GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Nors tokia tema yra prie "Gyvulių", bet ji aktuali ir čia.
Mūsų platumose negali būt kilometrinių ganyklų, kai viskas kiaurai matoma iki horizonto. Neįsivaiduojama tokioje vietoje normali žolynų įvairovė, visada didelis vėjas, visada saulės atokaita. Nei vienas mūsų gyvulys to nemėgsta.
Geriausia ganykla- nedidelė pievelė pamiškėje arba miško aikštelėje, arba sodri pieva, kurioje auga stambūs medžiai, arba retas miškas su tankesnių krūmynų salelėmis. Ganykla, net ir galvijams- ne tik žolė, bet ir krūmai, medžiai, kurių šakos ir žievė- toks pat vertingas maistas o atskirais atvejais ir vertingesnis už žolę. Be to, medžiai- pavėsis, užuovėja ir vertingi vaisiai (pvz. gilės).
Ganykla niekada negali būt šienaujama. Teko stebėt, kaip dėl vienintelio nušienavimo sunyksta natūralios pievos žolynas. Šienaujamoje ganykloje ne tik nyksta žolių įvairovė ir nepriauga sumedėjusių augalų, bet nesusidaro dirvos paklotė, kuri, pirmiausiai, sukuria mikrobiologinį foną, o antra- saugo dirvą nuo sutrypimo, tarsi amortizuoja. Dirva lieka puri, gauna daugiau deguonies ir drėgmės, augmenija dėl to- daugiau BAM. O mūsų gyvuliai- sveikatos.
Gera ganykla turi užtikrinti gerovę ne tik naminiams gyvuliams bet ir jų simbiontams: vabzdžiams, graužikams, paukščiams. Todėl joje turi vyrauti ne varpinės žolės, o būti kuo daugiau graižažiedžių, lūpažiedžių, skėtinių, kitų nektaringų ir sultingas šaknis auginančių augalų- pagal augimvietės tinkamumą.

Taip pat yra augalų, kurie gyvuliams ne tik maistas, bet ir vaistas negalavimo atveju ar hormoninis stimuliatorius tam tikrais periodais. Visų reikalingų dalykų gyvulys ar paukštis turėtų rast ganykloje. Gamtoje gyvūnų teritorijos didelės, reikalui esant jie susiranda visus jiems reikalingus augalus ar gyvūnus (pvz.- šernai skruzdėlynus). Kultūroje tai išpildyt sunku ir prieinam išvados, kad aptvaras- ne pati geriausia išeitis gyvuliams ganyti... Todėl geriausia, jeigu gyvuliai ir paukščiai neuždaromi apibrėžtoje teritorijoje.

Tarkim turime pastaruosius keletą metų nelabai intensyviai tradiciniais metodais dirbamą žemę (priemolį).
Buvusi kultūra - kviečiai. Pesticidų nenaudota arba naudota mažai, šiek tiek tręšta. Paskutinį ciklą nearta. Visai šalia - miškai.

Kaip galima kuo greičiau "prikelti" šitą žemę ir paversti ganykla? Kokiomis kultūromis apsėti. Mulčiuoti?

Ne, ganyklos mulčiuot nereikia. Ji pati su laiku pasimulčiuos. Buvusios dirbamos žemės didžiausia bėda- susiplūkimas ir kaip pasėkmė- užrūgštėjimas. Tokioj žemėj normalus žolynas neaugs, sėk ką nori. Turbūt geriausia išeitis- užsėt bet kokią įvairesnę neagresyvią ganyklinę žolę (svidrę su baltais dobiliukais, motiejuką, eraičiną, esparcetą) ir vos jai paaugus pradėt ganyt. Geriausia ganyklas formuoja tie, kas jose ganosi (jeigu jų ne per daug, žinoma)- čia taisyklė, kiekvienas gyvūnas formuoja sau buveinę pačiais geriausiais būdais. Su laiku žolynas tvarkysis, bet normalia pieva taps labai negreitai. Nors normaliai ganyt bus galima jau kitais metais.

Jeigu dabar stovi ražiena- galima palikt dirvonuot, bet reikia stebėt situaciją aplinkui. Jeigu pakils varputis, isiveis kiaulpienės, garstukai su savo giminėmis, usnys ar varnalėšos- viskas gerai, bet jeigu užsisės kokia šunažole- bus prasčiau. Tiesiog reikia žiūrėt, kokie žolynai tose vietose pirmiausiai dygsta dirvone.

Kokį žinyną rekomenduojat augalų atpažinimui?
Ne, rusiškai nemoku.

Aš googlinu - padeda

Yra tokia mėgėjiška knyga "Lietuvos žaliasis rūbas". Pradžiai pusė bėdos. O paskui, išmokus atpažint šeimas, galima naudotis bet kokiu augalų atpažinimo vadovu. Bet googlint šiais laikais paprasčiau, daugiau informacijos galima surast apie augalą. Tuo labiau, kad mums tikslus apibūdinimas nereikalingas.

Kalbėjau šiandien su Audrium iš Dargužių. Jis avims tverti ganyklose naudoja tinklą, nes pasirodo avių vilna jas "apsaugo" nuo elektrinio piemens. Sakė, kad arba 4 juostos kas 20 cm į aukštį, arba tinklas. Tarp juostų kiša galvą ir dažnai išverčia visą "tvorą". Dar buvau tokiam seminare privalomai, tai ten išgirdau, kad ekologiniams ūkiams vienai karvei turi būti 5 ha ganyklos. Tai ar mes nepamažinom, planuodami tik 1 ha?

Nesuprantu, iš kur paimtas toks skaičius ekologiniams ūkiams. Gal čia yra kokia potekstė... Bet realiai karvei hektaro per akis. Mes, turėdami penkis hektarus žemės, iš kurių ganykla sudarė kokius keturis, laikėm dvi melžiamas karves su prieaugliais ir dvi kumeles. Neskaitant kiaulių, triušių, paukščių. Žiemos pabaigoj kartais tekdavo pirkt kokią toną šieno.
Tikrai nepamažinom, jeigu kalbam apie geras, vešlias ganyklas. Pradžioj, norint jas pagerint, neišvengiamai reikės įsivežt šieno iš kitur.