Baltasis godūnas

Moderatoriai: Mama Smilga, dage, saulius

Baltasis godūnas

Standartinė saulius » Pir Rgp 23, 2010 9:55 pm

Yra tokie grybai, dėl kurių daugelis pasaulio gurmanų pasirengę parduot paskutinius marškinius. Tai triufeliai, dar vadinami trumais. Taip pat žinoma, kad geriausi triufeliai auga Italijoje ir Prancūzijoje. Arba ten jie geriausiai reklamuojami. Na, bet iki ten mums per toli. Pažiūrėkim, ką apie triufelius rašo mūsų kaimynai.
„XIX amžiuje ištisi pamaskvio kaimai gyveno iš triufelių... Per metus jų buvo surenkama iki 5000 tonų.“ Štai, pamaskvys jau panašiau, ir klimato sąlygos panašios. To meto kulinarinėse knygose aprašoma iki penkiasdešimties patiekalų, į kurių sudėtį įeina rusiški triufeliai ir šimtai patiekalų, prie kurių paduodamas triufelių padažas, tuo tarpu tose pačiose knygose randami tik du- trys patiekalai su prancūziškais- rusų virtuvėj vietinis triufelis buvo įprastas ir vertinamas valgis. Žinoma, ne visiems- kaip ir dabar, taip ir tada jis buvo labai brangus. Skaitome toliau: „Carinėje Rusijoje triufeliai buvo renkami Novorosijsko krašte, Besarabijoj, Kaukaze, Kryme, Ukrainoje, Pabaltijo krašte, prie Peterburgo, Viduriniame Pavolgyje. Bet tik pamaskvyje klestėjo tikras triufelių verslas...“. „Kostromos gubernijos piemenys vadino triufelius „karvių duona“, juos rinko sekdami paskui karvių ar avių bandą...“.
Žinovai teigia, kad rusiškas triufelis lenkia itališkąjį grožiu ir aromatu, bet nusileidžia skoniu, taip pat yra kietesnis, todėl jam reikia specialaus paruošimo- triufeliai buvo mirkomi arba troškinami vyne. Taip paruošti jie jau niekuo nenusileido italų ar prancūzų delikatesams. Caro dvare vietiniai baltieji triufeliai nebuvo ignoruojami.
Žodžiu, rusams triufelis jokia ne naujiena. Dabar ten atsiranda vis daugiau entuziastų, einančių į triufelių medžioklę su specialiai išmokytais šunimis. Ir pasirodo- triufeliai Rusijoj neišnyko, jų randama net pačioje Maskvoje!
Rusų baltasis triufelis mūsų kalba vadinasi Baltasis godūnas, o lotyniškai Choiromyces meandriformis (arba Ch. venosus). Lietuvoje mažai kam žinomas, bet tikrai auga, yra įrašytas į Raudonąją Knygą. Lietuvoje, kaip ir Rusijoje auga ir daugiau požeminių grybų rūšių, dauguma jų valgomi, bet tik šis vienintelis pelnė tokią šlovę- kitų požeminių grybų aromatas prastesnis arba mums nemielas.
Triufelio ypatingas aromatas- tai jo dauginimosi būdas. Augdamas po žeme, iki 30 cm gylio ir tik labai retais atvejais „išlysdamas“ į paviršių, jis negali pats paskleisti sporų, todėl kviečiasi į pagalbą įvairius gyvūnus. Ir kviečia juos savo kvapu. Triufelis sukuria tokią kvapų puokštę, prieš kurią negali atsilaikyti daugelis miško gyventojų: jis kaip magnetas traukia moliuskus, muses, įvairius vabalus, pelinius graužikus, kiškius, voveres, barsukus, stirnas, elnius, briedžius, šernus ir net lokius. Sakoma, kad baltasis triufelis skleidžia svaiginantį vyno ir tuo pat metu žemuogių, medaus, kepintų riešutų, antaninių obuolių aromatą. Kiti sako, kad jis kvepia geros rūšies sūriu. Iš tikrųjų triufelių kvapas būna skirtingas ir priklauso nuo daugelio priežasčių: augimo vietos ir laiko, oro sąlygų. Gyvūnai rausia žemę, ėda vaisiakūnius ir taip platina grybo sporas. Bet tokiu būdu grybiena išlieka gyvybinga- triufeliai prisitaikę draugauti su žvėrimis.
Mūsiškiai triufeliai, skirtingai nuo pietiečių, sugyvena su daugelio rūšių medžiais- sudaro mikorizes su ąžuolais, beržais, drebulėmis, tuopomis, gluosniais, šermukšniais, liepomis, gudobelėmis, guobiniais, lazdynais, eglėmis, pušimis, kadagiais. Kaip matome, sąrašas gana didelis ir vargu ar jis baigtas. Nenustebčiau, jei jie gali augti ir su obelimis, kriaušėmis ir pan.- reikia mėginti.
Vaisiakūniai užauga iki pusės kilogramo svorio, bet rusų literatūroje nurodoma, kad seniau būdavo randami iki pusantro kilogramo. Kad ir tokį didelį, triufelį rasti labai sunku be specialiai tam paruoštų gyvūnų. Sunku, bet įmanoma. Kadangi juos labai mėgsta įvairūs gyviai, triufelių vietas gali išduoti šernų ar kitų žvėrių išrausta žemė. Yra dar vienas patikimas būdas, kurį naudojo seniau, o ir dabar naudoja kai kurie entuziastai: virš žemėje augančių triufelių į pavakarę galima stebėti mažų muselių spiečių, o ant žemės toje pat vietoje šliaužiojančius įvairius vabaliukus. Žinoma, tokiu būdu jų nepririnksi, o ir rinkti negalima- pas mus šis grybas saugomas. Tiesą sakant, apie jo retumą ar dažnumą niekas tiksliai pasakyti negali... Vaisiakūniai užauga vasaros pabaigoje- gruodžio mėnesį, būdavo renkami net žiemą iš po sniego, jei prisninga anksčiau ne paspaudžia šaltukas ir yra pastebėta, kad dažnai triufelių derliaus metai sutampa su baravykų derliaus metais.
Rusų medžiotojai (taip taip, triufelių rinkimas visada buvo vadinamas medžiokle) išskiria dvi triufelių rūšis pagal augimo ypatumus- paviršinį ir požeminį. Paviršinis yra didesnis, švelnesnio skonio, bet ne toks kvapnus, o požeminis gerokai mažesnis ir turi stiprų aromatą. Paviršiniai valgomi švieži, o požeminiai tinka ilgesniams laikymui.
Radau duomenų, kad triufeliai mėgsta draugauti su vynuogėmis- čia yra apie ką pagalvoti sodininkams, galima išmėginti galimybes ir su kitais medžiais. Tik visada reikia prisiminti jų dauginimosi ypatybes: triufelių sporos sudygsta, perėję per gyvūnų virškinimo sistemą... Kaip šituo pasinaudoti- jūsų išradingumo reikalas.
Neseniai teko girdėti, kad Rusijoje, net šiauriau Lietuvos, yra rastas Tuber magnatum, tas pats, apie kurį kuriamos legendos. Nieko nuostabaus: šylant klimatui ir pietiniai grybai vis toliau į šiaurę randa sau tinkamas sąlygas. Gali jis apsigyventi ir pas mus, o gal jau ir gyvena. Kaip minėjau- šis grybas toks paslaptingas, kad niekas nieko tikro apie jį pasakyti negali. Specialūs rimti požeminių grybų tyrimai pas mus niekada nebuvo atliekami.
Na ir pabaigai- įsivaizduokite, kad jums pasisekė! Receptukas iš senovinės rusų kulinarinės knygos:
„Atrinkti šviežius, sveikus triufelius, pusvalandžiui įdėti į šaltą vandenį, atsargiai nulupti odelę, virti ¼ valandos baltame vynuogių vyne, virti uždengus, ant silpnos ugnies, kad išsaugotų aromatą ir nebūtų kieti. Išpilti ant sietelio, leisti nutekėti vynui, kai atvės- sudėti į stiklainius, užpilti Provanso aliejumi, uždaryti, uždervuoti, laikyti šaltoje, bet sausoje vietoje“.
(Подарокъ молодымъ хозяйкамъ. С.-Петербургъ, 1901, сост. Е.Молоховецъ)
Skanaus!
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Baltasis godūnas

Standartinė saulius » Pir Rgp 23, 2010 10:02 pm

Kai rašiau šį straipsnį- mūsiškio triufelio nebuvau matęs. Dabar jau yra šiokia tokia grybavimo praktika ir jį surast nėra kažkoks stebuklas. Auga jis pas mus ir, matomai, gali augti daug kur, tik netingėt paieškot reikia ;) .
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Baltasis godūnas

Standartinė saulius » Ant Rgp 31, 2010 10:30 pm

Šiemet dar neieškojau, čia pernykštė nuotrauka, kad įsivaizduotumėt kaip atrodo.
Prikabinti failai
PIC_0032.JPG
(124.53 KiB) Atsisiųsta 254 kartus(ų)
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Baltasis godūnas

Standartinė saulius » Šeš Rgp 31, 2013 3:24 pm

Panašu, kad šiemet šių grybukų užderės :).
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Baltasis godūnas

Standartinė Lowrell » Šeš Rgp 31, 2013 6:31 pm

Pas jus kažkur sode? Ar kažkur miške? :)
Andrius V.
Lowrell
 
Pranešimai: 304
Užsiregistravo: Pen Bir 08, 2012 12:33 pm
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.

Re: Baltasis godūnas

Standartinė saulius » Šeš Rgp 31, 2013 6:44 pm

Miške. Sode- svajonė būtų :). Rusai žadėjo pabandyt "domestikuot", t.y. iš sporų laboratorijoj išaugint micelį ir vėliau jį "pasodint" sode, prašė, kad atsiųsčiau sporų, bet pernai neprisiruošiau, o šiemet, jeigu rudenį pavyks rast subrendusį grybą, pabandysiu kažką.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm

Re: Baltasis godūnas

Standartinė saulius » Ket Lie 23, 2015 8:17 pm

Va tokia žinutę radau internete:
В 1808 году Жозеф Талон (Joseph Talon) высадил жёлуди с тех дубов, под которыми находили трюфели. Через несколько лет, когда деревья выросли, под их корнями были обнаружены трюфели. В 1847 году Огюст Руссо (Auguste Rousseau) засадил 7 гектаров такими жёлудями и впоследствии собрал большой урожай трюфелей, за что получил приз на всемирной выставке в Париже в 1855 году.

Nu, kas norit pabandyt užsiveist triufelių plantaciją? :)
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
 
Pranešimai: 8592
Užsiregistravo: Ket Spa 09, 2008 3:02 pm


Grįžti į Laukiniai valgomi augalai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių