Laukinis maistas

Moderators: Mama Smilga, saulius, dage

giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

Kviečiame visus į lauko seminarą
“Vaistinių ir maistinių augalų pažinimas gamtoje“
II dalis
(dalyvavimas nemokamas)

Programa
2009 10 17

10:00 – Renkamės Palemone prie Vieškūnų piliakalnio . Kaip atvykti:
Vykstantiems visuomeniniu transportu iš Kauno centro į Palemoną važiuoja 56 mikroautobusas, ir 39 autobusas. Išlipti reikia Palemone stotelėje „Pervaža“ prie geležinkelio pervažos, pereiti geležinkelio pervažą ir laukti prie Marių gatvės (už pervažos į dešinę).
Vykstantiems savo transportu renkamės prie Marių gatvės (už pervažos į dešinę).
Marių gatvėje Jūsų lauks organizatoriai ir palydės iki Vieškūnų piliakalnio nuo kur ir pradėsim lauko seminarą. Pavėlavę piliakalnį turės susirasti patys.
10:00-13:00 - Ekskursija po Palemono pievą ir Kauno marių pakrantės šlaitais. Susipažinsime su čia augančiais vaistinių bei maistinių augalų vaisiais bei šakniavaisiais.
13:00-15:00 – Laužas, žolelių arbatų ragavimas, laukinio maisto gaminimas ir ragavimas ant Vieškūnų piliakalnio.
16:00 – Renginio pabaiga.

Organizatoriai norėtų žinoti apytikslį dalyvių skaičių iš anksto dėl to Prašytume užsiregistruoti tel.: 8 687 74020 arba el. paštu: g.vaivilavič[email protected]

Pastaba: Pasiruoškite patogią neperšlampamą avalynę ir praktiškus neperšlampamus drabužius, nes daug laiko praleisime gamtoje. Gali būti prastas oras, bet nežiūrint į tai seminaras įvyks. Seminaras neįvyks tik dėl žmogui pavojingų oro sąlygų (stipri liūtis, škvalas ir kt.).
Pietausime gamtoje. Pasiimkite sumuštinių sau ir savo draugui.

Su savimi turėti: Puodelį arbatai, dubenėlį ir šaukštą.

Telefonas pasiteiravimui: 8 687 74020

Seminarą organizuoja Kauno marių regioninio parko direkcija
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

GYVYBĘ TEIKIANTIS ŠALTINIS - GAMTA

Tikriausiai dauguma pritars, kad be paslaptingųjų medžiagų – vitaminų – mes neišgyventume. Tai medžiagos, kurios stiprina mūsų organizmą, apsaugo nuo ligų. Ypač tai svarbu žiemą, kaip tik tuo metu vitaminų labiausiai trūksta. Mokslininkai teigia, kad visos sukauptos ir sandėliuojamos daržovės bei vaisiai vitaminus išlaiko tik iki Naujųjų Metų (sausio mėn.), o kai kurios praranda vos praėjus valandai po nuskynimo. Taigi, antroje žiemos pusėje mūsų organizmo imunitetas pradeda silpnėti… Žinoma, galima nubėgti į artimiausią vaistinę ir nusipirkti maisto papildų bei įvairiausių vitaminų rinkinių, bet visa tai bus dirbtina. Be to, kam pirkti, jeigu visko, ko mums reikia, yra gamtoje, belieka tik pasiimti.

Pasitelkę vaizduotę pabandykime įsivaizduoti senovę: kaip tada žmogus suprato, kad jam reikia vitaminų. Juk laboratorijų, kur galima atlikti tyrimus ir nustatyti kuriuose augaluose yra šių paslaptingų medžiagų, nebuvo. Augalai, kaip ir žmogus, sintetina vitaminus tam, kad galėtų patys apsisaugoti. Senovėje žmogus buvo neatsiejamas nuo gamtos, jis turėjo laiko ir galėjo stebėti gamtą, jis kuo puikiausiai viską mokėjo ir pažinojo, gal nežinojo dabartinių mokslinių augalų ir gyvūnų pavadinimų, bet puikiai nusimanė kur vieną ar kitą augalą panaudoti. Taigi, vieną kartą žmogus pastebėjo, kad paukšteliai gausiai lankosi prie putino, šermukšnio, gudobelės, kadagio uogų ir jas lesa, taip besimaitindami išgyvena šaltą žiemą. Žmogus suprato kokio augalo uogos yra vertingiausios. Vėliau, o gal ir prieš tai pastebėjo, kad po miškine obelim žiemą gausiai lankosi stirnos, elniai, kiškiai ir paukščiai. Pasirodo, jie ateina čia iš po sniego pasikapstyti ir paskanauti sušalusių obuoliukų. Stebėdamas gamtą žmogus pamatė, kad tokie dideli paukščiai, kaip kurtiniai, puikiai išgyvena šaltas žiemas miške be jokios priežiūros (vištų žmonės dar tada nelaikė), kur, sakytum, jokio maisto jiems nėra. Žmogui parūpo sužinoti ką šie paukščiai valgo. Pastebėta, kad kurtinių maisto racioną žiemą beveik 100 proc. sudaro pušų spygliai. Tik dabar žmonės nustatė, kad pušų spygliuose vitamino C yra 6 kartus daugiau negu citrinoje, o didžiausia jo koncentracija spygliuose būna būtent žiemą. „Nenuostabu, kad briedžiai migruoja žiemoti į aukštapelkes...“,- pagalvojo žmogus. „Juk aukštapelkėje gausu žemų pušelių, kurių šakelėmis ir spygliais briedžiai smaguriauja, nes gali lengvai jas pasiekti ir taip išgyvena atšiaurias žiemas“. Ir ne tik briedžiai smaguriauja, taip pat ir elniai, stirnos, ir kiti žvėreliai bei paukšteliai.
Štai taip žmogus išmoko išgyventi žiemą ir apsirūpinti paslaptingomis medžiagomis.

Kodėlgi nepasinaudojus pirmykščio žmogaus patirtim? Atrodytų, šiuolaikinis žmogus yra sumanesnis, protingesnis, bet, deja, jau beveik užmiršo senąją protėvių išmintį. O literatūroje dar galima rasti įvairių nuotrupų iš praeities kulinarijos.
Kad nepritrūktų vitaminų žiemą, galime pasigaminti vitaminingą gėrimą iš pušies spyglių. Surinktas šakas su spygliais šaltyje po sniegu arba šaldymo kameroje galima laikyti iki dviejų mėnesių. Per tokį laiką jie vitaminų nepraranda. Dienos normai reikia apie 50 g šviežių pušies spyglių. Pušies spyglius galima skinti nuo ne jaunesnio kaip 10 metų medelio, nuo šoninių šakelių arba prisirinkti šviežiose kirtavietėse. Nuplautus spyglius sutriname piestoje arba elektriniu smulkintuvu. Susmulkintą masę užpilame dviem trim stiklinėm šilto, bet ne karšto vandens (apie 60-70 C, galima išlaikyti pamerkus pirštą) ir paliekame 2 val. vėsioje tamsioje vietoje. Antpilą reikia nukošti per drobę ir nuspausti išmirkusią masę. Į gėrimą galima įdėti trintų spanguolių, pririnktų iš po sniego ir pasaldinti medumi. Skoniu primena karstelėjantį citrinos gėrimą. Tokį gėrimą reikėtų išgerti per 2-3 val., nes laikui bėgant jame vitaminų mažėja.

Be pušies spyglių, daug vitaminų žiemą turi juodojo serbento ūgliai. Juodųjų serbentų laukinėje gamtoje galima rasti užmirkusiose miškuose, juodalksnynuose. Iš serbento ūglių paruošta arbata ne tik skani, bet ir maistinga, vaistas nuo peršalimo.
Putino, šermukšnio, kadagio, spanguolių, erškėčių uogos vertingiausios valgant tiesiai nuo šakelės. Turėdamos ryšį su gyvu savo augalu, net sušalusios uogos nepraranda vertingų maistinių ir vaistinių medžiagų. Sušalę miškinės obels obuoliukai iš po sniego - puikūs vaistiniai ledai pavadinimu „imunitetas“ .
Picture 005.jpg
Sveikatos eleksyras is pusies spygliu
(76.99 KiB) Downloaded 299 times
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

PIRMIEJI PAVASARIO SKANĖSTAI (kovo antra pusė -balandžio pradžia)

Po ilgos ir nelengvos žiemos iš organizmo gilumos pasijunta alkis, bet tas alkis nepaprastas, maisto lyg ir netrūksta, organizmas reikalauja šviežių žalumynų, kuriuose gausu maistinių medžiagų, vitaminų ir kitko, ką išeikvojome per ilgą žiemą. Gali pasirodyti, kad naivu tikėtis ankstyvą pavasarį gamtoje rasti kažkokių daržovių ar žalumynų, na nebent ant palangės užsiaugintų svogūno laiškų ar pipirnių lapelių. Nutirpus sniegui visur pilka, jokios žalumos... Ar tikrai? Pasižiūrėkim atidžiau.
Pasiimkime krepšį ir keliaukime iki artimiausio miškelio, per kurį bėga nedidelis upeliukas. Upelio pakraščiais aptinkame žaliuojantį augaliuką, kurį taip pat galime aptikti ir žiemą upeliui neužšalus. Šioje vietoje kur auga šis augalėlis yra labai drėgna, pabandžius atsistoti koja smenga į dumblą. Aplinkui auga alksniai, gluosniai ir kiti lapuočiai. Tokia dumblinga ir drėgna vieta neužšąla net ir žiemą, nes upelį maitina šaltiniai. Tai karčioji kartenė (Cardamine amara). Jos lapeliais mes galime pasigardini sumuštinius, salotas, paskaninti sriubą. Pakramčius kartenės lapą, skonis primena ridiką. Taigi, tai vienas pirmųjų augaliukų kurį galime naudoti maistui, pasirodantis nutirpus sniegui.
Attachments
kartenes.jpg
Karčioji kartenė šaltiniuotoje luomelėje
(193.66 KiB) Downloaded 216 times
kartene2.jpg
Karčiosios kartenės lapas
(62.25 KiB) Downloaded 215 times
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

(Tęsinys) PIRMIEJI PAVASARIO SKANĖSTAI (kovo antra pusė -balandžio pradžia)
Netoli kartenių šiek tiek sausesnėje vietoje iš po lapų lindi žali lapeliai tarsi svogūno laiškai ir jau matosi žiedelių pumpurai kurie tuoj, tuoj pražys. Tai paprastoji vištapienė (Gagea lutea). Neįprasto skonio augaliukas, kurį galima dėti į salotas. Jaunus vištapienės lapelius galima supainioti ir su laukinio česnako jaunais lapeliais, bet tai nieko baisaus, skirtumą tarp jų išduoda skonis. Pakramčius laukinio česnako lapelį pajusime specifinį česnako skonį. Tiek vištapienę tiek česnaką galima dėti į salotas, sriubas, apkepus arba vien iš jų pasigaminti salotų.
Attachments
l_cesnalas.jpg
Laukinis česnakas
(175.65 KiB) Downloaded 212 times
vistapiene.jpg
Paprastoji vištapienė
(254.93 KiB) Downloaded 214 times
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

(tęsinys) PIRMIEJI PAVASARIO SKANĖSTAI (kovo antra pusė -balandžio pradžia)
Netoliese šalia garšvų ir vištapienių aptinkame visiems gerai pažįstamą augalą, kuris gali ir nesukelti teigiamų emocijų. Tai paprastoji dilgėlė (Urtica dioica). Galima drąsiai teigti, kad tai vienas vertingiausių maistinių augalų ankstyvą pavasarį. Literatūroje teigiama, kad dilgėlė savo maistinėm savybėm prilygsta ankštiniams augalams, vitaminų gausa nenusileidžia citrinoms ir juodiesiems serbentams. Iš dilgėlių gaminamos salotos, daromi apkepai, verdama sriuba. Vertingiausios dilgėlės maistui naudojamos šviežios, t.y. termiškai neapdorotos, bet kad neapsidilginti jas reiktų nuplikinti karštu vandeniu. Jeigu salotos daromos su grietine, galima ir neplikinti. Gaminant sriubą, dilgėles reikia sudėti sriubai jau išvirus ant pačio galo. Per dieną užtenka 100-200 g šviežių dilgėlių, kad aprūpinti organizmą vitaminais. Dilgėlė kaip maistas žinoma jau nuo senų senovės tai buvo plačiai naudojama nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Attachments
garsva.jpg
Paprastoji garšva visiems gerai pažįstama
(62.55 KiB) Downloaded 212 times
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

(tęsinys) PIRMIEJI PAVASARIO SKANĖSTAI (kovo antra pusė -balandžio pradžia)
Netoliese šalia garšvų ir vištapienių aptinkame visiems gerai pažįstamą augalą, kuris gali ir nesukelti teigiamų emocijų. Tai paprastoji dilgėlė (Urtica dioica). Galima drąsiai teigti, kad tai vienas vertingiausių maistinių augalų ankstyvą pavasarį. Literatūroje teigiama, kad dilgėlė savo maistinėm savybėm prilygsta ankštiniams augalams, vitaminų gausa nenusileidžia citrinoms ir juodiesiems serbentams. Iš dilgėlių gaminamos salotos, daromi apkepai, verdama sriuba. Vertingiausios dilgėlės maistui naudojamos šviežios, t.y. termiškai neapdorotos, bet kad neapsidilginti jas reiktų nuplikinti karštu vandeniu. Jeigu salotos daromos su grietine, galima ir neplikinti. Gaminant sriubą, dilgėles reikia sudėti sriubai jau išvirus ant pačio galo. Per dieną užtenka 100-200 g šviežių dilgėlių, kad aprūpinti organizmą vitaminais. Dilgėlė kaip maistas žinoma jau nuo senų senovės tai buvo plačiai naudojama nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Attachments
dilge.jpg
Tokios dilgėlės skaniausios ir vertingiausios
(100.53 KiB) Downloaded 479 times
dilge_delne.jpg
Dabar dilgėlės nedidukės
(77.29 KiB) Downloaded 479 times
dilges_krepsy.jpg
Prisirinkome dilgėlių
(234.19 KiB) Downloaded 480 times
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

(tęsinys) PIRMIEJI PAVASARIO SKANĖSTAI (kovo antra pusė -balandžio pradžia)

Pasirinkome gėrybių miške eikime pasižiūrėti į miško laukymę. Ką gi ten motina Gamta mums pasiūlys?
Štai iš po pernykštės parudavusios žolės į šviesą veržiasi žalių lapelių skrotelės panašios į morkos lapus. Tai krūminis builis (Anthriscus sylvestris). Jo jauni lapeliai naudojami sriuboms virti, salotoms pagardinti. Skoniu primena karstelėjančius petražolės lapus. Reikia atsiminti, kad šis augalas gali būti painiojamas su labai nuodinga dėmėtąja mauda (Conium maculatum). Jų lapai beveik identiški. Pagrindiniai du skirtumai, kuriuos turi žinoti laukinio maisto gerbėjas, yra šie: 1. krūminio builio lapkotis yra su grioveliu, tuo tarpu dėmėtosios maudos lapkotis beveik apvalus ir be griovelių; 2. Dėmėtosios maudos lapkotis nusėtas nedidelėmis rusvomis dėmelėmis, o krūminis builis tų dėmelių neturi. Dar reiktų žinoti, kad dėmėtosios maudos žaliosios skrotelės pasirodo daug vėliau, kai jau būna sužaliavusi pievų augmenija. Tuo tarpu krūminis builis anksti pavasarį pastebimai išsiskiria žaliais lapeliais.
Attachments
builis_lapas.jpg
Krūminio builio lapai
(96.54 KiB) Downloaded 476 times
kruminis_builis.jpg
Krūminis builis pavasarį
(237.62 KiB) Downloaded 475 times
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

(tęsinys) PIRMIEJI PAVASARIO SKANĖSTAI (kovo antra pusė -balandžio pradžia)
Pasidairę po laukymę aptinkame kažkada šernų suardytą velėna su gausybe supuvusios žolės ir lapų. Žemė toje vietoje puri, derlinga... Pasilenkę pradedam dairytis ir atrandame šviesiai žalsvų žolės lapelių. Tai paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa). Jo reikia ieškoti jau žinomose vietose, nes kitaip jį surasti po žiemos yra sudėtinga. Šis augalas jau nuo senų senovės naudojamas žmonių maistui. Tai buvo pagrindinis šakniavaisis kol Europoje bulvių dar neaugino. Pastarnoko žalius jaunus lapelius galima naudoti salotų pagardinimui, virti sriubą. Iš šakniavaisių gaminamos salotos, verdamos sriubos, valgomi virti, kepti. Virta pastarnoko šaknis primena bananą. Valgomas šviežias primena morkos ir petražolės skonių mišinį. Pavasarį iškastas šakniavaisis ypač saldus. Tai tikras pavasarinis skanėstas. Pastarnokas auginamas ir kultūroje, tačiau dar kol kas retai aptinkamas mūsų daržininkų lysvėse. Kultūroje labai nereiklus augalas, nereikia ravėti, laistyti, galima sėti tiesiog pievoje.
Attachments
pastarnokas.jpg
Taip jie atrodo pievoje tarp žolių pavasarį
(129.7 KiB) Downloaded 467 times
pastarnokai2.jpg
Taip jie atrodo ką tik iškasti
(247.72 KiB) Downloaded 464 times
pastarnokai3.jpg
Juos užaugino gamta
(248.17 KiB) Downloaded 462 times
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

(tęsinys) PIRMIEJI PAVASARIO SKANĖSTAI (kovo antra pusė -balandžio pradžia)

Prisirinkę pilną krepšį pavasarinių gėrybių, galime pasigaminti puikių patiekalų, kurie patenkins iš organizmo gilumos atklydusį keistą alkį. Žemiau pateikiame praktikoje išbandytų receptų. Galite paeksperimentuoti ir sukurti savo receptą.

Pavasarinės salotos.

Žiupsnelis susmulkintų kartenių
Sauja smulkintų laukinių česnakų
Sauja smulkintų paprastųjų vištapienių
Sauja smulkintų garšvų
2 saujos (plikintų 2 min. karštame vandenyje) dilgėlių.
6-8 šaukštai aliejaus arba keli šaukštai grietinės.
Druskos pagal skonį.


Garšvų salotos.

6 saujos jaunų garšvų.
5 šaukštai augalinio aliejaus arba 2 šaukštai grietinės.
Druskos pagal skonį.


Dilgėlių – Pastarnokų salotos

Sutarkuojamas pastarnokas
4 saujos nuplautų dilgėlių (nuplikinamos, supjaustomos)
Sauja builių lapų (supjaustoma)
0,5 stiklinės spanguolių (sutrinamos), arba sutarkuojamas obuolys.
8 šaukštai aliejaus
Druskos pagal skonį


Dilgėlių sriuba

2 pastarnokai (supjaustomi kubeliais) išverdami
Keli žiupsneliai smulkintos kartenės lapų (dedama kai baigia virti pastarnokai)
Keli žiupsneliai smulkintų builių lapų (dedama kai baigia virti pastarnokai)
Sauja garšvų lapų (supjaustoma ir sudedama kai baigia virti pastarnokai)
3-4 saujos dilgelių (supjaustoma ir sudedama kai baigia virti pastarnokai)
Druskos ir grietinės pagal skonį.
Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Re: Laukinis maistas

Post by Laimis Žmuida »

Nuo šiol apie laukinį maistą ir kitus gamtos turtus galėsite rasti informacijos čia:
http://gamtosturtai.wordpress.com
Post Reply

Return to “Laukiniai valgomi augalai”