Puslapis 11

Kuokštinis sėdis

StandartinėParašytas: Pir Rgp 23, 2010 9:50 pm
saulius
Senuose miškuose, ąžuolų, kartais liepų ar lazdynų papėdėse retai galima sutikti didelį keistą grybą: jis turi tik vieną kotą ir daugybę 4- 10 cm skersmens kepurėlių. Grybas labai didelis, gali užaugti net iki 20 kg svorio, valgomas, bet kartokas.
Tai kuokštinis sėdis- Grifola frondosa, mūsuose beveik nežinomas ir nerenkamas, be to- saugomas, nes yra labai retas. O štai kitur jis yra ne tik žinomas, bet ir ypatingai vertinamas. Dar vadinamas „meitake“ arba „geišų grybu“, mat Japonijoje geišos seniai įvertino jo savybes ir šis grybas tapo tiesiog privalomu jų gyvenimo palydovu. Senovės Japonijoje ir Kinijoje „meitake“ medžiotojai slėpdavo radimo vietas net nuo savo šeimos ir tik prieš mirtį šią paslaptį perduodavo vienam iš sūnų.
Neprarado jis populiarumo ir šiandien, plačiai naudojamas medicinoje, auginamas kultūroje.
Svarbiausia sėdžio savybė, dėl kurios jis pelnė didelį moterį palankumą- mažinti kūno svorį. Geišų gyvenimas buvo toks, kad joms tekdavo dažnai ir gausiai vaišintis, ir tuo pačiu jos turėdavo būti lieknos. Štai ir berdavosi „meitake“ miltelius į maistą, gerdavo jų nuovirą, taip išlaikydamos tobulas kūno formas. Japonijoje atlikti klinikiniai tyrimai rodo, kad tik du gramai sausų grybo miltelių per dieną duoda pastebimus rezultatus. Dabar šis grybas plačiai ištyrinėtas, atrasta labai daug jo gydomųjų savybių, jis naudojamas onkologijoje, gydant virusines infekcijas, rimtus medžiagų apykaitos sutrikimus, daugelį kitų negalavimų ir bendram imuniteto sustiprinimui. Visų savybių čia neminėsiu ir nenagrinėsiu- kas domisi, nesunku susirasti informacijos. Kadangi kuokštinis sėdis mūsuose labai retas ir jo rinkti negalima, mėgėjai gali jo užsiauginti namuose. Auginamas taip pat, kaip ir kiti ant medienos augantys grybai. Valgyti galima įvairiai paruoštą (pasak žinovų, šis grybas labai sodraus, pikantiško skonio, primena kurapkieną). Man jo ragaut neteko, tai negaliu patvirtinti.
Vartojant šviežią kuokštinį sėdį reikia prisiminti, kad jame yra kažkokių dar neištirtų elementų, ardančių organizme vitaminą B1, todėl lygiagrečiai reikėtų valgyti produktus, turinčius šio vitamino.
Dabar keletas žodžių tiems, kurie straipsniuose apie grybus neranda pakankamai informacijos, kurią galėtų pritaikyti gydymuisi arba tiesiog netiki pateikiamomis žiniomis. Jomis ir nereikia tikėti. Aš neturiu tikslo propaguoti grybų ar kitų organizmų gydomąsias savybes ar skatinti jų vartojimą. Tik noriu parodyti, kad gamtoje yra absoliučiai viskas, ko reikia pilnaverčiam žmogaus gyvenimui. Grybai sudaro labai didelę ir labai svarbią gamtos dalį ir, be kitų atliekamų funkcijų, rūpinasi mumis nei kiek ne mažiau už visus kitus organizmus (kam nepatinka žodis „rūpinasi“, galima sakyti „atitinka mūsų poreikius“). Juk grybai- vieni seniausių planetos gyventojų, jie drauge su bakterijomis tiesiogine prasme valdo visą gyvąjį pasaulį, kuriam mes taip pat priklausom. Štai kas yra svarbiausia: žinoti, kad pasaulis, kuris mus sukūrė ir kuriame mes gyvename, visuomet tarnauja mūsų gerovei. Tam ir siekiu parodyti, kokių „sebuklų“ turime ir nematome sau po kojomis.

S.J.