Page 1 of 3

Žmogus ir lapė?

Posted: Tue Aug 23, 2011 9:06 am
by vigintas
Lape lengvai jaukinasi ir tampa vistu ir kitu kiemo pauksciu sargu, nuo plesriu pauksciu :) Va tik labai jau megsta kaciukais pasmaguriauti, bet peliu klausime lape zymiai efektyvesne uz kate :) Lape labai linksmas ir ismintingas zmogis , nuostabi vaiku mokytoja :)

Re: Gyvulininkystės produkcija

Posted: Tue Aug 23, 2011 9:50 am
by S1mas
O kaip prijaukinti lapę? Sakykim žinau, kur yra ola - 100 metrų nuo sodybos. Ką daryt?

Re: Gyvulininkystės produkcija

Posted: Tue Aug 23, 2011 10:05 am
by saulius
Tai reikėtų lapiuką pasigaut. Bet man toks reikalas visai nerimtas. Arba skirt tam pakankamai laiko ir tiesiog prisipratint, pašeriant skanėstais. Gal Vigintas patars ką geresnio?

Re: Gyvulininkystės produkcija

Posted: Tue Aug 23, 2011 10:09 am
by Sigita
Nu lapę gal...Bet pas mus tokie stambūs lapinai slampinėja,tad prisijaukinti kiek baugoka .Katino ir to nesugebame :D .Laukinis toks trinasi, pieną laka,bet nesileidžia glostomas,nors dar mažiukas.

Re: Gyvulininkystės produkcija

Posted: Tue Aug 23, 2011 10:58 am
by vigintas
Meile lengva uzsitarnauti per skrandi :) Ipatingai badmeciu, gilia ziema kai daug sniego... Lapems labai patinka pauksciu viduriai, plauciai, smegenis, kai nukerti kokiai vistikei galva, dar karteli stuktelti per kaukolyte kirvio pentim, visa tai delikatesai... bet vasara stipri lape ir pati pasigauna, o ziema damaitinimas sukelia dekingumo jausma. Lapiukas netinka, jis namie isaugs silpnas, o ukiui reikalinga stipri lape, kad moketu ginti savo teritorija :) Padek jai , jinai pades tau, labai lengvai gali isikurti gyventi ir vestis lapiukus tiesiog tvarte. O glostyti cia jau miestieciu zabova, mazus vaikus laukine gamta prisileidzia lengviau ir mieliau, matyt jie svaresni savo vidumi :)
Smulkus zuveliokai is maksimkos, kainuoja nedaug, o ziema nuostabus delikatesas... pienas specialiai padetas tik jai :) Kantrybe, geras zodis, nuosirdus grozejimasis, ipatingai kai pakeicia kailinius ziema, na kokia is moteru nenori pasigirti, laiku pastebek pagirk, o tikrai yra uz ka, lapes zieminiai kailiniai nuostabus... draugyste gimsta sirdyje, jei tavo sirdyje nera gilaus jausmo lapei, jos sirdyje irgi nebus to jausmo :) Na panasiai kaip susidraugavimas su mazu vaiku :)

Re: Gyvulininkystės produkcija

Posted: Tue Aug 23, 2011 11:28 am
by S1mas
Geras! Tai mano atveju reiktų arčiau olos pašert, o vėliau artint šerimą prie sodybos turbūt.

Re: Gyvulininkystės produkcija

Posted: Tue Aug 23, 2011 11:37 am
by saulius
Yra čia ir viena bėda... Žmogaus nebijanti lapė eis ir prie medžiotojo, kuris palaikys ją pasiutusia arba šiaip nušaus iš durnumo.

Re: Gyvulininkystės produkcija

Posted: Tue Aug 23, 2011 11:50 am
by S1mas
Argi tuo, kad ją prisijaukinsi,, ištrinsi visą genetinę baimę žmogui?

Re: Gyvulininkystės produkcija

Posted: Tue Aug 23, 2011 11:57 am
by saulius
Argi tuo, kad ją prisijaukinsi,, ištrinsi visą genetinę baimę žmogui?
Šito nežinau. Paprastai nuo mažens užaugintas žvėrelis ar paukštis nebijo jokių žmonių. Savus priima draugiškiau, kitus ne taip, bet baimės didelės nelieka. O jei prijaukintas suaugęs- gal ir sugebės racionaliai vertint situaciją ir atskirs su kuo verta bendraut, o su kuo ne. Mes čia paliečiam ypatingą temą- žmogaus ir šuns bei kitų gyvulių bendravimo ištakas ir bendravimą su gyvuliais kaip simbiozę, o ne išnaudojimą. Tas mane ir žavi :D.
Įtariu, kad Vigintas turi daugiau ką pasakyt šiuo klausimu.

Re: Žmogus ir lapė?

Posted: Sun Sep 25, 2011 11:26 am
by angela
Šiemet buvau švedijoj ir mes gyvenom miške prie ežero. Tai ten ir teko susipažinti su šiuo gyvūnu. Vyrai dažnai žvejodavo ir gal kur buvo palikę žuvies, nes po geros savaitės į svečius atklydo lapė. Pirmą vakarą dar kiek laikė distanciją, bet tie atstumai kėkvieną vakarą vis mažėjo ir mažėjo, po kol galų gale pradėjo vos ne iš rankų žuvį valgyt. Visi džiaugėmės tuo nuostabiu reginiu ir negalėjom suprasti kodėl ji tokia bebaimė. Mėgdavo žuvį ir net riebaluotas keptuves išlaižydavo. Kartą kai maitinom žuvimi, tai ji pasičiupo tas dvi žuveles ir pakeliui dar norėjo pričiupti malką. Tas vaizdas buvo nepakartojamas.... žuvys krenta , o ji griebia tą medgalį.... paskui vel žuvį, toks įspudis, kad vienu kartu jai reikia viską prigriebti. Ir viskas buvo gerai pokol nepradėjo kniaukti tapkių. Medinę mentelę kur tai nutysė ir dar pasigesdavom kaikurių daiktų. Ką palikdavom lauke ant stalo, ryte jau nerasdavom. Smagu tai smagu, bet nusprendėm, kad reiktų ją išgasdint, nes jau per daug įsijautė. Tai ką lapė juk gudri tai vistiek ateidavo kai mes miegodavom ir kas ne vietoj ... tas jau jos. Paskui buvo dar toks nutikimas: brolis ryte pabunda ir žiūri, kad pas jį palapinėj įsitaisius lapė... aišku išvijo, nes išsigando , kad neįkastų- visgi laukinis gyvūnas. Tai kitą naktį pas mus į mašiną įlindo ir atsigulė šalia kojų ( durelės buvo pravertos, kad oro daugiau būtų), pabudę ir pamatę mes irgi išsigandom ir išvarėm. Viskas tuo dar nesibaigė.... ji kogero supyko ir nukramtė palapinės virves ir naktį žadino mano brolį visaip draskydama palapinę... sakė , kad net šokinėjo kaip ant kokio batuto. Po tokio elgesio supratau, kad jai reikia ne vien maisto, bet kaip koks šuo dar dėmesio reikalauja. Mėnesio bėgy atgausiu savo foto aparatą ir įkelsiu kelias nuotraukas...... pamatysit kaip ji ima žuvį iš rankų