Laukinis maistas

Moderators: Mama Smilga, saulius, dage

Gabriele
Posts: 121
Joined: Fri Dec 12, 2008 9:59 pm
Contact:

Laukinis maistas

Post by Gabriele »

saulius wrote:Šiame forume prašom dalintis savo žiniomis apie valgomus laukinius augalus (galima ir ne tik apie augalus :) ). Daug jų pas mus yra, savo gerosiomis savybėmis jie gerokai lenkia "naminius" giminaičius. Taigi, rašykit, kas ką valgot ar ragavot, kada rinkot, koks skonis, kokie paruošimo būdai ir t.t. Pagrindinis prašymas: rašykit tik iš savo asmeninės patirties, tai ką patys išbandėt.
Renata wrote:Buvo man kažkada užėjęs "priepuolis" viską ragaut :D
Liepų pumpurai - neutralaus skonio, pakramčius pasidaro burnoj lyg kokie "klijai". Man patinka :)
Klevų žiedai saldūs, jauni lapeliai - rūgštoki. Galima pasidaryti puikų "suklotinį" :D
Eglių jauni lapeliai (šviesios šakų viršūnėlės) taip pat rūgštoki, tik man tas sakų prieskonis nepatinka, tai "nepiktnaudžiauju"....
Šermukšnių jauni lapeliai riešutų skonio.
Patinka kiaulpienių žiedai....jaunos dilgėlės...
Mano sklype gausu vilkpupių - skanūs, mėsingi lapeliai, kai kurie šiek tiek rūgštelėję, po ilgai trunkančios sausros gali būt kartoki. Vilkpupės labai panašios į dailiuosiu šilokus, kuriuos, beje, irgi skanu valgyti :D
Dobilų žiedai žirnių skonio.
Iš taip vadinamų "piktžolių" labiausiai mėgstu baltają balandą - ji pati neutraliausia skonio atžvilgiu, kai kurių žolių specifinis skonis man trukdo, suvalgau vos lapelį kitą.
Tai tiek žalių produktų. O apie termiškai apdorotą maistą kalbant, tai mes kartais verdame "iškylautojų koldūnienę" :D Parduotuvinius koldūnus verdi mažesniame vandens kiekyje, ir dar primaišai ten visokiausių žolių, už kokių tik darže akis užkliūna :D Sriuba būna tiršta ir žalia. Šiek tiek grietinės ir - čiupkit, vaikai, šaukštus :D
P.S. Koldūnų galima nedėti :lol:
toltik wrote:Lubinai (žiedai, lapai ir stiebai - šaknų nebandžiau ;) );
Kiaulpienės (žiedai, lapai, stiebai, šaknys);
Pūkenis - žiedai;
Rasakila - žiedai, lapai;
Mėlynžiedis vikis - žiedai;
Builis - žiedai, lapai;
Gaisrena - žiedai;
Alyva - žiedai, lapai, jauni ūgliai (labai stiprus skonis - stipresnis už pelyną);
Pelynas :)...
Kietis - lapai, žiedai, jauni ūgliai;
Jonažolė - lapai, žiedai;
Kraujažolė - lapai, žiedai;
Dilgėlė - lapai, žiedai;
Garšva - lapai, žiedai, jauni ūgliai (ypač sultingi :) );
Kmynas - lapai, žiedai, sėklos (tiek subrendę tiek brestančios);
Gegūnė - žiedai (labai stiprus skonis);
Varpūtis - lapai, žiedai (patarčiau spausti sultis kaip iš kviečių želmenų.. skonis labai panašus, o medžiagų visų turi kelis kartus daugiau taigi ir reik mažiau, ir pigiau, ir sveikiau);
Plačialapis gyslotis (trauklapis) - lapai, žiedai, sunokę sėklos;
Siauralapis gyslotis - tas pat kaip ir plačialapiui;
Svėrės - žiedai, lapai, stiebai;
Garstukai - tas pat...
Balandos - tas pat...
Žliūgė - tas pat (visiškai salotinė žolė, skonis vos juntamas, gaivus, malonus);
Takažolė - tas pat...
Raktažolė - tas pat...
Ažuolo lapai - geriau jauni, maloniai rūgštus skonis;
Geltonieji dobilai - žiedai, lapai;
Raudonieji ir baltieji dobilai - žiedai, lapai;
Liucerna - žiedai, lapai, jauni ūgliai;
Trūkažolė (cikorija) - žiedai, lapai, ūgliai, šaknis;
Varnalėša - lapai, jauni ūgliai, pirmametė šaknis, stiebo vidinė dalis;

Čia dabartinis racionas iš sodyboje augančių augalų - šiaip tai žiedus visų augalų ragaujam kurie tik tuo metu žydi :)
Sigita wrote:Bet ar alyva nenuodinga?
toltik wrote::lol: jei ir nuodinga tai nelabai :wink:
Per teliką vienas lietuvių biologas aiškino, kad alyva tai lietuviškas ženšenis berods, turi visų tų pačių medžiagų tik daugiau.
saulius wrote:Dabar valgom balandas- ne tik skanu, bet ir labai sotu.
Rasiuka wrote:Apie garšvą
Kadangi mano sodyba eglyne, tai dėl rūgščios dirvos nelabai kas auga iš pasodintų augalų, tenka tenkintis tuo, kas yra aplink, natūraliai išaugę...
Pavasarį renku dilgeles, pienes. Ir nors čia šeimininkaujam virš 10 metų, tik šiemet palei keliuką "atradau" garšvas. Dar buvo neperaugę, šviesiai žalios spalvos ūgliai, prisiskyniau ir dariau mišrainę:
supjaustyta garšva, ridikėliai, kiaušinis virtas, dilgėlių (užplikytų ir suplaustytų) ir majonezo- skanu!; be abejo, galima varijuoti...Tik gaila, dabar jau gal per vėlu rinkti garšvą, nes ji skani ir minkšta, kol jauna (pavasarį iki maždaug birželio galo- tuomet dar galima rasti šviežių ūglių). Beje, skaičiau, kad ją šienaujant, galima užsiauginti ir turėti šviežios visą vasarą...
saulius wrote:Man neseniai teko šertvių šakniastiebių pavalgyt. Saldumas nenusakomas :) , jei daugiau atsikandi- neįmanoma valgyt. Panašu, kad daugelį kartų saldesni už cukrų.
giedrioks26 wrote:Sveiki,
Viskas labai super privardinote daug, yra dar sis bei tas. Taigi:
pelkine notra - sakniastiebis kaip topinambas skoniu tik mazesnis. Bulviu pakaitalas.
Placialapis ir siauralapis svendrai - saknestiebis ir ugliai jauni. bulviu ir kvietiniu miltu pakaitalas.
ezerinis meldas - sakniastiebiai (super gardesis) vietoj bulviu, miltams tinka.
Didzioji varnalesa - saknys (kaip morka arba kaip bulve virta)
Glaudene - nepakeiciamas ir pats skaniausias (saknis) kaip saldi morka.
dilgialapis, placialapis, pakruminis ir didziaziedis katileliai - saknys kaip morkos.
Rugtis gyvatzole - lapai, super troskiniams ir zalia valgyti, galima net visai senus lapus valgyti, nors ir dabar, labai skanus ir maistingi, beje labai skanios ju seklos, tik daug reikia pririnkti.
Baltasaknes - valgomos saknys bet reikia atsiminti, kad zalios jos yra labai nuodingos o tinkamai paruostos tikras skanestas

Tik reikia atsiminti, kad siuos augalus imti is laukines gamtos reikia protingai, kad nesunaikinti augavietes, priesingu atveju jie taps reti ir teks juos saugoti (na gal tik pelkine notra ir varnalesa cia nepretenduoja, nes jos dar vadinamos "piktzolem").
saulius wrote:Kokius laukinius augalus, jūsų manymu, būtų verta "kultūrinti", t.y. auginti sode ar darže?
Sigita wrote:giedrioks26
bandžiau ieškoti internete tavo surašytus augalus ,kaip atrodo,bet ne ką ir radau...nu varnalėša ,tai jo :lol:
saulius wrote:Nu negali būt, visi yra. Kai turėsiu laisvesnio laiko- sudesiu visu paveiksliukus i foruma.
saulius wrote:Pelkinė notra, auga drėgnose vietose, dažna.

Image

Image
saulius wrote:Švendras. Visiems pažįstamas :D

Image

Image
saulius wrote:Meldas. Vandenyje, irgi labai dažnas.
Image

Varpotoji glaudenė, miškų augalas
Image

Image
saulius wrote:Dilgialapis katilelis.

Image

Paprastoji gyvatžolė, drėgnų vietų augalas.

Image


Baltašaknės. Lietuvoje auga trys rūšys, jei neklystu. Miškuose.
Daugiažiedė baltašaknė

Image

Vaistinė

Image
saulius wrote:Nu va, pridėjau kažkiek susipažinimui. Iš pirmo žvilgsnio labai jau daug tų valgomų augalų. Bet iš tikrųjų viskas kiek kitaip :D . Vieni jų kažkiek ar net ne kažkiek nuodingi, reikia virt, džiovint ar dar ką nors daryt, o apdorojami augalai praranda savo vertę. Kitų neįmanoma daug prisirinkti, nes reti arba labai jau mažos valgomosios dalys. Taigi kol kas prie realiai valgomų, skanių ir paplitusių galima priskirti varnalėšą (jau kitais metais auginsiu kultūroj), švendrą, meldą. Čia tie kurių šaknys valgomos (maistingiausia dalis) ir daug masės. Lapiniai: balandos, garšvos, kiaulpienių žiedai, dar dilgėlės. O visų kitų- po truputį, tik paragaut.
LiVa wrote:Pienių žiedų sirupas(medus).Pienių žiedus užplikinu verdančiu vandeniu, palaikau per naktį.Vandens reikia nedaug, tik kad apsemtų.Nukošiam, ir tą nuovirą verdam pridėję daug cukraus ir citrinos sulčių.Tirštumas-kaip šviežio medaus,spalva irgi.
Sigita wrote:Taip... bet cukrus išbalansuoja visą organizmą ir ypač netinka vaikams :roll:
LiVa wrote:Noriu pasgirti, kad pasigaminau kiaulpienių šaknų kavos.Skanu.O apie poveikį- po kokio mėnesio.
LiVa wrote:Sigitai-galvoju kuo pakeisti cukrų-gal sacharoze?Ngaminu to medaus daug-tik paskanauti.
Renata wrote:LiVa, gal omeny turėjai fruktozę, vaisių cukrų? Nes sacharozė tai ir yra mums įprastas cukrus, pagamintas iš runkelių ar cukrašvendrių.
Aš irgi maniau apie uogienių ar panašių dalykų gamybą su fruktoze. Tik brangoka ji....pusės kilogramo paketas kainuoja kaip du kilogramai sacharozės....
Dar maniau su medum paeksperimentuoti....žinoma, kaitinant medų, visa jo vertė, kaip medaus, dingsta, lieka tik saldumas. Visgi, gali visai nieko produktas gautis :D
Ryte

Re: Laukinis maistas

Post by Ryte »

Varputis, kaip zinote sunkiai isnaikinama zolele sode, bet pavasary kai norisi jau zalumynu, jaunos baltos sakneles labai skanu. Kartais dar isuku i balandos sviezia lapeli ir grazu ir sveika :)
Ryte

Re: Laukinis maistas

Post by Ryte »

O cia jokio receptuko nera, gi nei virt nei kept nereikia, ka gamtos stalas duoda, ta ir imi :) Vat kad ir darzine zliuge, bent pas mane ji jau lysves padengusi :). O ji pirmoji valgomoji zaluma. Maistu naudojamas visas augalas. virsuneles salotoms, zaluma dedama i sriubas, troskinius. Energetiskai labai stiprus augalelelis net herbicidai nelabai ja iveikia :) Zliuge skatina medziagu apykaita, stiprina skrandi, zarnyna. Sako Sibire ji renkama ir naudojama kaip vaistinis augalas.
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

Pati pirmiausia zaluma tai dilgeles. Jos pas mane dar sniegui esant, kur silciau ar ant kalveles jau pasirode. Tai labai maistingas ir vitaminingas augaliukas. O riuosiame ji visaip:
1. Prisirenki dilgeliu Tinka iki 10 cm aukscio jaunos.
2. Jei darau salotas nuplikinu vedranciu vandeniu ir uzdengiu 2-3 min (cia tam kad liezuvio nedilgintu).
3. Po to supjaustau nuplikintas ir dedu i salotas su garsvom. (100 g dilgeliu yra dienos norma visu vitaminu dienai)
4. Salotas pasudau, ipilu aliejaus, ispaudziu citrina. Jei yra galimybe (jei pas jus auga) ipjaustau meskinio cesnako arba laukinio cesnako lapu.

Kai verdu sriuba tiesiog verdu paprasta sriuba: morkos bulves salierai ir kt. Kai isverda visaos darzoves sudedu dilgelias ka tik nurinktas ir ispaluatas (plikinti nereikia) ir palaukiu kol uzvirs ir nukeliu, uzdengiu, po 5 minuciu galima valgyti. Sriuba labai skani, riebi, primena zuviene, ir be abejo labai vitamininga ir maistinga.

Po dilgeliu veliau pasirodo visi kiti zalumynai, garsvos, raktazoles, vistapienes, kurias irgi galima kuo puikiausiai deti i salotas. Beje jau dabar po lietucio suzaliavo kiaulpienes.

Dilgelias ir garsvas galima raugti ziemai.
Dilgeliu dar nebandziau, bet jau ruosiuosi ta padaryti. Garzvos isbandytos. Skanu. Bet rinkau as jas jau antroj vasaros pusej, del to buvo labai daug celiuliozes ir sunkiai kramtesi, o seip kaip kopustai. Patarciau raugti jaunas garsvas, bus skanesnes (manau).
Dar veliau, pavasariui isibegejus pasirodo kiti vertingi augalai, sibirinis barstis, miskinis skudutis, vaistine sventagarsve, puteliai ir kt. Jie irgi labai super. Veliau parasysiu placiau kaip paruosti sibirinius barscius ziemai (turiu tokia knygelia receptu).

Skanaus!
Vaidužė

Re: Laukinis maistas

Post by Vaidužė »

O kokia knygele ?
:)
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

turiu kelias, viena galima nusipirkti musu knygynuose lietuviu kalba Dilgeles nuo 100 ligu ar azkas panasaus, tai ten butu daug apie dilgelias apskritai kur naudoti, tame tarpe ir apie maisto gamyba.
tada yra tokia baltarusiu isleista rusu kalba "Prirody schedryje dary"
Ir nesenai gavau tokia lenku knygelia, islikimo gamtoje vadovas "Roslyny jedalne Polski" - sioje labai daug idomiu istoriniu faktu, kurie tiesiogiai liecia ir Lietuvos etnobotanika, na ir zinoma visokiu receptu daug :)
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

beje turiu dar knygele apie valgomus vabzdzius ir kirmelias, bei kitus bestuburius :) jei ka domintu tai galeciau pasherinti informacijos.
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

paskutiniai ispudziai is laukinio maisto ruosos. Na dabar dauguma efemeru jau nebemaistingi ir nera labai skanus... perauge... Pabandysiu parasyti iseiles kaip viskas pas mus valgoma:
1. Pasirodo dilgeles, garsvos, builiai, varnalesu saknys, pastarnoku saknys (kovas-geguze).
2. Kiek veliau Kiaulpienes, rasakilos, raktazoles, plautes, cesnakai, zliuges, vistapienes, sprogstandys liepu lapai ir kt. (balandis-geguze)
3. Dar veliau sibiriniai barsciai, pieviniai puteliai (geguze-liepa).
Cia surasiau tik tuos, kurie man patiko.
Dabar yra barsciu ir puteliu metas. Beje pasirodo valgomas ir tas didziulis Sasnovskio barstis, tik ji reikia butinai apdoroti termiskai, t.y. pavirti bent 10 min., nes kitaip jis gali nudeginti. Sibirinis gi barstis yra valgomas ir zalias (bet vel gi zaliais nereikia perdaug piknaudziauti, visgi ir jis turi deginanciu medziagu, bet netiek daug kaip sasnovskio barstis.). Atlikau bandymus su sibiriniais barsciais. Viriau tikrus senovinius barscius. O darosi jie taip: Prisirenki barsciu jaunu lapu su koteliais (skaniausi yra koteliai), supjaustai, sudedi i stiklaini ir uzpili saltu arba drungnu vandeniu, pastatai siltai, po 2 dienu barsciai jau buna iruge (ispeju kvapelis ne is maloniausiu, bet tai normalu). Tada isverdi bulves, morkas ir kitus sriubos elementus (zinoma as deciau vietoj bulviu ir morku pastarnoka ir builio sakni) ir kai lieka virti 10 minuciu sudedi raugintus barscius. Paverdi 10 minuciu ir galima valgyti dar grietines isidedi... ammmm... niam niam... :).
Kitas budas paprastesnis, lygiai toks pats tik rauginti nereikia, o tiesiog sviezius dedi i sriuba ir paverdi 10 minuciu, irgi labai skanu. Kazkas panasaus kaip mociute kaime virdavo is burokeliu taip vadinama batvyne.
O tokius irugusius barscius dar galima palaikyti keliata dienu, kad geriau irugtu ir pastatyti vesioje vietoje ziemos atsargoms. Kaip raso literaturoje skonis panasus buna i raugintu agurku. Reiks pabandyti :)
Puteliai tai dabar mano megstamiausias maistas, nieko kito skaniau siuo metu pasiulyti tikrai negali. Tiesiog eini per pieva ir valgai ugliukus pieningus. Kaip mesyte :)
Ryte

Re: Laukinis maistas

Post by Ryte »

Apie putelius neteko girdeti, reiks pabandyti :) Inete nedaug ka apie juos radau, vienur rasoma kad tai darzove ir valgomos jos saknys, primenancios austres.
giedrioks26
Posts: 80
Joined: Mon Dec 15, 2008 10:41 am
Contact:

Re: Laukinis maistas

Post by giedrioks26 »

pievinis putelis dar XVII a. Anglijoje buvo auginamas darzuose kaip darzove. Valgomos ju saknys ir antzemine dalis (jauni ugliai, lapai bei ziedai). Veliau ji pakeite is vidurzemio regiono valgomasis putelis, kuri galima sutikti ir Lietuvos darzuose, tiesa retokai... Jis gi vartojamas tais paciais tikslais. Puteliai geras maistas ir kaip vaistas, teigiamai veikia kepenis, tulzi, valo krauja.
Kuo toliau tuo labaiu as nesuprantu, kam reikalingas siltnamis? Pas mus visko yra ir auga be jokio siltnamio :)
Post Reply

Return to “Laukiniai valgomi augalai”