GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Prie namų gi laikas laiko ant lenciūgo

Turkmėnistane keliavęs ekspertas pasakojo, kad nuo senovės alabajai buvo labai vertinami kaip ištikimi tarnai. Apie tai byloja ir dabartinio Turkmėnistano teritorijoje archeologų rasti alabajų kapai su įkapiais, liudijančiais jų socialinį statusą.

„Pirmiausia alabajai buvo auginami kaip sargybiniai šunys. Kaip ir dera geram sargui, jie nėra svetingi nepažįstamiems, bet savaime alabajai ir neagresyvūs žmogui. Jei nepažįstamasis elgiasi ramiai ir, alabajaus vertinimu, nekelia pavojaus (neskėsčioja rankoms, nelaiko rankoje pagalio), tinkamai išauklėtas alabajus jo nelies.

Kaip tikri „rytiečiai” šie šunys myli vaikus ir dažnai apsiima juos globoti.

Pats ryškiausias alabajų charakterio bruožas - nepakantumas plėšrūnams. Tačiau sutikęs vilką, alabajus iš karto nepuls stačia galva į grumtynes. Per šimtmečius šunys išsiugdė savo ypatingą strategiją. Šuo supranta, kad sužalotas jis nebebus naudingas arba, kad jam įsivėlus į kovą, kiti vilkai tuo pasinaudos ir išsineš jo avis”, - pasakoja Vytautas Adomaitis.

Vytauto teigimu, šunys moka atgrasinti plėšrūnus vengdami atvirų kovų. „Tačiau jei vilkas ar kitas plėšrūnas nepaisytų „perspėjimo”, alabajus stos į žūtbūtinę kovą, parodydamas visą savo narsą”, - teigė Vytautas Adomaitis.

Atskleisdamas alabajų charakterio ypatybes, Vytautas Adomaitis teigė, kad jie yra santūraus būdo.

„Bene svarbiausia sąlyga norint, kad šuo patikimai saugotų naminius gyvulius - jis turi užaugti su saugoma banda, - pataria veislės žinovas. - Todėl šunis patartina imti pakankamai jaunus, maždaug dviejų mėnesių, ir laikyti kartu su gyvuliais, kuriuos vėliau šuo turės saugoti.

Norint alabajus efektyviai naudoti apsaugai nuo plėšrūnų, geriausia vienu metu įsigyti patelę ir patiną, nes norėdamas pasirodyti prieš patelę, patinas labiau stengsis demonstruoti savo jėgą gindamas naminius gyvulius.

Nerekomenduočiau įsigyti dviejų patinų, nes jie gali būti linkę aiškintis tarpusavio santykius. Šunų porai sulaukus jauniklių, jaunesni šunys, panašiai kaip ir vilkų gaujoje, laikosi nustatytos šeimyninės hierarchijos ir su dominuojančia pora nekonkuruoja. Jie mokosi iš savo tėvų apsaugos ir kovos gudrybių”, - pasakojo Vytautas.

Pasak Vytauto Adomaičio, Lietuvoje laikomiems šunims taip pat labai svarbu tinkamai įrengti „gyvenamąją patalpą”. Jo teigimu, iš šilto ir sauso klimato kraštų kilusiems šunims didžiausia problema - drėgnos lietuviškos žiemos, drėgmė gali sukelti rimtų sąnarių ligų. Todėl šunims ilsėtis ir nakvoti skirtą vietą patariama įrengti su medinėmis (ne akmens ar betono) grindimis ir drėgmei nepralaidžiu šiaudų patalu.