Rožės

[saulius]

Su mulčiu nepersistenkit. Geriau kvapiuosius ant dietos laikyt

[Galina]

Kodėl ant dietos?

[saulius]

Kai iki soties neprivalgo- labiau simbiozę skatina, o to pasėkoje daugiau BAM (biologiškai aktyvių medžiagų) gaminasi. Drėgmė- optimali, mulčias- geriau sunkiai virškinamas, su daug celiuliozės. Dirva laidi orui, gerai įšylanti (galima akmenį kokį įkast šalia).

[saulius]

Ale kaip žinodamas pasodinau R.alba "Minnete" šalia avietės. Va ir pažiūrėsim, tiksliau pakvėpinsim kitais metais . Ir iš viso, šitas reiškinys labai daug žada. Prigimtis jo nėra aiški, bet ir bandymų keliu galima daug sužinot. Štai teko girdėt, kad čiobreliai tarp braškių labai įtakoja braškių aromatą... Pas mane braškėse auga raudonėliai- nieko nepastebėjau. Tarp žemuogių taip pat raudonėliai auga- nieko. Dar šiemet levandos atsirado žemuogėse, pažiūrėsim.

[Bruknė]

Kroatijoj didžiuliai plotai levandų augo ir iš tolo kvepėjo visiškam žvyre. Piliarožės pakelėse tokioje pat žemėje tiesiog kaip pas mus lubinai klestėjo. Ten išvis geros žemės nematėm. O daržai daugiausia "mulčiuoti" žvyru - tiesa, taip ir nesupratau, ar specialiai, ar tiesiog tokia žemė. Ir viskas puikia auga.

[saulius]

Suprantama. Akmeningoj dirvoj auga geriausios vynuogės, kvapniausios rožės ir daug ko geriausio. Galima tai aiškint tiesiog geru šilumos režimu ir sunkiomis sąlygomis, bet gal yra ir daugiau veiksnių. Pvz., jei akmenai šviesūs, o klimatas karštas- dirva pakankamai įšyla (pas mus taip nebūtų), o šviesus paviršius atspindi daug saulės šviesos (tamsi dirva daug šviesios sugeria) kas skatina fotosintezę. Jei užtenka lietaus ir augalai gauna pakankamai anglies dvideginio- tuomet ir fotosintezei produktų užtenka, ir mityba ant ribos, iš akmenų daug nepaimsi, bet yra ten visko- skatinamos simbiozės, nes nuolat jaučiamas įvairių medžiagų trūkumas. Gamindamas didelį kiekį gliukozės, augalas gali daug jos duot tiek į šaknis, tiek endofitui. O anie jau stengiasi. Žodžiu, dieta turi būt protingas. Jei trūks drėgmės ir dirva bus nepakankamai laidi- dieta bus ne naudinga, o žalinga.

[Galina]

1.Daugiausia celiuliozes turintis mulčias.Tai šiaudai?
2.Raudonėlis kvapnus tik džiovintas, žalias neskleidžia kvapo.Galvoju, čia kabliukas, kodėl nieko nepajutote.
O kai kurie augalai iš tikro mėgsta , kai jiems neduodi optimalių[ žmogaus supratimu] sąlygų.Aš keletą metų kankinau amarilius, tai žydėjimo metu mačiau , kad stengiasi išnaudoti esamą momentą, parodo visą potencialą - smagu grožėtis buvo.

[saulius]

Apie raudonėlius ką kita turėjau galvoj. Kadangi esu girdėjęs, kad šalia augantys čiobreliai įtakoja braškių kvapą, dariau prielaidą, kad ir raudonėliai (kadangi jų kvapas kiek panašus, gal ir jo chemija kažkiek panaši) galėtų įtakot žemuoges. Bet ne.
Šiauduose daug celiuliozės, bet iš visų mulčio rūšių šiaudai- pats prasčiausias, nes jų sudėtis skurdžiausia. Mums gi reikėtų kuo turtingesniop mineralinių medžiagų asortimento. O turtingiausias jis yra medienoje. Taigi- pjuvenos, medžių žievė, smulkintos (o ir nesmulkintos) šakos. Jei dedama nesmulkinta mediena- jos paviršius turi būt uždengtas nuo džiūvimo. Realybėj daug paprasčiau, nei pasakot- pridedi stambesnių medžio gabalų, ant viršaus pjuvenų ar žolės sluoksnelį ir viskas.
Su tuo augalų kankinimu irgi reikia atsargiai. Reikia žiūrėt jų prigimtines augimo sąlygas ir kokiu būdu kuriamas aromatas. Štai paimkim du labai daug biologiškai aktyvių medžiagų turinčius augalus- ženšenį ir kiaulpienę. Šie abu augalai yra labai mikotrofiniai, t.y juose daug mikroskopinių grybelių. Ženšenis auga labai biologiškai aktyviose dirvose, lemiamą reikšmę jo savybėms turi dirvos mikroorganizmų išskiriami hormonai, per šaknis stimuliuojantys simbiontą. Dėl to normalaus ženšenio mes niekada neužauginsim kultūroj, o jei bandysim "kankint"- savybes tik pabloginsim. Fotosintezė jam tam tikra prasme antraeilė, auga jis ūksmėj. O kiaulpienė- atvirkščiai, kuo skurdesnė dirva- tuo didesnis mikotrofiškumas, tuo daugiau biologiškai aktyvių medžiagų. Bet geras apšvietimas jai būtinas. Reiškia, kiaulpienės simbiontą stimuliuoja ne tiek rizosferos mikroflora, kiek fotosintezės metu pagaminta gliukozė, kurios mikroorganizmai gauna tuo daugiau, kuo didesnį trūkumą maisto medžiagų jaučia augalas. Panašiai taip.
Kaip yra su rožėmis? Miške, t.y. biologiškai aktyvioj dirvoj augantis erškėtis turi stiprų aromatą, mūsiškė Rosa canina pasižymi bene stipriausiomis gydomosiomis savybėmis. Bet kalnų šlaituose erškėčiai irgi kvapnūs... Aš, svaigdamas su senovinėmis rožėmis, visgi raminuosi, kad jos turi gerokai Rosa canina kraujo ir bandau modeliuot sąlygas pagal R.canina prigimtį... T.y. didint dirvos biologinį aktyvumą, bet neperkraunant maisto medžiagomis. Bet... aliejinės plantacijos auginamos visiškai kitokiomis sąlygomis. Ir rezultatas gaunamas. Gali būti taip, kad rožė labai plastiška dėl susimaišiusių įvairių laukinių formų (augančių visiškai skirtingomis sąlygimis) savybių. Va niekur nerandu Mičiurino aliejinių rožių selekcijos aprašymų, gal būtų kokia gera užuomina...
Kadangi kalbam apie aromatą, t.y. eterinius aliejus, yra daugiau sudedamųjų, net tik biologinis aktyvumas. Čia ir dirvos laidumas, ir drėgmės kiekis, ir dienos- nakties temperatūrų skirtumai, ir kaimynystės ryšiai- bendrija, ir... o ką pvz. reiškia, kad prieš audrą rožių aromatas stiprėja (čia kažkur radau, skaitydamas apie Bulgarijos plantacijas). Daug dar klausimų... Išvadas daryt anksti.

[saulius]

O galima ir daug paprasčiau, nesigilinant į nematomus dalykus. Tiesiog stebėt, kur, kokiomis sąlygomis augdamas augalas turi daugiau tų ar kitų mums reikalingų savybių. Suradus tokį neeilinį egzempliorių- jau vietoj žiūrėt, kas ten ypatingo. Štai čiobreliai Lietuvoj kvapniausi sausuose smėlynuose, bet Altajuj, Katūnės pakrantėse- dar daug kartų kvapnesni. Saulės daugiau, auga tarp didelių akmenų, dieną karšta, naktį šaltis nuo vandens. Va ir technologija, daugiau nieko nereikia žinot. O dabar erškėčius reikia uostinėt visur ir sukursim garantuotą technologiją . Kai augalai ne mūsų kraštų (rozmarinas, levanda)- nieko nesuprasim, nesusipažinę su natūraliomis jų laukinių protėvių augimo sąlygomis. Yra bendros taisyklės, bet jas ne visada paprasta taikyt.

[Galina]

"o ką pvz. reiškia, kad prieš audrą rožių aromatas stiprėja (čia kažkur radau," - manau, čia dėl atmosferos slėgio kitimo prieš audrą.Slėgis padidėja ir išsiskiria daugiau eterinių medžiagų.Atmosferos slėgis tai toks slėgis, kuriuo kiekviename atmosferos taške oras suspaudžiamas aukščiau esančių atmosferos sluoksnių ir pats slegia aplinką.Gi viršuje debesys kaupiasi prieš audrą.