsiregistravo: Pen Bal 10, 2009 1:54 pm
Miestas: Marcinkonys, Varėnos raj.

Re: Paukštininkystė

Standartinė saulius » Pir Sau 28, 2013 4:16 pm

Dar pagalvojau, kad galbūt visai tikslinga būtų laikyt keletą senųjų vištų veislių ir leist joms laisvai kryžmintis bei perėti, t.y. kaip tik nesitengiant atskyrinėt poras. Ir natūraliai išliks tai, kas turi išlikti toje vietovėje..

Taip, tai geras variantas, žmonės visada taip ir darė. Bet lygiagrečiai reikėtų išlaikyt ir grynas linijas, nežinia ko kada prireiks.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Paukštininkystė

Standartinė lugne » Pir Sau 28, 2013 4:25 pm

Kas be ko. Va ir gaunas, kad vienam ūky tai niekaip neišeina ir reikalingi mainai. Kaip bepasuksi, vis tas pats :D
Jurga Stoškutė
lugne
 
Pranešimai: 1444
Užsiregistravo: Pen Bal 10, 2009 1:54 pm
Miestas: Marcinkonys, Varėnos raj.

Re: Paukštininkystė

Standartinė saulius » Ant Sau 29, 2013 5:02 pm

Va jau visiškai kiti genai: http://www.siaurespaukstis.lt/scaronved ... osios.html
Yra pasauly kelios tokios veislės, bet kad šiaurėj- nebuvau girdėjęs...
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Paukštininkystė

Standartinė Sigita » Tre Sau 30, 2013 9:08 am

Aš irgi manau ,kad atsparumas svarbiausia.Bet norisi turėti ir veislės standartus atitinkančius paukščius.Mūsų paukščiai vaikštinėja lauke per šalčius,gyvena galima sakyti būdelėse,o kiti bijo ,kad nesušaltų tvarte,tai man sunkiai suvokiama.Ryte ,kai pravažiuoju trobas,tai visos kaimiečių vištos uždarytos.Maniškės tiesiog veržiasi į lauką,kad ir kokie šalčiai.
Sigita
 
Pranešimai: 233
Užsiregistravo: Pir Kov 09, 2009 7:35 pm

Re: Paukštininkystė

Standartinė saulius » Tre Sau 30, 2013 11:38 am

Taigi, teiginys, kad Lietuvoje niekada nebuvo vietinės vištų veislės yra teisingas, tačiau tas visas "kaimiškų vištų margumynas" buvo tas pats, ką iki dabar turi švedai suomiai ar islandai.

Panašiai. Skirtumas tik tas, kad Š.Europos visos senos veislės gerai skraidančios, o pas mus tokių lyg nebuvo seniau, bent jau niekas apie tai nekalba. O čia svarbi savybė.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

AnkstesnisKitas

Grįžti į Kiti paukščiai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron